Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M., atstovaujamo advokato J. E., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4485-590/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui AB bankui „FINASTA“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 408 000 Lt žalos atlyginimo bei 9,1 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad atsakovas kaip viešosios apyvartos tarpininkas laiku neįvykdė ieškovo dviejų 2011-11-15 pateiktų pavedimų dėl obligacijų, įgytų pagal ieškovo su AB banku SNORAS 2011-03-10 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, pervedimo į atsakovo vertybinių popierių sąskaitą ir išpirkimo, todėl pažeidė ne tik Obligacijų sutarties sąlygas, bet ir Obligacijų galutinių sąlygų nuostatas, dėl to ginčo obligacijos liko AB banko SNORAS apskaitoje, o sustabdžius šio banko veiklą, ieškovas patyrė 408 000 Lt žalą.

Bylos nagrinėjimo metu, atskiru prašymu atsakovas prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-2356-119/2013.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, civilinę bylą sustabdė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-28 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-2356-119/2013 ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kalta pripažino atsakovo Vertybinių popierių apskaitos skyriaus vadovę V. Č.. Be to, nuosprendyje nurodoma, kad 2011-11-15 – 2011-11-16 nebuvo užtikrinta nepertraukiama V. Č. vadovaujamo skyriaus veikla AB bankui „FINASTA“ vykdant klientų pateiktus nemokestinius pavedimus, laikotarpiu nuo 2011-11-15 12.20 val. iki 2011-11-16 14.57 val., dėl to nebuvo įvykdytas A. M. 2011-11-15 11.30 nemokestinis pavedimas, t. y. V. Č. neorganizavo ir nekoordinavo vadovaujamo skyriaus veiklos ir nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas A. M., dėl to jam priklausančių 4000 vienetų obligacijų nebuvo pervestos iš AB banko SNORAS apskaitos į atsakovo sąskaitą ir neparduotos (nenupirktos atsakovo), o 2011-11-16 14.57 val. buvo sustabdyta banko SNORAS veikla ir dėl to A. M. padaryta 408 000 Lt turtinė žala. Kartu nuosprendyje nustatyta, kad V. Č. neveikimu buvo pažeistos ne tik atsakovo vidaus darbo tvarką reglamentuojančios taisyklės, bet ir Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 punkto bei Finansinių priemonių rinkos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, civilinę bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu, konstatavo, jog atsakovo darbuotojos neteisėti veiksmai (neveikimas), paminėtų teisės normų pažeidimas ir turtinės žalos padarymas nustatyti teismo nuosprendžiu, todėl tokių aplinkybių nustatymas nuosprendžiu turėtų prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, todėl civilinė byla stabdytina iki įsiteisės minėtas teismo nuosprendis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, tinkamai neįvertino baudžiamosios bylos prejudicinės reikšmės bei netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Nors CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamos veikos pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir tai teismų praktikoje aiškinama, kad nebereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, esančių civilinės bylos nagrinėjamo dalyko sudėtyje, taip pat, kad tą veiką padarė asmuo, kuriam priimtas nuosprendis, tačiau apelianto nuomone, tokie faktai iš baudžiamosios bylos civilinės bylos nagrinėjime galėtų būti naudojami kaip papildomi, o ne kaip esminiai. Baudžiamojoje byloje nagrinėjami fizinių asmenų (A. J. ir V. Č.) veiksmai ir neveikimas, kurie turėjo įtakos žalai ieškovui atsirasti, tačiau civilinėje byloje yra susiklostęs santykis ne tarp šių asmenų, o tarp ieškovo ir atsakovo, kurį ieškovas laiko atsakingu dėl atsiradusios žalos. Nagrinėjamojoje byloje nėra tokių aplinkybių, kurios negalėtų būti išnagrinėtos civiline tvarka, todėl mano, kad teismas civilinės bylos sustabdymo klausimą išnagrinėjo formaliai ir neįsitikinęs, kad yra aplinkybės, kurios motyvuoja šios bylos sustabdymą, nepagrįstai nelygino įrodinėjimo dalyko baudžiamojoje ir civilinėje bylose, nesiaiškino, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos dalyką (ieškovo reikalavimų pagrindą ir atsakovo atsikirtimų pagrindą) bei palyginęs jį su reikalavimais, kuriuos ieškovas yra pareiškęs baudžiamojoje byloje, padarė pagrįstą išvadą, kad civilinės bylos negalima išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Ieškovas tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje bylose nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad atsakovas (pats ar per savo darbuotojus) neįvykdė jo 2011-11-15 nemokestinio pavedimo ir pavedimo parduoti vertybinius popierius bei tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, bei reikalauja tokios pat pinigų sumos, tačiau nurodant skirtingus asmenis, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusių bylų bei tų pačių faktų nustatinėjimo, prioritetas teiktinas teisingam bylos išnagrinėjimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla, yra pagrįsta.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas apelianto skundžiama 2013-12-04 nutartimi pagal atsakovo prašymą bylos nagrinėjimą iš esmės sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, motyvuojant tuo, kad remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės laikomos prejudiciniais faktais ir jų nereikia įrodinėti, todėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teisės normų pažeidimo ir turtinės žalos padarymo ieškovui faktų nustatymas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turėtų prejudicinę reikšmę civilinėje byloje.

CPK 162³ straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam laikui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Iš faktinių civilinės bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai atsakovo vykdytų (neįvykdytų) sutartimi ir įstatymu nustatytų pareigų, tačiau atsakovas kaip juridinis asmuo šias pareigas vykdė ar turėjo vykdyti per savo atstovus, šiuo atveju per samdomus darbuotojus (CK 6.264 str.), todėl apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į baudžiamojoje byloje tirtus ir dar neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus faktus įvertinant atsakovo darbuotojų veiksmus (neveikimą) vykdant ieškovo 2011-11-15 atsakovui pateiktus nemokestinius pavedimus, t. y. iš esmės įvertinant tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžiamas ir ieškinys. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustačius asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, jų CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme nebereikėtų įrodinėti, t. y. jos turėtų prejudicinę reikšmę, todėl padarė pagrįstą išvadą stabdyti civilinę bylą.

Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog baudžiamojoje byloje nenagrinėjami atsakovo veiksmai, kurių teisėtumas (vykdant ginčo pavedimus) yra nagrinėjamas civilinėje byloje, nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovas veikia kaip juridinis asmuo per savo atstovus, t. y. asmenis, einančius darbines (tarnybines) pareigas, veikiančius juridinio asmens nurodymu ar jo kontroliuojami (pvz. pagal nustatytas vidaus darbo taisykles), todėl norint atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos taikymo sąlygas. Kadangi iš neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turinio matyti, kad baudžiamojo proceso tvarka jau yra nustatinėjami konkretūs asmenys, dėl kurių galbūt kaltės, atsakovas neįvykdė įsipareigojimų ar jų dalies ieškovui, todėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas (išteisinamuoju ar apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti esminiai faktai), apeliacinės instancijos nuomone, turės įtakos civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui.

Iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad baudžiamosios bylos Nr. 1A-186-318-2014 nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje, t. y. Vilniaus apygardos teisme, yra prasidėjęs, paskirtas teismo posėdis 2014-03-25, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad civilinės bylos sustabdymas pažeistų ir ekonomiškumo principą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios teismo posėdyje, kurio metu buvo priimta skundžiamoji nutartis, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas pagrįstai aiškinosi ir trečiųjų asmenų, t. y. atsakovo darbuotojų, įtraukimo į bylą galimybes, priklausomai nuo baudžiamosios bylos galutinio rezultato.

Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.