Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. D. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, o būtent už tai, kad 2004 m. liepos 21 d., veikdamas bendrininkų grupėje, turint tikslą užvaldyti svetimą turtą plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą, jis kartu su dviem bendrininkais padarė plėšimą įsibrovę į patalpą ir tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du dėl senatvės bejėgiškos būklės žmones. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu 2005 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, R. D. buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą R. D. asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

5. Nuteistasis R. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmės pradžia –2004 m. rugpjūčio 5 d.). Be to, jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota (teikimo b. l. 6). Tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir, esant būtinybei, apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad vien ilgas buvimo laisvės atėmimo vietoje terminas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai buvo pasiekti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei ir galėtų būti toliau taisomas atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

6. Žemesnysis teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo R. D. elgesį atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir užsiėmimuose, lanko užsiėmimus pas psichologą dėl mąstymo ir elgesio. 2023 m. dalyvavo fizinio aktyvumo veiklose, pykčio ir emocijų valdymo edukacijos užsiėmime, 2024 m. dalyvavo „Žaliosios oazės“ pozityvaus užimtumo veiklose, viktorinoje (asmens byla t. 2, d. 2, b. l. 141–142). Be to, nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba. Nuo 2006 m. birželio 19 d. Lukiškių TI-K buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), vėliau perkeltas į staliaus pareigas. Darbinę veiklą tęsė iki perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus, kur atvykęs taip pat išreiškė norą dirbti, ir nuo 2020 m. vasario 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Be to, viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys išliko stabilus, jis vertintas patenkinamai, nurodoma, kad su administracijos darbuotojais stengiasi būti taktiškas, komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo, sugeba palaikyti gerus tarpusavio santykius ir su kitais nuteistaisiais, dalyvauja nuteistųjų resocializacijos programoje (asmens byla t. 1, d. 2, b. l. 105, 159, 197). Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 20 kartų už gerą, pavyzdingą elgesį, paskutinį kartą 2024 m. birželio 19 d., viso bausmės atlikimo laikotarpiu fiksuotas tik vienas pažeidimas 2004 m. gruodžio 20 d. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, tačiau už tai nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje (asmens byla t. 2, d. 2, b. l. 138). Taip pat ir nuteistojo savo nusikalstamo elgesio vertinimas keitėsi. Nagrinėjant bylą dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, jis kaltę pripažino iš dalies, jau atliekant bausmę 2007 m., 2012 m. taip pat nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, o 2018 m. charakteristikoje bei 2024 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kaltę pripažįsta visiškai.

7. Be šių duomenų vertintina ir tai, kad 2007 m., 2008 m., 2012 m. nuteistojo R. D. charakteristikose nurodoma, jog jis dalyvauja nuteistųjų resocializacijos programoje, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, jo elgesys įstaigoje vertinamas patenkinamai. 2018 m. charakteristikoje taip pat nurodoma apie nuteistojo dalyvavimą socialinės resocializacijos programose (suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje), nuteistojo elgesys vertinamas gerai. Paskatinimai už gerą elgesį jam skiriami nuo 2010 m., taip pat skirti 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m., o nuo 2020 m. – kiekvienais metais. Atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija nuosekliai vyko viso bausmės vykdymo laikotarpiu, tačiau maksimalias pastangas savo elgesiui koreguoti R. D. pradėjo dėti tik nuo 2020 m.

8. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Teismui buvo pateikta nuteistojo R. D. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, R. D. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta 67 balais. Didžiausią balų skaičių sudaro statinių kriminogeninių veiksnių suma, t. y., nuteistojo kriminalinio elgesio istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas – šio vertinimo ir kriminogeninių veiksnių nuteistasis negali pakeisti. Vis tik likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais sumą sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriems nuteistasis savo pastangomis gali daryti įtaką ir juos mažinti. Atliekant socialinį tyrimą nustatyti ir kai kurie konkretūs veiksniai, ribojantys nuteistojo galimybę pasiekti maksimaliai gerų vertinimo rezultatų – vertinant mąstymą ir elgesį nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu apgalvoja kai kurias savo atliekamų veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, taip pat, nors įsitraukia į resocializacijos procesus, tačiau vykdo ne visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Be to, atliekant nuteistojo vertinimą, nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys, kuris, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę ateityje išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę – aukšta darbinė motyvacija. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog nuteistasis dar turi galimybes ir gali mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą bei didinti apsauginių veiksnių kiekį, o šiuo metu egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai suponuoja vis dar esančią riziką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

9. Ankstesni nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai rodo, kad nuteistasis deda pastangas, tikslingai siekia mažinti ir mažina dinaminių kriminogeninių veiksnių vertinimo sumą. 2020 m. gruodžio 15 d. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika siekė 80 balų, 2022 m. birželio 17 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 77 balais (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 103), 2023 m. rizika išliko vidutinė, taip pat buvo fiksuotas jos mažėjimas gyvenimo sąlygų srityje, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, mąstymo ir elgesio srityje (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 119–124). Taigi, įvertinus 2024 m. rugpjūčio 29 d. atlikto socialinio tyrimo išvadas, nustatyta teigiama nuteistojo elgesio raida palyginus su anksčiau atliktais vertinimais, taip pat nuteistasis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, teigiamai vertinama jo darbinė veikla, motyvacija dirbti, turimas išsilavinimas. Vis tik vertinimo metu nustatyta, jog nuteistasis turi finansinių skolų, jam būdingas finansinis nestabilumas. Vertinant šį kriterijų reikėtų atsižvelgti į tai, kad susidarę įsiskolinimai nėra susiję su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis ir yra susidarę dėl nesumokėtų lėšų vaikų išlaikymui, skola kas mėnesį išskaičiuojama iš jo gaunamo darbo atlygio. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, nors šios aplinkybės ir nėra susijusios su nusikalstama veika, tačiau pagrįstai vertinamos kaip nuteistojo resocializacijos proceso dalis, kadangi tokios skolos našta išėjus į laisvę vėl galėtų skatinti nusikalstamą nuteistojo elgesį, ypač vertinant tai, jog būtent savanaudiškos paskatos skatino nuteistąjį atlikti ir padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors nuteistojo elgesio pokytis yra nuoseklus, jo dedamos pastangos akivaizdžios, tačiau nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir konkretūs ją sudarantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu keisti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę dar nėra pakankamo pagrindo.

10. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, nemažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuteistojo asmenybę apibūdina ir jo elgesys, gyvenimo būdas, veiksmai iki patekimo į įkalinimo įstaigą. Iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistajam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jis buvo teistas keturis kartus, vieną kartą už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir tris kartus už vagystes. Už padarytas nusikalstamas veikas atliko laisvės atėmimo bausmę. Nors buvo paleistas lygtinai, vėl ėmėsi nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis įvykdė plėšimą įsilauždamas į patalpą ir taip pat tyčia dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du dėl senatvės bejėgiškos būklės žmones. Nusikalstamos veikos atliktos veikiant bendrininkų grupėje, taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ypač įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai nulemtas siekio pasipelnyti, o šiuo metu nuteistasis yra skolingas 6 679 Eur nesumokėtų lėšų vaikų išlaikymui ir savanoriškai skolos nedengia (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 137). Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, padarymo aplinkybės yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Šiuo metu nuteistasis nors ir pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau vis dar nepakankami kritiškai vertina save, neįvardina konkrečių, nuo jo priklausiusių veiksnių, nulėmusių nusikalstamos veikos padarymą, o tai taip pat pagrindžia išvadą, kad būdamas laisvėje jis negebėtų atpažinti ir valdyti galimą nusikalstamą elgesį skatinančių veiksnių.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų minėtų aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, kad asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo nutartimi ir pakeisti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.