- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- A2.2.-18-1010/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00829-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pažeidėjas
- G. V.
- Nukentėjusysis
- R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje suarė 2015 m. rudenį pasėtą 0,1700 ha žieminių kviečių lauką. Šio 0,1700 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastrinis Nr. 8717/0001:348. Žemės sklypas nuo 2010 m. nuosavybės teise priklauso R. M.. Savavališką žemės sklypo užėmimo procesą G. V. pradėjo nuo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. užėmimo veiksmus pakartojo. Minėtą žemės sklypą 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje G. V. suarė be R. M. leidimo, t. y. savavališkai. G. V., nebūdamas šio žemės sklypo (kad. Nr. 8717/0001:348) savininkas bei neturėdamas nuosavybės teisių į jį, naudojosi svetimu žemės sklypu, kuris pagal 2010-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso R. M..
G. V. teismo posėdžio metu kaltas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad jis šį žemės sklypą naudoja jau aštuonerius metus, visada sėjo ir visada arė šį žemės sklypą. Nežinojo, kad šis žemės sklypas nuo 2010 metų priklauso R. M.. 2010-2013 metais tame žemės sklype sėjo ir niekas nereiškė jokių pretenzijų, tačiau neturi dokumentų, kad minėtas sklypas nuosavybės teise jam priklauso. Toje vietoje žmonės augino bulves. Anksčiau toje vietoje turėjo daugiau nei 1 ha žemės, o dabar beliko 70 arų, niekas nuosavybės nėra turėjęs, tokių sklypų nuosavybės teise niekas neturi, žmonės nėra užsiminę apie nuosavybę. Anksčiau jis naudojosi šia žeme, todėl ir toliau šiuo sklypu naudojais, turi 14 tokių žemės sklypų.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jau seniai G. V. buvo pasakęs, kad tame sklype nieko nebedarytų. Pavasarį žemės sklype pasėjo pupas, tačiau sklypą G. V. iškultivavo, dėl tokių jo veiksmų turėjo nuostolių. Šį žemės sklypą pirko iš žmogaus ir sklypas nukentėjusiajam priklauso nuosavybės teise. Turi žemės sklypo pirkimo dokumentus. Anksčiau šiuo sklypu buvo leidęs naudotis Z. D., o ji R. M. už tai davė naudotis savo didesnį žemės plotą. Z. D. kelerius metus naudojosi tuo žemės sklypu, R. M. si Z. D. dėl naudojimosi buvo susitarę žodžiu. Prieš trejus metus nutraukė žodinį susitarimą ir kiekvienas naudojosi savo žemės sklypais. Paaiškėjo, kad Z. D. R. M. žemės sklypu leido naudotis G. V., tačiau G. V. R. M. buvo pasakęs, kad jis nebegali naudotis jo žemės sklypu. R. M. išsikvietė iš Žemės tarnybos atstovus, matininkus, kurie sudėjo sklypo riboženklius, tačiau G. V. juos išmėtė ir aparė rudenį pasėtus kviečius. Kreipėsi su pareiškimu į policiją, seniūniją, žemės tarnybos atstovus, kurie nustatė konkretų faktą, kad žemės sklype kviečiai yra aparti.
Liudytoja J. J. paaiškino, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilalės skyriuje, vyr. specialiste. Iš Policijos komisariato gavo dokumentus dėl žemės sklypų patikrinimo. 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje gavo vieną raštą, o kitą raštą gavo 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, dėl skirtingų sklypų. Vienas raštas buvo dėl žemės sklypo su tuo pačiu piliečiu, nes G. V. buvo užvaldęs žemės sklypą, o kitas raštas buvo dėl žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Pavasarį su G. V. susitiko Aušros gatvėje. Kadangi buvo pateikti duomenys protokolų surašymui, o pavasarį nebuvo galimybės teisingai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl liepos mėnesį susitiko su G. V. dėl užimto 9 arų žemės sklypo. Žodžiu jį įspėjo ir paaiškino, kad toje vietoje 2010 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemę įsigijo R. M. ir jis yra teisėtas tos žemės šeimininkas. Įspėjo G. V., kad jis daugiau jokių savavališkų veiksmų tame 17 arų žemės sklype nevykdytų. Iš policijos komisariato lapkričio mėnesio pradžioje gavo naują pranešimą, kad R. M. pasėtus žieminius javus išarė G. V.. 2015 m. lapkričio 30 d. nuvyko į vietą, atvyko ir R. M., G. V. neatvyko į patikrinimą. Surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame pažymėjo, kad tikrai sunaikinti riboženkliai, išartas pasėlis, matėsi arimo žymės. G. V. buvo pripažinęs, kad jis pavasario metu vykdė veiklą tame sklype, lapkričio mėnesį taip pat prisipažino. G. V. kvietė dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tačiau jis neatvyko. G. V. nedalyvaujant, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį perdavė nagrinėti. Mano, kad pažeidimą G. V. padarė tyčia.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilalės skyriuje, vyr. specialistu. Iš policijos komisariato jų tarnybai buvo persiųstas R. M. raštas, kad G. V. suarė jo žemės sklypą. Nuvyko pasižiūrėti į vietą, kvietė atvykti ir V., tačiau jis neatvyko. Apžiūrėjo žemės sklypą, matėsi, kad laukas yra apartas. Policijos komisariato pareigūnų apklausoje V. prisipažino, kad spalio mėnesio pabaigoje toje vietoje arė žemę. Pavasarį tai pat buvo toje vietoje nesutarimai. Pagal nuosavybės dokumentus šis žemės sklypas priklauso R. M., o ne G. V.. G. V. buvo kviestas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tačiau jis neatvyko ir protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant.
Žemės naudojimo valstybinę kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 str.). Žemės naudojimo kontrolės nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai, be kita ko, tikrina ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (4.1 p.), laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (4.2 p.), laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų (4.5 p.), savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų (4.7 p.), saugo nuolatinius riboženklius (4.8 p.), laikosi kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (4.12 p.). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių Nuostatų 4.1-4.7 p. nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi ATPK nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (6.1 p.).
Byloje ištirtais įrodymas nustatyta, kad G. V. pripažįsta, jog jis naudojasi ginčo žemės sklypu, tvirtindamas, kad sklypas priklauso jam. Tai, kad G. V. naudojasi 0,1700 ha sklypo dalimi patvirtina nukentėjusiojo R. M. bei liudytojų J. J., J. K. parodymai teismo posėdžio metu. 2015-07-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 33ŽN-180-(14.33.73.) (b. l. 28-33), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 22-23) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)., esantis žemės sklypas kadastrinis Nr. 8717/0001:348, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, unikalus Nr. 4400-2039-6434, nuosavybės teise nuo 2010-04-28 priklauso R. M.. 2015-07-06 pareiškimu R. M. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą dėl to, jog 2015-04-28 pakartotinai (duomenys neskelbtini)., sukalė riboženklius ant jam priklausančio žemės sklypo ribų, tačiau 2015-04-29 jie jau buvo vėl ištraukti bei yra įsitikinęs, jog tai padarė G. V. (b. l. 9). 2015-04-30 G. V. paaiškinimu nurodė, kad 2015-04-29 pamatė, kad vėl yra sukalti riboženkliai, tačiau jis įsitikinęs, kad ten jo žemės sklypas, todėl jau antrą kartą ištraukė riboženklius (b. l. 10). 2015-11-06 R. M. pareiškimu nurodė, kad 2015-11-06 apie 10 val., nuvykęs į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., kuris buvo užsėtas kviečiais, pamatė, kad minėtas žemės sklypas yra suartas ir aparti kviečiai. Yra įsitikinęs, kad taip pasielgė G. V.. Minėtas sklypas yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 20). 2015-11-06 G. V. paaiškinime nurodė, kad nuvyko į jam priklausantį sklypą, esantį Šilalės r., (duomenys neskelbtini)., ir jį aparė. Matė 2 riboženklius, kuriuos nustūmė su traktoriumi, nes trukdė arti (b. l. 24).
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.
Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
2015-11-30 Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad pakartotinai sunaikinti 0,1700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje atliekant kadastrinius matavimus įtvirtinti visi juridinės žemės sklypo ribas žymintys nuolatiniai riboženkliai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Neturint žemės sklypo savininko R. M. leidimo, savavališkai G. V. 2015 m. spalio pabaigoje suarė 2015 m. rudenį apsėtą 0,1700 ha žieminių kviečių lauką (b. l. 36-47).
Taigi, aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai. Šie duomenys patvirtina, kad G.V. žinojo jam priklausančio sklypo ribas ir žemės sklypo plotą, patikrinimų metu buvo aiškiai informuotas apie nustatytą pažeidimą, tačiau nesiėmė visų veiksmų teisės pažeidimui pašalinti,tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, įpareigojantį žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad G. V. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja apie 0,1700 žemės sklypo ploto, nuosavybės teise priklausančio R. M., aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl G.V. veiksmuose yra ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-741-761/2015 jam buvo paskirta administracinė nuobauda. G. V. skirtina bauda, numatyta sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. ir skirti 350 € (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis: 2015-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 33AT-3-(14.33.78), ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.