Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2019 m. vasario 6 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-785/2017 (apeliacinėje instancijoje Nr. 1A-152-518/2018, kasacinėje instancijoje Nr. 2K-334-699/2018, ikiteisminio tyrimo Nr. 64-1-01711-11),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-785/2017 T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktuose (dėl V. V. nužudymo), 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose (dėl Z. B. nužudymo), 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose (dėl G. Z. nužudymo) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apėmimo būdu, T. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-518/2018 T. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – T. V. nusikalstama veika dėl G. Z. nužudymo perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2018 nuteistojo T. V. kasacinį skundą atmetė.

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. sausio 25 d. gautas nuteistojo T. V. 2019 m. sausio 23 d. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXIII skyriaus pagrindais dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-785/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-518/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2018.

7. Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistojo T. V. skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio 2019 m. vasario 6 d. nutarimą atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismo nutartyje konstatuota, kad šis nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismas nurodė, jog pareiškėjo skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamai vertintų specialisto išvadų, teismų nepagrįsto rėmimosi specialisto A. Ž. prielaidomis grįstais teiginiais, dėl prašymų atnaujinti tyrimą, versija dėl tariamai sufabrikuotos bylos, taip pat prašymas apklausti liudytojus, skunde minimą policijos pareigūną ir teismo ekspertą buvo žinomi ir įvertinti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, todėl laikytini nepagrįstais. Nuteistojo T. V. argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teisiamojo posėdžio protokolų, kuriuose užfiksuota visa posėdžių eiga, teismo veiksmai, kaip jie buvo atliekami, visų apklaustų asmenų parodymai, kitų duomenų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai ir kt., turiniui bei abiejų instancijų teismų priimtų nuosprendžių turiniui ir esmei. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neišsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Iš teismų sprendimų matyti, kad surinktus įrodymus teismai vertino kaip visumą ir pažymėjo, kuriais iš jų buvo remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir iš dalies tenkinant nuteistojo skundą. Taigi iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, taip pat aptartos kasacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nebuvo žinomos šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Dėl to negalima laikyti, kad yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, o pakartotinis, teismuose nagrinėtų ir vertintų faktinių aplinkybių kartojimas, nenurodant jokių naujų ir bylos nagrinėjimo metu nežinomų aplinkybių, negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

9.1. Nuteistojo T. V. manymu, jis nepagrįstai apkaltintas G. Z. nužudymu, nes tam nebuvo jokio tikslo. Policijos pareigūnai atvykę į jo butą atliko apžiūrą nei jam, kaip teisėtam buto savininkui, nei namo pirmininkui J. T. nedalyvaujant, be jokio pagrindo, piktybiškai sulaužė durų užraktą. Dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nebuvo galima tiksli ekspertizės išvada, o eksperto A. Ž. išvada yra sufabrikuota, nes ji akivaizdžiai neatitinka įvykio realybės. Taip pat nurodo, kad butą iš G. Z. įgijo sąžiningai ir tai patvirtina notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dokumentai, o 60 000 Lt galėjo rasti policijos pareigūnai apžiūros metu ir juos pasisavinti. Jam nebuvo jokio tikslo žudyti G. Z., siekiant užvaldyti jos turtą, nes butas jau buvo jo nuosavybė.

9.2. Nuteistasis taip pat teigia, jog jis buvo nepagrįstai apkaltintas ir savo tėvo V. V. nužudymu turint tikslą užvaldyti pastarajam priklausančią buto dalį. Specialisto išvadoje nustatyta, kad V. V. lavono kraujyje aptikta 4,33 promilės alkoholio ir jo mirties priežastis – apsinuodijimas etilo alkoholiu, o liudytojų G. S., A. S. ir Nr. 3 parodymai yra sufabrikuoti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

11. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

12. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, kurios būtų nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nėra nustatyta, kad priimant skunde minimus sprendimus teisėjai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tame tarpe ir prokurorai, nusikalstamai piktnaudžiavo. Byloje nėra ir duomenų, kad kurio nors iš byloje apklaustų liudytojų, ekspertų parodymai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažinti melagingais. Taip pat nenustatyta ekspertizės aktų melagingumas, kitų įrodymų, kuriais paremti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti nuosprendžiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis, netikrumas.

13. Šioje byloje nenustatyta ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų kitokių aplinkybių, kurios teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Priešingos išvados negalima padaryti ir įvertinus deklaratyvius T. V. teiginius apie bylos klastojimą.

14. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamai vertintų specialisto išvadų, teismų nepagrįsto rėmimosi specialisto A. Ž. prielaidomis grįstais teiginiais, dėl prašymų atnaujinti tyrimą, versija dėl tariamai sufabrikuotos bylos, taip pat prašymas apklausti liudytojus, skunde minimą policijos pareigūną ir teismo ekspertą buvo žinomi ir įvertinti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nuteistojo kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad nuteistojo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teisiamojo posėdžio protokolų, kuriuose užfiksuota visa posėdžių eiga, teismo veiksmai, kaip jie buvo atliekami, visų apklaustų asmenų parodymai, kitų duomenų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai ir kt., turiniui bei abiejų instancijų teismų priimtų nuosprendžių turiniui ir esmei. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neišsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Iš teismų sprendimų matyti, kad surinktus įrodymus teismai vertino kaip visumą ir pažymėjo, kuriais iš jų buvo remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir iš dalies tenkinant nuteistojo skundą.

15. Visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, taip pat aptartos kasacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje, jos buvo žinomos šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Taigi, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas, nenustatytas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, o pakartotinis teismuose nagrinėtų ir vertintų faktinių aplinkybių kartojimas, nenurodant jokių naujų ir bylos nagrinėjimo metu nežinomų aplinkybių, negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.

16. Nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo prie bylos pridėti pirkimo-pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo kopijas ir kitus dokumentus, nes šiuose dokumentuose nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės klausimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo išsprendimui, be to, buvo žinomos bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose, todėl jie grąžinami pareiškėjui.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 29 d. pateiktus dokumentus (8 aplankai) grąžinti nuteistajam T. V..

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.