Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovai A. J. K. ir M. K. patikslintu ieškiniu (2t.b.l. 84-89) prašė pripažinti nuosavybės teisę į palėpės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2008-04-09 prašymą, kurio pagrindu V. Č. ir R. Č. buvo įregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000 dalis palėpės, o A. B. nuosavybės teisė į 3336/10000 dalis palėpės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai, tretieji asmenys R. S., D. S. ir atsakovai V. Č., R. Č. pagal UAB „Sava erdvė" parengtą projektą, bendromis lėšomis, žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), 2006 m. pradėjo gyvenamojo namo statybas. Pagal projektą buvo pastatytas trijų aukštų namas su palėpe, po vieną atskirą butą kiekviename aukšte. 2007-01-30 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta notarės B. G., tretieji asmenys R. ir D. S. pardavė, o atsakovė A. B. nupirko butą (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei butui tenkantį 0,0218 ha žemės sklypą. Sutarties 4.5 punktas detalizavo kokiomis žemės sklypo dalimis atsakovė galės naudotis bei imperatyviai nurodė, kad atsakovei nėra suteikiama teisė naudotis palėpės patalpomis, esančiomis virš ieškovams priklausančio buto. Ši nuostata į sutartį buvo įtraukta remiantis 2007-01-04 notarės B. G. patvirtintu V. Č., R. Č. ir ieškovų sutikimu Nr. 1-63 dėl buto ir žemės sklypo pardavimo A. B.. Ieškovai, atsakovė A. B. ir atsakovai V. Č. ir R. Č. VĮ „Registrų centras" padavė 2008-04-09 prašymą, kurio pagrindu 2008-04-15 V. Č. ir R. Č. buvo įsiregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000 dalis, o ieškovams į 3326/10000 dalis palėpės patalpų, esančių virš ieškovams priklausančio buto. A. B. nuosavybės teisė į 3336/10000 dalis buvo įregistruota 2009-03-03. Ieškovų nuomone, atsakovams palėpės patalpų dalių nuosavybės teisė nepriklauso, o 2008-04-15 ir 2009-03-03 nuosavybės teisių registracija, yra negaliojanti. 2008-04-09 prašymas yra tariamas sandoris, dėl šalių valios trūkumo. Šio dokumento sudarymo tikslas buvo ne sukurti atsakovams nuosavybės teises į palėpę, o įregistruoti palėpę kaip turtinį vienetą nekilnojamojo turto registre. Konstrukciniu atžvilgiu palėpės patalpos yra izoliuotos nuo viso namo ir jo bendrojo naudojimo patalpų, tačiau yra sujungtos su ieškovams priklausančiu butu. Name esančia laiptine nėra įmanoma patekti į palėpės patalpas. Į palėpę galima patekti tik ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute Nr.3 esančiais laiptais. Palėpės patalpos yra fiziškai prijungtos prie buto Nr. 3 ir yra izoliuotos nuo viso namo bei nesusijusios su juo jokiais funkciniais ryšiais. Dėl šių aplinkybių palėpės patalpos yra laikytinos buto Nr. 3 priklausinys, sujungtas su pagrindiniu daiktu ir jį pagerinantis. 2006-12-21 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) butus atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendru bendraturčių sutarimu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 3, o kartu ir į jam tarnaujančią palėpę. Ši teisė V. Č., R. Č., R. S., D. S. niekada nebuvo ginčijama. Nors stogo ir palėpės įrengimo darbų atlikimo metu pastatas buvo bendroji dalinė visų bendraturčių nuosavybė, V. Č., R. Č., R. S., D. S. savo lėšomis neprisidėjo prie šių darbų atlikimo, o atidalijant pastatą išreiškė savo valią ir atsisakė nuosavybės teisių į palėpės patalpas.

Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu (3t.b.l.79-90) prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų A. J. K. ir M. K. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad namas buvo projektuojamas ir statomas taip, kad palėpė būtų objektu, tarnaujančiu ne visam namui, o tik ieškovų buto priklausiniu, sudėtine šio buto dalimi. Kaip matyti tiek iš suderinto techninio projekto, tiek ir iš statybos leidimo, juose nėra nurodyta, kad bus statoma trijų butų patalpa su ieškovams priklausančio buto priklausiniu pastoge. Statybos leidimas yra išduotas trijų butų statybai ir visų trijų butų plotas yra vienodas. Palėpė nebuvo ir negalėjo būti statoma, nei kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nei kaip kažkurio tai buto priklausinys, nes palėpė buvo statoma, kaip neatskiriama statinio konstrukcija, tarnaujanti visam namui. Teismas savo išvadai, kad palėpė yra ieškovams priklausančio buto priklausinys, nepagrįstai remiasi ieškovų pateiktu Techninio projekto pakeitimu, kuriame numatyta, kad patekimas į palėpę yra tik iš trečiojo buto. Techninio projekto pakeitimai nėra suderinti su valstybinės valdžios institucijomis ir jo pagrindu nėra patikslintas išduotas statybos leidimas, taip pat nebuvo gautas ir naujas statybos leidimas. Pastato statytojai ir pastato techninio projekto užsakovai buvo R. S., V. Č. ir A. J. K., tačiau ieškovų į bylą pateiktas 2006-10-16 techninio projekto pakeitimas yra atliktas tik vieno iš užsakovų, t.y. ieškovo A. J. K. užsakymu, o techninis projektas gali būti keičiamas tik bendrai visų užsakovų, arba vienam iš užsakovų turint notarinį įgaliojimą tokiems veiksmams atlikti. Taip pat 2006-10-16 techninio projekto pakeitimas nėra patvirtintas paties ieškovo A. J. K., kaip užsakovo. Kad toks techninio projekto pakeitimas neatitinka norminių aktų reikalavimų patvirtina ir byloje pateiktas KŪB „Statybos valdymas ir techninė kontrolė" 2009-12-03 Aktas Nr. 1, kurio Išvadose nurodoma, kad projektas įformintas nesilaikant Statybos įstatymo ir STR reikalavimų, kad projektas pakeistas, suprojektuotas be projektavimo sąlygų sąvado, nėra leidimo pakeitimui vykdyti ir kad pagal jį vykdyti statybos darbus draudžiama, kad įrengti švieslangiai padidina šilumos laidumą stoge ir blogina visų butų šiluminę varžą, didina šildymo išlaidas, pažeidžia savininkų interesus. Teismas šia įrodinėtina aplinkybe taip pat privalėjo remtis priimdamas savo sprendimą, tačiau savo sprendime dėl to nėra visiškai nieko pasisakęs, kas neatitinka LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimų. Kad pastogės patalpos nėra ieškovams priklausančio buto sudėtinė dalis, o yra neatskiriama statinio konstrukcija, tarnaujanti visam namui ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad namo bendrasavininkai (statytojai) 2006-12-21 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijo jiems priklausančius butus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovams atiteko tik butas Nr. 3, kuriame yra 129,59 kv.m. ploto su priklausiniais G-3 (25,67 kv.m.), R-3 (10,28 kv.m.), kas ir atitinka jo įregistruotas nuosavybės teises, todėl ieškovų nuosavybės teisės nėra pažeistos, kadangi jiems nuosavybės teise priklauso būtent tai, kas ir buvo atsidalinta. 2006-12-21 sutartis Nr. 14402 yra patvirtinta notaro, todėl teismas šiuo rašytiniu įrodymu privelėjo remtis, kaip oficialiu rašytiniu įrodymu. Gyvenamojo namo statytojai (R. S., V. Č. ir A. J. K.) yra siejami giminystės ryšiais, todėl natūralu, kad šiai dienai iškilus ginčui jie stengiasi palaikyti ieškovų pusę. Todėl bet kokiu atveju teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Gyvenamojo namo statytojai (R. S., V. Č. ir A.J. K.) yra siejami giminystės ryšiais, todėl natūralu, kad šiai dienai iškilus ginčui jie stengiasi palaikyti ieškovų pusę. Todėl teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai.

2. Teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo patalpos yra įrengtos išimtinai už ieškovų lėšas. Ieškovų, kaip ir kitų namo statytojų pareiga buvo tiek apšiltinti stogą, tiek įrengti lietaus izoliaciją, tiek ir atlikti kitus pagal projektą numatytus darbus. Kaip statytojai tarpusavyje pasiskirstė namo įrengimo kaštus ir darbus, tai yra tik jų pačių tarpusavio reikalas, jie turėjo atlikti visus darbus pagal projektą, kadangi tai yra jų pareiga. Tai kad ieškovai savavališkai ir neteisėtai, neturėdami nei suderinto techninio projekto, nei statybos leidimo, nei kitų bendraturčių sutikimo įstatė stoglangius, tai nesuteikia ir negali suteikti ieškovams teisės reikalauti teismine tvarka pripažinti nuosavybės teisę į palėpės patalpas (pripažinti nuosavybės teisę kitiems asmenims priklausančią nuosavybę), o tuo labiau ir negali būti laikoma naujo objekto sukūrimu. Ieškovų pateiktos sąskaitos apima laikotarpį iki 2006-11-24, kai tuo tarpu ieškovui priklausanti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalinta 2006-12-21, pasirašant su kitais bendrasavininkais 2006-12-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. jau po visų darbų atlikimo. Todėl ieškovams manant, kad jiems priklauso didesnė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, jie dėl to galėjo susitarti su kitais bendrasavininkais, tačiau kaip matyti visi bendrasavininkai (statytojai) susitarė, kad jų dalys yra lygios. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie po dalių atsidalijimo būtų atlikę kokius nors darbus ir būtų padidinę bendrą plotą (bendrą dalinę nuosavybę) ar sukūrę naują daiktą, į kurį reiškia reikalavimą.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad palėpės įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pripažindamas nuosavybės teisę, tuo būdu, kad jis buvo naujai sukurtas (pastatytas) turėjo vertinti to objekto sukūrimo teisėtumą, nes priešingu atveju to netyrus ir nesiaiškinus, o tik pripažinus nuosavybės teisę, būtų sudarytos visos galimybės nesilaikyti tiek statybos įstatymo, tiek ir kitų teisės aktų reglamentuojančių statybą ir įgyti nuosavybę pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o to būti negali, nes teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nei suderinto techninio projekto, nei statybos leidimo ieškovai naujo objekto sukūrimui neturėjo. Todėl teismas ieškovų ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

4. Teismas nepagrįstai 2007-01-04 pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė V. Č., R. Č., A.J. K. ir M. K. vertino kaip bendraturčių susitarimą ir kaip įrodymą, kartu su 2007-01-30 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.5 p., kad nuosavybė į palėpės patalpas apeliantei nepriklauso. 2007-01-04 pareiškime Nr. 1-63 V. Č., R. Č., A.J. K. ir M. K. išreiškė savo valią kitam bendrasavininkui, R. S. ir D. S., kad pastarieji atsisako nuo savo teisės pirkti pirmumo teise parduodamą R. S. ir D. S. priklausančią turto dalį. Taip pat minėtu pareiškimu nurodė, kad pirkėjui nesuteikiama teisė naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš trečiojo buto. Taip pat nurodyta, kad trečias butas priklauso A.J. K. ir M. K.. Jokių duomenų, kad palėpė nuosavybės teise priklausytų išimtinai A.J. K. ir M. K. nėra nurodyta. Teismas šiuo atveju netinkamai traktuoja ir aiškiną pačią nuosavybės teisę ir jos apimtis.

5. Teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantė neginčijo 2007-01-30 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.5 punkto, dėl ko pasirašydama šią sutartį, o dabar neginčydama jos teisiniu keliu, pripažįsta, kad neturi į ginčo patalpas jokių teisių, kadangi patalpos nuosavybės teise priklauso jas įrengusiems ieškovams. Minėtas sutarties punktas nepanaikina apeliantės nuosavybės teisių į ginčo patalpas, o daugiausia gali riboti tik vieną iš nuosavybės teisės dalių, o būtent naudojimosi teisę. Naudojimosi tvarka, bendraturčių susitarimu gali būti bet kada pakeista, o nesutarus ji gali būti pakeista ar nustatyta teismo sprendimu. Tačiau pasirašant 2007-01-30 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 4.5 punktą apeliantė suprato taip, kad ji neturės teisės naudotis ieškovams priklausančia mansardos dalimi, kadangi minėtame punkte apie apeliantės nuosavybės teisių į palėpės patalpas apribojimą nieko nėra nurodyta. Todėl minėto sandorio apeliantei nebuvo ir nėra jokios būtinybės ginčyti, kadangi jis nuosavybės teisės į ginčo patalpas nepanaikina.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008-04-09 sutarimą įregistruoti palėpės patalpas, kaip atskirą objektą ir dalis į jas ieškovai pasirašė dėl to, kad buvo suklaidinti VĮ Registrų centro, kuris paaiškino, kad įregistravimo procedūra yra labai sudėtinga, todėl paprasčiausias būdas yra visiems susitarti įregistruoti palėpę bendrosios dalinės nuosavybės teise, o vėliau perleisti savo nuosavybės teises ieškovams. Tokių teiginių, kuriuos nurodė ieškovas, tretysis asmuo šioje byloje VĮ Registrų centras nepatvirtino ir teismas net nevertino ir netyrė ar yra galimybė ieškovams savo nuosavybės teise įregistruoti kreipiantis į VĮ Registrų centrą. 2008-04-09 susitarimo dėl dalių nustatymo pastogės patalpoje pasirašymas tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovai jokių nuosavybės teisių ir tai patvirtinančių dokumentų į visą pastogę, kaip atskirą objektą ar jiems priklausančio buto priklausinį (kaip kad įrodinėja) neturėjo, nes jeigu tokius dokumentus būtų turėję, juos būtų pateikę VĮ Registrų centrui, jų nuosavybės teisėms įregistruoti. 2008-04-09 savininkų susitarimas, kuris įvardintas kaip prašymas, yra paruoštas pačių ieškovų iniciatyva ir apeliantės tik pasirašytas, patys ieškovai minėtame prašyme nurodė, kad susitariama dėl gyvenamojo namo bendro naudojimo pastogės patalpos įregistravimo. Taigi ieškovai pripažino, kad pastogės patalpa yra bendro naudojimo patalpa. Ieškovai puikiai suprato tokio susitarimo pasirašymo pasekmes ir to siekė, kito būdo, kaip kad įregistruoti palėpę kaip atskirą objektą ir dalis į jas be bendrasavininkų susitarimo nėra. Todėl toks sandoris, kurio tikslas yra įregistruoti palėpę kaip turtinį vienetą ir dalis į jas, negali būti laikomas apsimestiniu, nes toks ir buvo šalių tikslas. Teismui pripažinus šalių pasirašytą 2008-04-09 susitarimą apsimestiniu, ieškovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į palėpę pripažinimo negalėjo būti tenkinamas, kadangi tą jis visų pirma turėtų padaryti įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis su turimais dokumentas į VĮ Registrų centrą, o šiam atsisakius įregistruoti nuosavybės teises į palėpę ir ieškovams manant, kad toks atsisakymas nepagrįstas tokį VĮ Registrų centro sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovams atliekant stogo apšiltinimo, hidroizoliacijos ir stoglangių įrengimo darbus nebuvo sukurtas naujas daiktas. Pažymėtina, kad tuo atveju jei ieškovai rengdami pastato techninį projektą nebūtų siekę naudoti palėpės asmeninėms reikmėms (įsirengti jose gyvenamąsias/poilsio patalpas), pastato stogas būtų įrengtas neinvestuojant papildomų ieškovo lėšų. Ieškovai, asmeninėmis lėšomis, ūkio būdu, atliko stogo įrengimo ir apšiltinimo darbus, pagerino savo buto priklausinį. Teismas, vertindamas tikruosius šalių ketinimus, pagrįstai nurodė, kad tikroji pastato bendrasavininkų valia dėl palėpės patalpų nuosavybės buvo atskleista 2007-01-04 pareiškime dėl pirmenybės teisės atsisakymo bei 2007-01-30 pirkimo-pardavimo sutartyje, kur buvo nurodyta, kad palėpės patalpos priklauso ieškovams, o apeliantė atsisako naudojimosi šiomis patalpomis. Palėpės patalpos yra įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus, remiantis statybos inspekcijos pažyma. Atliekant kadastrinius matavimus buvo patikrinta ar palėpė yra įrengta teisėtai ir pagal projektą. Kadangi palėpė buvo įregistruota remiantis kadastriniais matavimais konstatuotina, kad palėpė, kaip negyvenama patalpa yra įrengta teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atliekant palėpės, kaip atskiro turtinio vieneto, teisinę registraciją buvo atlikti visi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. numatyti veiksmai.

3. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai susiję su tikrąja šalių valia sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį yra lingvistinis sutarties aiškinimas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nurodydamas, kad apeliantė pirkimo-pardavimo sutartimi atsisakė teisių į palėpės patalpas, tačiau mainais įgijo proporcingai didesnio ploto žemės sklypą, tinkamai aiškino tikrąją šalių valią, išreikštą 2007-01-04 pareiškime ir pirkimo pardavimo sutartyje. 2007-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl apeliantės teisių į palėpę atsisakymas, jai turi įstatymo galią ir yra vykdytinas. Apeliantė įsigydama butą neįgijo nuosavybės teisės j palėpės patalpų dalį, kadangi palėpės patalpos nors ir teisiškai neįregistruotos de facto priklausė ieškovams, kaip jų buto priklausinys.

4. Atsakovas nenurodo teisės normos, kuria remiantis teismas turėjo panaikinti palėpės registraciją. Ieškovų nuomone, palėpės registracija nekilnojamojo turto kadastre, suteikiant jai individualų numerį, nėra susijusi su nuosavybės teisių įgijimu pagal tariamą sandorį. Tais atvejais kai yra taikoma restitucija, šalys viena kitai gražina visa ką yra gavusios, todėl teismas pagrįstai panaikino tik nuosavybės teisės registraciją, o ne pačios palėpės registraciją. Apeliantės nurodytas CK 1.80 str., 1.86 str. taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principui, kadangi ieškovams palankus teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas.

5. Techninio projekto ir palėpės darbų atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susijęs su ieškovų pareikštais reikalavimais. Apeliantei nepareiškus savarankiškų reikalavimų susijusių su palėpės įrengimu ir įteisinimu, teismas pagrįstai nevertino atsakovės pateiktų statybos darbų patikrinimo išvadų ir nepažeidė CPK 185 str., 265 str. Ieškovų nuomone atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pateikdama nepagrįstą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pastato 1 ir 2 aukštų butų savininkai patvirtino, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad palėpės patalpos bus naudojamos išimtinai ieškovų ir bus ieškovų buto priklausinys. Šalių valia buvo įtvirtinta 2007-01-04 pareiškime. Apeliantei, prieš buto pirkimą šį aplinkybė buvo atskleista tinkamai. Sudarydama pirkimo pardavimo sutartį apeliantė sutiko pirkti butą 1aukšte ir atsisakyti teisės į palėpės patalpas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir notarė, nurodydama, kad sudarant sutartį apeliantei buvo išaiškinta pastato bendrasavininkų susitarimas dėl palėpės naudojimo ir nuosavybės teisės priklausymo ieškovams, o apeliantė su tokiomis buto pirkimo sąlygomis sutiko.