Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba priimti naują nutarimą, kuriuo administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukti ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – netaikant nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams, arba nutarimą pakeisti - administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukti ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – netaikant nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, pažeidė bendruosius teisės viršenybės, teisingumo protingumo ir proporcingumo principus, dėl to priėmė neteisingą nutarimą.

2.2. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismo padaryta išvada, jog jo padėtis švelninama netaikant naujų, griežtesnę atsakomybę numatančių įstatymų, nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias jo administracinę atsakomybę. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, negalėjo taikyti ATPK nuostatų dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes skundžiamo nutarimo priėmimo metu (2017 m. sausio 13 d.) galiojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Pagal naująjį ANK administracinė atsakomybė už vairavimą, esant daugiau nei 1,5 promilės, nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, pradėta administracinė teisena vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu (panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas) turėjo būti nutraukta. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3¹ straipsnyje numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, tačiau pažymi, kad minima norma ANK papildytas tik 2016 m. gruodžio 20 d., Teisės aktų registre paskelbta 2016 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į nurodytą, teigia, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena už administracinius teisės pažeidimus, pagal kuriuos buvo pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, iki pat 2016 m. gruodžio 28 d. turėjo būti nutraukiama, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu. Taip pat minėta ANK 3¹ straipsnio nuostata jo atžvilgiu netaikoma ir dėl to, kad pagal ANK 3 straipsnio 3 dalį įstatymas, nustatantis griežtesnė atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nepilnai ir neteisingai nustatė jo administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad jis teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį vairavo neblaivus dėl to, kad sunkiai ligotam savo tėvui staiga pablogėjo sveikata, jam skubiai reikėjo vaistų, kuriuos davė netoliese gyvenantis pažįstamas. Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai, bei teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š.. Mano, kad šios aplinkybės turėjo būti pripažintos ir vertintinos kaip būtinasis reikalingumas, arba laikytinos jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis.

2.4. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad praeityje buvo baustas už KET pažeidimus. Pažymi, kad jis praeityje nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jo padarytas pažeidimas truko labai trumpai, nustatytas neblaivumas balansuoja ties lengvo ir vidurinio neblaivumo riba, policijos pareigūnų buvo sustabdytas šalia namų ir niekam jokios žalos nepadarė, sutiko išklausyti kursus dėl alkoholio žalos.

2.5. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis tai, kad jis dirba, turi ilgalaikį profesionalo vairuoto darbo stažą, gerai charakterizuojamas darbe, rūpinasi ligotu tėvu. Apeliantas mano, kad visi aukščiau nurodyti duomenys sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Šalies argumentai

6.4. ATPK 30¹ straipsnyje, kurį apeliaciniame skunde prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

6.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, nustačius, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

6.6. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – neteistas, bet praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus. Įvertinęs šių paminėtų aplinkybių visumą, teismas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo padarymą paskyrė baudą, kurios dydis parinktas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui, už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje – baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Be to, skirdamas galutinę subendrintą nuobaudą, jos dydį parinko sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

6.7. Įvertinus šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

6.8. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Su šiuo apelianto teiginiu sutikti negalima, nes iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pažeidėjas turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą - 2016 m. birželio 29 d. buvo nubaustas administracine nuobauda už vairuotojų naudojimosi saugos diržais pažeidimą (b. l. 3-11), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apelianto skundo argumentus sprendžia, kad jų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad R. Š. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai neteisinga, kas suponuotų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

6.10. Pažymėtina, kad pažeidėjas padarė du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas yra itin šiurkštus ir pavojingas (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) - vairavo transporto priemonę esant vidutiniam neblaivumo laipsniui - nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Šis R. Š. padarytas pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai. Be to, apeliantas aptariamus pažeidimus padarė, būdamas baustas už KET pažeidimo padarymą. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis praeityje nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (1,59 promilės), kad pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, niekam žalos nepadarė, sutiko išklausyti kursus dėl alkoholio žalos, tai, jog jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi senu ligotu tėvu, nemažina padaryto pažeidimo pavojingumo ir nėra pakankamos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neblaivus vairavo automobilį, nes, vežė vaistus savo sergančiam tėvui, taip pat nesudaro pagrindo R. Š. padaryto pažeidimo vertinti kaip mažiau pavojingo bei skirti jam švelnesnes, negu sankcijoje numatytos, nuobaudas.

6.11. Akcentuotina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir kitas nustatytas aplinkybes, R. Š. paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu paskirtoji, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimu skirta 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams yra teisinga ir proporcinga administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. padarytiems pažeidimams.

6.12. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, pripažįstama, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.