Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 1 metų 2 mėnesiu laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. liepos 9 d. atliktos akistatos tarp įtariamojo L. B. ir nukentėjusiojo Z. B. protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 29 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), Z. B. susitiko su šeimos nariais pas jo dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Susitiko antrą dieną po prieš tai buvusio baliaus. „Baliavodami“ su L. apsižodžiavo dėl turto bei žemės reikalų. Kadangi jų apsižodžiavimas pradėjo vykti jau pakeltu tonu, jis išėjo į lauką ir paskambino savo broliui J. B. Pasakė, kad pastarasis nuramintų savo sūnų L., nes kitaip jis jį nuramins. Po to jis vėl nuėjo į butą ir pakvietė L. išeiti į lauką. L. sutiko su Z. B. eiti. Jis ėjo pirmas, L. ėjo iš paskos. Lauke, kai jau užėjo už daugiabučio namo, jis staigiai atsisuko į L. ir jis tada jam sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Nori dar pasakyti, kad galimai čia yra ir jo kaltės, kadangi jis labai staigiai atsisuko į L. Galimai L. taip sureagavo, manydamas, kad jis galės jį pulti. Galvoja, kad L. vietoje jis taip pat pasielgtų. Po L. smūgio jis parklupo ant kelių ir L. jam dar keletą kartų (kiek kartų dabar jau nebeprisimena) sudavė į veido sritį ir kairįjį šoną. Kokiu tiksliai būdu (koja ar ranka) sudavė dabar nebeprisimena, prisimena, kad tuo metu buvo uždengęs veidą rankomis. Iš karto jokio skausmo nejautė. Daugiau L. jokių veiksmų nedarė. Jis kažkur išėjo, o jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 tam, kad iškviesti GMP. Praėjus laikui greitoji vis dar nebuvo atvažiavusi, bet atvažiavo policija. Policijos jis net nekvietė, bet ji vis tiek atvažiavo. Po kelių dienų po šio įvykio pas jį į namus atvažiavo policija. Jį apklausė dėl šio įvykio, pareiškimo jis nenorėjo rašyti, greičiausiai viską ne taip suprato, dėl ko išėjo, kad pareiškimas dėl šio įvykio buvo parašytas. Kaltinamasis L. B. teigė, kad su Z. B. duotais parodymais sutinka iš dalies. Sutinka dėl to, kad tarp jo ir Z. įvyko apsižodžiavimas pakeltais tonais jiems būnat minėtame bute. Iš jo tėvo J. B. žodžių žino, kad Z. skambino jam, tačiau jis jų pokalbio negirdėjo, pokalbio telefonu metu jo šalia nebuvo. Nori pasakyti, kad su Z. atsakymu sutinka tik iš dalies, kadangi Z., labai staigiai į jį atsisukdamas, dar užsimojo dešinės rankos kumščiu, jis tuo tarpu išvengė jo smūgio ir pats, norėdamas apsiginti, neturėdamas minčių bei tyčios sumušti bei sužaloti savo dėdę, sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Ar dar jam sudavė į kairės pusės šoną ir veido sritį neprisimena, galimai buvo afekto būsenoje. Šito negali nurodyti. Z. nukrito, bet po to savarankiškai atsikėlė, pamatė, kad jam viskas gerai. Turėdamas gėdos jausmą, kad įvyko toks nesusipratimas tarp šeimos narių bei įsitikinęs, kad dėdės sveikatai niekas negresia, išėjo. Z. B. norėjo patikslinti, kad jam staigiai atsisukant į L. galimai kartu buvo užkėlęs ir ranką (b. l. 137–139).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra keturių aukštų, baltų plytų daugiabutis namas, pažymėtas Nr. 5. Į daugiabutį namą yra du įėjimai, vienas iš (duomenys neskelbtini) ir antras iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. 5 yra kelias, daugiabučio namo dešinėje yra įvažiavimas į kiemą ir šalia stovi daugiabutis namas Nr. 3. Daugiabučio namo Nr. 5 kairėje yra daugiabutis namas Nr. 7. Tarp daugiabučių namų Nr. 5 ir 7 yra įrengtas prekybos kioskas. Tarp kiosko ir daugiabučio namo Nr. 5 yra įrengtas pėsčiųjų šaligatvis, kur ir yra įvykio vieta. Daugiabučio namo Nr. 5 ties įvykio vieta, butų langų nėra, yra siena. Ant daugiabučio namo Nr. 5 iš abiejų pusių, ties kampais yra įrengti lietvamzdžiai, kurie remiasi į šaligatvio dalį, palei šaligatvį auga žolė. Vaizdo stebėjimo kamerų ant daugiabučio namo Nr. 5, ar šalia daugiabučio namo esančioje teritorijoje, nėra, teritorija nefilmuojama. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų pėdsakų tinkamų fiksavimui neaptikta (b. l. 24–29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3538/2023 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Z. B. nustatytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs dešinės akiduobės vidinės sienos lūžiais, dešinės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, dešinės akies pojungio kraujosruva ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos t. y. 2023 m. spalio 29 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėmis sąlygomis, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis. (b. l. 51–52).

2024 m. gegužės 28 d. peržiūrėjus du vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis įvykio vietoje, nustatyta, kad policijos pareigūnas kalba su nukentėjusiu asmeniu (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusysis Z. B.). Pareigūnas siūlo vyrui važiuoti į gydymo įstaigą. Tuo metu pareigūnas vyrą fotografuoja. Matoma, kad vyro dešinė akis yra ištinusi, veido srityje iš dešinės matomas kraujas. Pareigūnas klausia vyro, ar šis vartojo alkoholį, į ką vyras atsako „biškutį“. Pareigūnas vyrui išaiškina pareiškimo pateikimo galimybes policijos komisariate arba per Epoliciją. Vėliau matoma, kad atvyksta GMP. Policijos pareigūnas praneša medikei, kad vyras buvo sumuštas pažįstamo. Priėjus prie nukentėjusiojo gydytoja klausia, ar jis gali atmerkti akį, į ką vyras atsako, kad negali. Pareigūnas klausia nukentėjusiojo asmens jį sumušusio vyro vardo ir pavardės, į ką nukentėjusysis atsako – L. B., jam 24 metai, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vyras sako, kad gali jį parodyti. Tada matoma, kad gydytoja sako, jog nukentėjusįjį veš į gydymo įstaigą. Toliau matoma, kaip nukentėjęs vyras kalba telefonu, klausia kur yra L., po ko pareigūnams nurodo, kad L. jau išvažiavo. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įraše matoma moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai liudytoja V. B.). Policijos pareigūnas klausia moters, ar ji realiai ką nors matė, į ką moteris atsako: „Jeigu iš tikrųjų aš mačiau kaip mano vyras stovi vat šitaip (tuo metu moteris pasilenkia), o šitas mušė ir viskas, aš tik šitą mačiau“. Moteris teigia mačiusi, kaip mušė nukentėjusįjį. Tada pareigūnas klausia moters, ar jos vyrą sumušęs asmuo turi kitą šeimą, į ką moteris atsako „nu jo“. Toliau girdima, kaip pareigūnas praneša budėtojui apie įvykio aplinkybes. Po to matoma, kad nukentėjęs vyras guli greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pareigūnas vyrui paaiškina apie pareiškimo pateikimą, nurodo policijos komisariato adresą, kur jam reikėtų kreiptis (b. l. 30–32).

2024 m. birželio 20 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, prisistatęs kaip Z. B.. Teigia, kad jį sumušė pažįstamas adresu (duomenys neskelbtini), trenkė į veidą ir jam skauda veidą. Lauks policijos ir greitosios (b. l. 33–36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo L. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Įrodymais, pagrindžiančiais L. B. kaltę, be jo paties teisme duotų parodymų, laikytini viso proceso metu išlikę nuosekliais nukentėjusiojo Z. B. parodymai, kuomet jis nurodė, kad jo atžvilgiu smurtavo jo sūnėnas L. B., t. y. trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jam į dešinę veido pusę. Jam nuo smūgio suklupus ant kelių, L. B. vieną kartą koja spyrė Z. B. į kairį šoną ir dar trenkė apie keturis kartus į veido sritį; liudytojų V. B., J. B., I. V., G. W. parodymai kuomet jie nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas jau būnant bute, liudytoja V. B. nurodė mačiusi suklupusį vyrą, kuris jai pasakė, kad jį sumušė sūnėnas; specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, policijos mobiliosiomis kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis buvo sužalotas, kadangi matėsi ištinusi dešinė akis bei veido srityje iš dešinės buvo matomas kraujas, nurodė, kas vartojo prieš jį fizinį smurtą; perklausus BPC pateiktą garso įrašą byloje nustatytos faktinės aplinkybės; įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys.

Pirmiau išnagrinėtais byloje surinktais tarpusavyje sutampančiais bei vienas kitą papildančiais įrodymais byloje nustatyta, kad L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš Z. B. – tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, o Z. B. suklupus, vieną kartą spyrė jam į kairįjį šoną ir sudavė nemažiau keturių kartų į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės akies sumušimą, pasireiškusį dešinės akiduobės vidinės sienos lūžiais, dešinės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą, dešinės akies pojungio kraujosruvą ir poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai yra sužalojimus atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad L. B. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę L. B. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šioje byloje L. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nesutinka su šia prokurorės nuomone.

Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. . 2K-55-387/2023).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo blaivumas iš karto po veikos padarymo nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, pats kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną šventės metu buvo vartojamas alkoholis, kiti byloje esantys proceso dalyviai patvirtino tik tai, kad konfliktas prasidėjo kaltinamajam ir nukentėjusiajam sėdint prie šventinio stalo. Kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu L. B. buvo neblaivus, byloje nėra. Byloje taip pat nėra nustatytų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, kad kaltinamojo galimas apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi teisinio pagrindo nustatyti šią L. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę šioje byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamąjį aktą byloje surašiusi prokurorė, perduodama bylą teismui, jame nenurodė jokių kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismo turimais duomenimis, L. B. yra teistas vieną kartą už analogiškos veikos padarymą (b. l. 105–107), teistumas išnykęs, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas dvylika kartų, visos baudos sumokėtos (b. l. 108–115), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasak paties L. B., užsiima individualia veikla, transporto nuoma. Byloje nėra duomenų apie L. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiojo būklę po nusikaltimo padarymo metu, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismo nustatytą L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, jie bendrauja, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusiojo civilinis ieškinys byloje nepareikštas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo įvykdytą veiką prokurorės pasiūlytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į jo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, nusikaltimo padarymo būdą, sukeltų padarinių sunkumą, paties nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytą prašymą griežtai nebausti kaltinamojo, kaltinamojo atlygintą byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, ir daro išvadą, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant L. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai yra susiję su darbu ar mokslais (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą elgesio pataisos programoje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. B. nusikalstamą veiką nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje padarė savo dėdės atžvilgiu. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas įstatymo normas, darytina išvada, kad dėdė nėra nei artimasis giminaitis, nei šeimos narys, todėl kaltinamajam L. B. taikyti BK 72² straipsnio nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo. Tačiau iš esmės pritardamas prokurorės nuomonės dėl būtinumo koreguoti kaltinamojo elgesio modelį, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 288,67 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų Z. B. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 288,67 Eur. (b. l. 54–56). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. l. 57– 58).

2024 m. rugsėjo 16 d. civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio byloje (b. l. 172–174). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vienetai CD diskų, kuriuose yra garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. B. (L. B.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. (L. B.), paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. B. (L. B.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vienetus CD diskų, kuriuose yra garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, palikti saugoti prie bylos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.