Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. (M. S.) įgaliotai atstovei J. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31771-2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31771-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. S. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 5 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už ką jam skundžiamu nutarimu buvo paskirta 30 Eur bauda.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. S. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą, kadangi jis apie nutarimą nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo savalaikiai sumokėti baudos, dėl ko baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jau po to, kai gavo pranešimą iš antstolių, jis susisiekė su policijos pareigūnais, kurie jį informavo, kad skundžiamą nutarimą turėjo gauti elektroniniu paštu. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra vyresnio amžiaus, el. paštu nesinaudoja, nes nemoka, o jei kažkokioje sistemoje ir yra nurodytas jo elektroninis pašto adresas, tai galimai buvo padaryta vienkartinei paslaugai gauti. Kadangi jis savalaikiai negavo nei skundžiamo nutarimo, nei administracinio nusižengimo protokolo, jis neturėjo galimybės įvykdyti administracinio nurodymo, t. y. sumokėti minimalią baudą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir suteikti galimybę sumokėti administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti baudą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepime siūloma administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, sudarant galimybę pareiškėjui įvykdyti administracinį nurodymą, pašalinti pažeidimo pasekmes ir pasinaudoti įstatyme įtvirtintu susitaikymo su valstybe institutu.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. įgaliota atstovė nurodė, kad skundą palaiko skunde nurodytais motyvais, papildomai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir neteisėtai išieškotos sumos grąžinimo. Nurodė, kad neprašo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, o tiesiog leisti susimokėti M. S., kuris yra jos tėvas, minimalią administraciniu nurodymu paskirtą baudą. Atstovė nurodė, kad policija turėjo įsitikinti, jog jos tėvas, kuris yra vyresnio amžiaus, nemokantis lietuvių kalbos, tikrai gavo protokolą, kuriame buvo įrašytas administracinis nurodymas, tačiau policija to nepadarė. Jos nuomone, policijos pareigūnai, matydami, kad asmuo, kuris paprastai visas baudas susimoka, nesumokėjo nurodymu paskirtos minimalios baudos, turėjo suprasti, kad asmuo tiesiog negavo protokolo. Nors valstybinėse informacinėse sistemose yra įrašytas jos tėvo elektroninis paštas, kuriuo buvo siunčiamas tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir skundžiamas nutarimas, tačiau nėra pateikto asmens sutikimo, kad jis gautų visus procesinius dokumentus tik šiuo elektroniniu paštu.

Skundas tenkintinas.

ANK 608 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos <...>. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sistemiškai vertinant atitinkamas ANK normas, reglamentuojančias administracinių nusižengimų teisenos paskirtį, principus, procesinių dokumentų įteikimą, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinės teisės pažeidimų byloje 2AT-20-719/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, į kurį buvo įrašytas ir administracinis nurodymas, siūlant pareiškėjui sumokėti 15 Eur baudą, tiek skundžiamas nutarimas buvo siunčiami pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), visgi neginčijamų duomenų, kad pareiškėjas šiuo elektrinio pašto adresu naudojasi ir minėtą protokolą gavo – byloje nėra. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, jog M. S. yra vyresnio amžiaus, pensininkas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir blogai supranta lietuvių kalbą, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, duomenų, kad Institucija ėmėsi veiksmų, siekdama įsitikinti, kad elektroniniu paštu M. S. siųsti dokumentai pasiekė adresatą, nėra, todėl teismas laiko pagrįstu skundo argumentą, jog pareiškėjas nežinojo, jog jo atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo sudaryti galimybė sumokėti už padarytą administracinį nusižengimą administraciniame nurodyme paskirtą mažesnę piniginę nuobaudą, jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, tačiau taip nepagrįstai ir neteisėtai buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, tam, kad pareiškėjas galėtų būti tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir priimtą administracinį nurodymą bei galėtų sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo M. S. įgaliota atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir neteisėtai išieškotos sumos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju, byloje šia teismo nutartimi yra panaikinamas tik, procesine prasme, tarpinis Institucijos nutarimas ir byla grąžinama toliau nagrinėti Institucijai, kas reiškia, jog procesas nėra užbaigiamas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįstant kokį nors asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Kartu atkreiptinas pareiškėjo ir jo atstovės dėmesys, jog dėl prašyme nurodomų permokėtos baudos sumų bei vykdymo išlaidų sugrąžinimo jie pasibaigus procesui, kuris kaip minėta, šia nutartimi nėra baigiamas, turėtų raštu kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. (M. S.) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31771-2024 patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31771-2024 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriui.

Prašymą dėl bylinėjimo išlaidų ir neteisėtai išieškotos sumos grąžinimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.