Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2015 m. balandžio 20 d., apie 20.05 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,45 prom.), po to pamatęs policijos pareigūnus bandė pasišalinti, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo sustoti, vėliau sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. mosikavo rankomis, bandė pasišalinti. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 178 straipsnio 5 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. parodė savo kaltę pripažįstantis tik dėl to, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, tuo tarpu dėl kitų trijų inkriminuotų pažeidimų neprisipažįsta. 2015-04-20 buvo „Rimi“ parduotuvėje, esančioje PC „Gedimino 9“, po to nuėjo į požeminę aikštelę, kurioje sutiko du iš matymo pažįstamus asmenis. Sustojo pasikalbėti, parūkė. Kartu su juo buvo jo mergina M. R., dar draugė Roberta, kiti asmenys, kurių duomenų įvardinti negali. Besikalbant tarp tų dviejų sutiktų asmenų kilo konfliktas, pastarieji susimušė. Jis pats muštynėse tikrai nedalyvavo, tik norėjo padėti vienam vaikinui, padavė nukritusius akinius. Po to jie visi vienu metu išėjo iš požeminės aikštelės. Jis su visais atsisveikino ir ėjo, kai netrukus išgirdo sakant stop. Jis net nesusigaudė, kad tai jam sako. Nuo išėjimo buvo paėjęs gal tik kokius 5 metrus. Atsisuko, o už jo stovėjo pareigūnai, kurie iš karto paguldė jį ant žemės, užlaužė rankas. Jis jiems tikrai nesipriešino. Tai pareigūnai jam suplėšė striukę. Neneigia, jog buvo neblaivus, prieš tai draugo sodyboje gėrė alų ir šiek tiek degtinės. Supranta, kad jam nustatytas sunkus girtumas, tačiau iki pareigūnams pasirodant jis jautėsi gana gerai, galėjo normaliai kalbėti, netgi pastovėti ant vienos kojos, viską atsimena 90 procentų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. R. parodė, jog kartu su savo draugu K. V. buvo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, matė, kaip mušėsi du vaikinai. Jos draugas K. V. muštynėse nedalyvavo, tik bandė bekonfliktuojančius išskirti, nuraminti, prilaikė juos, kad šie nesimuštų. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo asmenų aikštelėje, tačiau daugiau nei 5. Iš požeminės aikštelės išėjo visi vienu metu. Ji ėjo kartu su A. V. ir dar vienu vaikinu, ji pati ėjo šiek kiek pirmiau (priekyje) nei vaikinai. Nuo išėjimo buvo nutolę gal kokius 5-7 metrus, kai atsisukusi pamatė, kad jos draugui Arvydui pareigūnai laužia rankas ir guldo ant žemės. Negali pasakyti, iš kur atsirado pareigūnai. Kai išėjo iš požeminės aikštelės, jų nematė. Ji girdėjo, kaip vienu metu pareigūnai sušuko „stot“, tačiau negalvojo, kad tai buvo adresuota jiems. Tokį reikalavimą išgirdo sakant vieną kartą. A. V. pareigūnams nesipriešino. Ji tą vakarą buvo blaivi, o Arvydas buvo vartojęs alkoholį, tačiau jo elgesys buvo pilnai adekvatus.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, jog šiuo metu tikslaus laiko nebeatsimena, tačiau tai buvo vakarop, buvo gautas pranešimas dėl masinių muštynių požeminėje aikštelėje Gedimino pr. Nuvykus į vietą prie aikštelės išėjimo matė grupę asmenų, iš kurių akivaizdžiai matėsi, kas buvo nukentėjusieji, o kas – dalyvavę muštynėse (vieni buvo kruvini, kiti – suplėšytais drabužiais). Administracinėn atsakomybėn traukiamą A. V. pamatė gatvės, einančios palei PC „Gedimino 9“, pabaigoje, jis iš įvykio vietos šalinosi kartu su dar 3 ar 4 asmenimis. Muštynių dalyviai nurodė, kad muštynėse dalyvavo ir ta grupė besišalinančių asmenų, tarp kurių, kaip minėjo, kaip tik ir buvo A. V.. Iš to sprendžia, kad pastarasis dalyvavo muštynėse. Jis (liudytojas R. S.) muštynių nematė, atvyko joms jau pasibaigus, A. V. išvaizda buvo normali, jis nebuvo nei kruvinas, nei suplėšytais drabužiais. Nuo išėjimo iš požeminės aikštelės A. V. buvo nutolęs apie 30 m. Jis (R. S.) pastarajam ir kartu su juo beeinantiems asmenims pradėjo šaukti, kad šie sustotų, artėjo link jų ir kartojo tokį nurodymą (stot, policija), ką išsakė ne mažiau nei 3-4 kartus, tačiau nei A. V., nei kiti asmenys nereagavo. Jam bandant pasivyti ir artinantis, pastarieji ėmė spartinti žingsnį, aiškiai norėjo pasišalinti (kažkas iš jų atsisuko, pasižiūrėjo ir skubėjo toliau). Pasivijus ir bandant sulaikyti A. V., šis aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Mosikavosi rankomis, nedavė rankų, dėl ko teko paguldyti ant žemės ir uždėti antrankius. Asmuo buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai (tai juokėsi, tai verkė, tai bandė atsisėsti, tai kėlėsi ir pan.). Pristatytas į komisariatą, nenurimo, trukdė rašyti tarnybinius pranešimus, dėl ko buvo patalpintas į kamerą. Pastarojoje toliau elgėsi iššaukiamai, pradėjo daužyti kumščiais į sieną, žaloti save, dėl ko vėliau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, netgi medikų automobilyje neapsiramino, teko pririšti prie gulto (neštuvų). Buvo matyti, kad asmuo yra apsvaigęs (ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių medžiagų).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. M. parodė, jog tarnybos metu buvo gautas iškvietimas dėl muštynių požeminėje aikštelėje, esančio Gedimino pr. Atvykę pamatė iš aikštelės išeinančią asmenų kompaniją, kurių vienas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V., bandė pasišalinti (ėjo link Vasaros terasos). Kartu su juo ėjo (po to bėgo) ir dar keli asmenys. Kolega R. S. iškart ėmė bėgti pas juos, liepdamas sustoti, šaukė stop, policija, sušuko keletą kartų, tačiau asmenys, tarp jų ir A. V., nereagavo. Tai, kad pastarasis kartu su kitais dalyvavo muštynėse, sprendė iš to, kad jiems atvykus bandė pabėgti, priešingu atveju nebūtų buvę tikslo pasišalinti. Be to, atrodo, kažkas buvo ir su jo veidu, lyg ir buvo raudonas, nors dėl tos aplinkybės šiuo metu ir nėra tikras. Jei jos nenurodė tarnybiniame pranešime, kurį rašydamas įvykio aplinkybes atsiminė geriau nei šiuo metu, vadinasi, jokių įtartinų požymių ant veido nebuvo. Liudytojas pabrėžė, kad A. V. buvo itin agresyvus, visą laikė stengėsi pasipriešinti. Nenorėjo sustoti, nusiraminti, stumdėsi, bandė smūgiuoti rankomis, dėl ko pastarajam buvo uždėti antrankiai. Jo elgesys buvo aiškiai neadekvatus, buvo matyti, kad jis yra apsvaigęs. Nenurimo nei vežamas į PK, nei pačiame komisariate.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas J. D. parodė tarnybos metu pagal iškvietimą vykęs į požeminę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje, kaip buvo pranešta, vyko muštynės. Privažiavus prie aikštelės išėjimo, pamatė iš jos beišbėgantį jaunimą, kuris išsiskirstė į dvi skirtingas puses. Išlipęs iš automobilio, iš karto pamatė asmenį, kurio striukė buvo suplėšyta, buvo matyti, kad jis dalyvavo muštynėse, dėl ko nutarė jį sulaikyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bėgo į priešingą pusę nei tas, kurio striukė buvo suplėšyta, todėl tiksliai, kaip buvo vejamasis ir sulaikomas A. V. jis nematė (jis bėgo į kairę pusę, o kolegos – į dešinę). Gali pažymėti tai, kad vydamasis prieš tai nurodytą asmenį (suplėšyta striuke), girdėjo, kaip kolegos šaukė stot, policija, kas buvo sušukta keletą kartų. Vėliau A. V. jau matė uždėtais antrankiais (tiesa, bėgdamas pro stiklinę pastato sieną matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenorėjo duoti rankos, kad būtų uždėti antrankiai. Pažymėjo, jog pastarasis elgėsi neadekvačiai, itin greitai keitėsi jo nuotaika (vieną minutę juokėsi, kitą – verkė ir pan.), matyt, buvo nemažai išgėręs ar apsvaigęs nuo kokių medžiagų.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas R. Z. parodė su draugais T. V. ir T. V. nuėjęs į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje jau buvo A. V. ir dar daug visokių asmenų. Visi stovėjo, gėrė, kai netikėtai pamatė policijos pareigūnus. Nematė, nei kad požeminėje aikštelėje būtų kilusios muštynės, nei kad A. V. būtų juose dalyvavęs. Pats įvykio metu buvo neblaivus, nelabai ką ir atsimena, jam buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas. Matė tik tą momentą, kaip A. V. tvarkingai išėjo iš požeminės aikštelės, bei vėlesnį – kai pastarasis jau sėdėjo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Kas konkrečiai vyko lauke, nieko papasakoti negali. A. V. yra matęs kaip tik tą kartą, tačiau jis nėra jo draugas ir jie nebendrauja.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. pripažįsta padaręs tik vieną pažeidimą, t. y. viešoje vietoje buvęs neblaivus, tačiau teismas mano esant pilnai įrodyta, kad pastarasis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei pasipriešino jiems. Tokią išvadą leidžia daryti nuoseklūs, dėl esminių bylos aplinkybių sutampantys ir viena skitą papildantys kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Teismo posėdyje tiesiogiai apklausti liudytojai R. S. bei D. M. kategoriškai patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti ir aiškiai šalinosi iš įvykio vietos. Reikalavimas sustoti buvo išsakytas keletą kartų, tačiau nei A. V., nei kartu su juo buvę asmenys nereagavo, o, kaip nurodė R. S., bandant pasivyti tik pradėjo spartinti žingsnius. Nurodyti liudytojai kategoriškai patvirtino ir aplinkybes dėl to, jog A. V. nesileido būti sulaikomas ir aktyviais veiksmais pasipriešino – mosikavosi rankomis, nedavė jų, stumdėsi, dėl ko teko pastarajam uždėti antrankius. Visų liudytojų parodymuose užfiksuota analogiška aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo agresyvus, be to, elgėsi neadekvačiai (tai juokėsi, tai verkė ir tt.), niekaip nenorėjo apsiraminti, nenurimo nei tarnybiniame automobilyje, nei pristatytas į policijos įstaigą, galiausiai netgi medikų automobilyje, dėl ko, kaip pažymėjo liudytojas R. S., teko pastarąjį netgi pririšti prie neštuvų. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti tokiais liudytojų parodymais, kurie sutampa su pastarųjų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 6, 7, 8), nenustatyta, kad pastarieji turėjo suinteresuotumą nurodyti A. V. kaltinančias aplinkybes (tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo). Negalima nevertinti to, jog A. V. pažeidimo padarymo vakarą buvo neblaivus, jam nustatytas net 3,51 prom. girtumas, konstatuotas ūmus tyčinis apsinuodijimas alkoholiu (b. l. 18), kas, ypač įvertinus jo itin jauną amžių, leidžia pagrįstai manyti turėjus esminės įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybėms tinkamai suvokti įvykio aplinkybes bei adekvačiai reaguoti į jas. Teismas kritiškai vertina liudytojos M. R. parodymus, kadangi pastaroji, būdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenimo draugė, su kuria jis kartu gyvena, yra suinteresuota nurodyti asmeniui palankias aplinkybes. Teismo apklaustas liudytojas R. Z. jokių bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su aukščiau nurodytais A. V. inkriminuotais pažeidimais, papasakoti negalėjo, pastarasis pripažino buvęs neblaivus, teigė aplinkybes atsimenantis miglotai. Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, o sulaikomas pasipriešino pareigūnams, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 187 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį. Taip pat pilnai įrodyta pastarojo kaltė dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, t. y. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 5 dalyje. Šio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. neginčija, jį pripažįsta, jo kaltę įrodo ir alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, jog pastarajam 2015-04-20, 21.05 val., nustatytas 3,51 prom. girtumas (b. l. 11).

Tuo tarpu kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad A. V. dalyvavo muštynėse, daryti negalima. Byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo muštynėse. Pats A. V. tokį faktą kategoriškai neigia, apklausti liudytojai R. Z. bei M. R. tokių aplinkybių taip pat nenurodė, o policijos pareigūnai nei muštynių fakto, nei, juo labiau, to, kad juose dalyvavo A. V. nematė ir neužfiksavo. Liudytojų R. S. ir D. M. išsakyti spėjimai neva A. V. muštynėse dalyvavo, kadangi bandė pabėgti, akivaizdu nėra pagrindas daryti išvadą, jog asmuo viešoje vietoje bent kokiais veiksmais dalyvavo vykusiose muštynėse. Apklausiami pareigūnai nurodė, kad iš netoli požeminės automobilių stovėjimo aikštelės sutiktų asmenų išvaizdos buvo galima spręsti, kurie yra dalyvavę muštynėse, o kurie – nukentėjusieji, tačiau, paprašyti apibūdinti A. V., nurodė, kad pastarojo išvaizda buvo normali (drabužiai nesuplėšyti, nebuvo jokių kraujo dėmių ar sužalojimų). Liudytojas D. M. teisme bandė teigti neva A. V. veidas buvo lyg raudonas, tačiau tokios aplinkybės visgi nepatvirtino, apie tai neužsiminta ir jo surašytame tarnybiniame pranešime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo nutrauktina, nenustačius A. V. atlikus veiksmus, atitinkančius nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas A. V. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją bei nustatytą valdymo tvarką), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (minėta aplinkybė konstatuotina ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių atveju), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė nepilnametis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (ši aplinkybė pripažintina taip pat pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalį), įvertinami A. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys (jauno amžiaus, nesulaukęs pilnametystės, mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. baudas, mažesnes už ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių, 178 straipsnio 5 dalyje sankcijose numatytą baudų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsnio 4 dalimi, 33 straipsniu, 174 straipsniu, 187 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 eurų dydžio baudą.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 eurų dydžio baudą.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 10 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. V. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 80 eurų dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį nutraukti, nenustačius, jog A. V. atliko veiksmus, atitinkančius nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį AN2.11.-7241-932/2015. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).