- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-398-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23997-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Promano LIT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-30714-833/2016 pagal pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: UAB „Promano LIT“¸ V. Z., kuria pareiškėjai nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. Z. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio I. G. vykdomoje byloje Nr. 0008/14/01658, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.Pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atskirojo skundo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Teismas konstatavo, kad pateiktais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja pakartotinai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors savo procesinį dokumentą įvardija „dėl atskirojo skundo“. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01658 yra išspręstas. Pareiškėjai 2016 m. liepos 13 d. nutartyje išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjos 2016 m. liepos 14 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės yra grindžiamas tais pačiais motyvais, todėl teismas antrą kartą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu nebepasisako.Teismas nurodė, kad jeigu pareiškėja, pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikia teismui atskirąjį skundą, ji privalo suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui (CPK 337 str.), be to, už atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 13 d. nutarties sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja I. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pareiškėjos pateikti dokumentai sudaro tęstinumą toje pačioje vykdomojoje byloje su papildančiomis naujai atsiradusiomis reikšmingomis aplinkybėmis. Todėl teismo motyvas, kad pareiškėja pakartotinai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant naujų motyvų, yra nepagrįstas. Priešingai nei sprendė teismas, abiejų prašymų faktinė sudėtis skiriasi.Pareiškėjai teikiant 2016 m. liepos 14 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, ji nebuvo gavusi 2016 m. liepos 13 d. nutarties, todėl 2016 m. liepos 14 d. prašymą galima laikyti pakartotiniu, kuriame buvo nurodyta pareiškėjos paūmėjusi liga, ir kad sergančio asmens iškeldinti negalima.Nors antstolis skundą dėl antstolio veiksmų teismui persiuntė jau 2016 m. birželio 27 d., tačiau teismas priėmė nutartį tik 2016 m. liepos 13 d., nepaisant to, kad antstolio skundžiamas veiksmas – iškeldinimas – buvo numatytas 2016 m. liepos 12 d., t. y. teismas faktiškai skundžiamo veiksmo neišnagrinėjo. Teismui 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. liepos 19 d. įteikti pareiškėjos papildomi prašymai neišnagrinėti iki šiol, nors juose skundžiami antstolio veiksmai įvyko 2016 m. liepos 20 d., pareiškėjai ir jos šeimai nesulaukus teismo sprendimo, t. y. teismas faktiškai skundžiamo veiksmo neišnagrinėjo. Skundžiama nutartis teismų elektroninėje erdvėje pateikta tik 2016 m. liepos 25 d. Taigi 2016 m. liepos 15 d. nutartimi teismas faktiškai atsisakė vykdyti teisingumą, be to, jau ne pirmą kartą šioje byloje vilkina sprendimų priėmimą, tuo leisdamas antstoliui vykdyti veiksmus, net neįvertinus antstolio veiksmų teisėtumo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja, teikdama nepagrįstus skundus, prašymus teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiais savo veiksmais siekia tik vilkinti priverstinio vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nenagrinėjo apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad jis tapatus anksčiau išnagrinėtam prašymui, ir nustatė apeliantei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui ir už atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 13 d. nutarties sumokėti žyminį mokestį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad jos 2016 m. liepos 14 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo visiškai tapatus ankstesniam apeliantės prašymui, kurį teismas išnagrinėjo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi. 2016 m. liepos 14 d. prašyme buvo nurodyta nauja aplinkybė – apeliantės liga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė dar kartą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį pavadino papildymu prie 2016 m. liepos 14 d. papildomų rašytinių paaiškinimų, ir 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas jį išnagrinėjo. Taigi galiausiai apeliantės prašymas, grindžiamas jos liga, buvo išnagrinėtas.Kita skundžiamos nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – suformuluoti prašymą apeliacinės instancijos teismui ir už atskirąjį skundą sumokėti žyminį mokestį. Argumentų, susijusių su šia nutarties dalimi, apeliantė atskirajame skunde nenurodė. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, terminą trūkumams pašalinti teismas nustatė suteikdamas apeliantei galimybę, jei ji siekė ja pasinaudoti, pateikti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodyta nutarties dalimi būtų pažeistos apeliantės teisės.Kiti apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.