- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-232-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24737-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Sandeka“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sandeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų užsakovo UAB „Sandeka“ ir rangovo UAB „Santechniniai darbai“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Santechniniai darbai“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-32349-779/2014, kurioje pareiškėjas UAB „Santechniniai darbai“ ir skolininkas UAB „Sandeka“ sudarė 2014-07-17 taikos sutartį ir teismas ją patvirtino 2014-07-23 teismo nutartimi. Teismui pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad skolininkas yra pradelsęs sumokėti 846 087,58 Lt skolą, 32 362,85 Lt delspinigių, 7 955,24 Lt palūkanų, nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB „Sandeka“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą teismo prašė pareiškėjo UAB „Santechniniai darbai“ prašymą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas ir skolininkas 2014-02-14 sudarė rangos sutartį Nr. 1023-W004/3-9-09, kuria pareiškėjas įsipareigojo atlikti rangos darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gamybinėse patalpose iki 2014-03-31, administracinėse patalpose, neskaitant sistemų paleidimo derinimo darbų, iki 2014-04-30, o skolininkas už atliktus darbus sumokėti rangos sutartyje sutartą kainą. Pareiškėjui per rangos sutartyje nustatytus terminus darbų neatlikus, skolininkas su pareiškėju sudarė 2014-05-08 papildomą susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties, kuriuo pareiškėjui buvo pratęsti darbų vykdymo terminai, tačiau pareiškėjas darbų neatliko ir pagal šiuos pratęstus terminus. Tarp rangos sutarties šalių kilus ginčui dėl rangos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už atliktus darbus pareiškėjas ir atsakovas 2014-06-30 sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties, kuriuo šalys susitarė, jog skolininkui sumokėjus 300 000 Lt pareiškėjas atnaujins darbų, nurodytų 2014-06-30 darbų grafike Nr. 3 vykdymą, laikydamasis darbų grafike nurodytų statybos darbų atlikimo terminų. UAB „Balticsofa“ sumokėjus už skolininką 300 000 Lt, pareiškėjas atnaujino statybos darbų vykdymą nuo 2014-07-14. Pareiškėjas ir skolininkas 2014-07-17 sudarė taikos sutartį, kuri 2014-07-23 buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Taikos sutartimi šalys susitarė, jog taikos sutarties sudarymo dieną UAB „Sandeka“ pareiškėjui yra skolinga 1 487 405,39 Lt, taip pat jog skolininkas padengs skolą dalimis, t. y. 600 000 Lt skolos dalį iki 2014-07-25 ir likusią 887 405,39 skolos dalį iki 2014-08-15. Pažymėjo, jog su tokiomis taikos sutarties sąlygomis sutiko ir nekėlė ginčo, nes šalys jau buvo sudariusios papildomą susitarimą Nr. 2 ir susitarusios dėl darbų, darbų grafike nustatytais terminais, vykdymo ir pareiškėjui atnaujinus darbų vykdymą. Skolininkas nurodė, jog mokėjimai pagal taikos sutartį nebuvo atliekami ir nebus atliekami, kol pareiškėjas nepašalins atsilikimo nuo darbų grafiko, kadangi pareiškėjas vėluoja atlikti statybos darbus pagal darbų grafiką, todėl tokiu būdu pažeidžia esminę ir pagrindinę taikos sutarties sąlygą, nes skolininkui statybos darbų užbaigimo terminai turi didžiulę reikšmę ir tai yra susiję su statybos objekto užbaigimu bei darbų finansavimu. Papildomai nurodė, jog 2014-10-28 skolininkas su UAB „Viarta“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014-10/1, kuria UAB „Viarta“ perleido skolininkui 139 416,11 Lt dydžio reikalavimo teisę į pareiškėją. 2014-10-28 skolininkas su UAB „Statybų metas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014-10/2, kuria UAB „Statybų metas“ perleido skolininkui 71 257,89 Lt dydžio reikalavimo teisę į pareiškėją. Taigi skolininkas yra įgijęs bendrą 210 674,11 Lt reikalavimo teisę į pareiškėją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Santechniniai darbai“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino bei išdavė pareiškėjui UAB „Santechniniai darbai“ vykdomąjį raštą dėl 846 087,58 Lt skolos, 32 362,85 Lt delspinigių, 7 955,24 Lt palūkanų, 7 procentų metinių palūkanų nuo 846 087,58 Lt pradelstos skolos nuo 2014-11-01 iki skola bus sumokėta, 0,075 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos 846 087,58 Lt skolos nuo 2014-11-01 iki skola bus sumokėta išieškojimo iš skolininko UAB „Sandeka“. Teismas nurodė, kad skolininko prievolės yra siejamos tik su taikos sutartyje nustatytais mokėjimo terminais, šių skolininko prievolių vykdymas nėra susijęs su jokiomis papildomomis sąlygomis. Taikos sutartyje jokių kreditoriaus priešpriešinių prievolių nėra nustatyta (b. l. 33). Todėl pagal taikos sutarties sąlygas skolininko prievolių vykdymas nėra susijęs su tarp šalių sudarytų kitų sandorių (2014-02-14 rangos sutarties ir prie jos sudaryto 2014-06-30 papildomo susitarimo Nr. 2) vykdymo ar nevykdymo aplinkybėmis, nes tai nebuvo numatyta taikos sutartyje ir su tuo nebuvo susietos skolininko prievolės. Tai reiškia, kad skolininkas neturėjo teisės stabdyti taikos sutartyje numatytų prievolių vykdymo, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nevykdė ar netinkamai vykdė kitais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus, kadangi toks prievolės vykdymo sustabdymo, t. y. mokėjimų pagal šalių sudarytą taikos sutartį sustabdymo, pagrindas teismo patvirtintoje ir šalims turinčioje įstatymo galią taikos sutartyje nenumatytas. Todėl teismas sprendė, jog skolininko į bylą pateikti įrodymai bei argumentai, susiję su kitų tarp šalių sudarytų sandorių vykdymo aplinkybėmis, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo. Aplinkybė, jog skolininkas sudaręs reikalavimo perleidimo sutartis 210 674,11 Lt sumai į kreditorių, neturi jokios reikšmės šioje byloje sprendžiant vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo klausimą. Byloje nėra duomenų, jog reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu skolininkas būtų atlikęs 210 674,11 Lt priešpriešinį įskaitymą, kaip tai nustatyta LR CK 6.130 – 6.131 straipsniuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl nurodytos apimties vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, t.y.: 1) pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi padaryta išvada, jog taikos sutartis sudaryta aptariant tik skolininko, t.y. atsakovo, prievoles, neatitinka faktinių aplinkybių ir taikos sutarties šalių valios, išreikštos taikos sutartis sudarymo metu. Juo labiau, neatitinka ir taikos sutarties šalių veiksmų vykdant taikos sutartį; 2) taikos sutartį teikdamos tvirtinį šalys, aiškiai bei nedviprasmiškai pažymėjo, jog šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo išsprendė pareiškėjo sustabdytų darbų atnaujinimo klausimą. Taikos sutartį teikdamos tvirtinti šalys, kartu pateikė ir minėtą susitarimą, o taikos sutarties sudarymą lėmė būtent minėto susitarimo sudarymas, t.y. pareiškėjo prievolių prisiėmimas; 3) pareiškėjo prievolių tinkamas vykdymas neatsiejamai susijęs su taikos sutartyje numatytomis mokėjimo prievolėmis, kadangi priklausomai nuo pareiškėjo vykdomų darbų tvarkos sprendėsi ir projekto finansavimo klausimai, t.y. projektas yra finansuojamas, o finansavimas skirimas tik už tinkamai atliktų bei perduodamą darbų dalį; 4) taikos sutarties 8 punkte šalys aiškiai įvardijo nuorodą, jog rangovo sustabdytų darbų atnaujinimo sąlygos ir atlikimo terminai yra aptarti šalių sudarytame 2014-06-30 Papildomame susitarime Nr. 2 ir šalių suderintame darbų atlikimo grafike Nr. 3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog tai, kad konkrečios statybos rangos darbų atlikimo sąlygos ar numatytų darbų atlikimo grafikas tiesiogiai nebuvo įtraukti į šalių sudarytą taikos sutartį nereiškia, jog taikos sutartis nebuvo siejama su numatytų prievolių vykdymu. Teigia, jog atsakovui sudarant taikos sutartį su pareiškėju, svarbiausias ir esminis kriterijus buvo nenutrūkstamas statybos darbų vykdymas pagal darbų grafiką. Pareiškėjui nesilaikant savo įsipareigojimų, nuolat vėluojant atlikti statybos darbus, o žymios darbų dalies apskritai neatlikus savaime suprantama, jog atsakovas nesutiko vykdyti taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
UAB „Santechniniai darbai“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog taikos sutartyje numatytų skolininko prievolių atlikti taikos sutartyje numatytus mokėjimus šalys nesusiejo su pagal papildomą susitarimą Nr. 2 pareiškėjo (rangovo) atnaujintų darbų vykdymu, nes taikos sutartimi šalys aptarė apmokėjimo terminus skolininko skolos, kuri buvo susidariusi dar iki minėto papildomą susitarimo Nr. 2 sudarymo. Taip pat skolininkas nei savo 2014-11-28 atsiliepime, nei atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, paneigiančių pareiškėjo į bylą pateiktus pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose nurodytus duomenis apie skolininko skolas. Skolininkas nenurodė jokių pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentų skaičiavimo klaidų, pvz. kad neįtraukti skolininko atlikti mokėjimai ar jie netinkamai paskirstyti. UAB „Santechniniai darbai“ teigia, jog tai, kad skolininkas yra galimai sudaręs reikalavimo perleidimo sutartis, neturi jokios reikšmės šioje byloje sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-23 nutartimi patvirtino 2014-07-17 šalių sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkas UAB „Sandeka“ įsipareigojo dalimis sumokėti kreditoriui 1 487 404, 89 Lt skolą ne vėliau kaip iki 2014-08-15 (b. l. 33-34). 2014-11-10 teismui pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad skolininkas yra pradelsęs sumokėti 846 087,58 Lt skolą, 32 362,85 Lt delspinigių, 7 955,24 Lt palūkanų, nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatavo, jog skolininkas nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl yra pagrindas kreditoriaus prašymą tenkinti ir išduoti jam vykdomąjį raštą.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikos sutarties sąlygas, nes, jo nuomone, taikos sutartyje numatytų skolininko prievolių atlikti atitinkamus mokėjimus įvykdymas yra siejamas su pareiškėjo tam tikromis prievolėmis, kurios taikos sutartyje nėra numatytos, tačiau kyla iš taikos sutarties preambulėje ir taikos sutarties 8 punkte paminėtų kitų šalių sudarytų sandorių - 2014-06- 30 papildomo susitarimo Nr. 2 ir darbų atlikimo grafiko Nr. 3. Skolininkas nurodo, kad jam esminė sąlyga tiek pagal taikos sutartį, tiek pagal papildomame susitarimą Nr. 2 buvo darbų atlikimo terminų laikymasis ir tinkamas statybos darbų vykdymas, o, pareiškėjui (rangovui) netinkamai vykdant darbus, skolininkas turėjo teisę sustabdyti taikos sutartyje numatytus mokėjimus.
Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka bei pažymi, jog sudarant taikos sutartį, faktinė situacija buvo tokia, kad skolininkas buvo pradelsęs mokėjimus už pareiškėjo (rangovo) atliktus darbus ir dėl to pareiškėjas buvo sustabdęs darbų vykdymą, todėl šalys sudarė du susitarimus - 2016-06-30 Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo išsprendė pareiškėjo sustabdytų darbų atnaujinimo ir jų apmokėjimo klausimus, ir taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl skolininko pradelstos skolos sumokėjimo už darbus, kuriuos pareiškėjas jau buvo atlikęs iki minėto papildomo susitarimo Nr. 2 sudarymo. Pažymėtina, jog taikos sutarties sąlygų 1 - 2 punktuose yra aptarta skolininko prievolė sumokėti pradelstą skolą, šią prievolę siejant tik su taikos sutartyje nustatytais mokėjimo terminais. Skolininkas atskirajame skunde remiasi taikos sutarties 8 punktu, kuriame nurodyta, kad „rangovo sustabdytų darbų atnaujinimo sąlygos ir atlikimo terminai yra aptarti šalių sudarytame 2014-06-30 Papildomame susitarime Nr. 2 ir šalių suderintame darbų atlikimo grafike Nr. 3“. Tačiau, kaip matyti iš taikos sutarties turinio, taikos sutartyje numatytų skolininko prievolių atlikti taikos sutartyje numatytus mokėjimus šalys nesusiejo su pagal papildomą susitarimą Nr. 2 pareiškėjo (rangovo) atnaujintų darbų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog skolininko prievolės yra siejamos tik su taikos sutartyje nustatytais mokėjimo terminais, šių skolininko prievolių vykdymas nėra susijęs su jokiomis papildomomis sąlygomis. Todėl pagal taikos sutarties sąlygas skolininko prievolių vykdymas nėra susijęs su tarp šalių sudarytų kitų sandorių (2014-02-14 rangos sutarties ir prie jos sudaryto 2014-06-30 papildomo susitarimo Nr. 2) vykdymo ar nevykdymo aplinkybėmis, nes tai nebuvo numatyta taikos sutartyje ir su tuo nebuvo susietos skolininko prievolės. Tai reiškia, kad skolininkas neturėjo teisės stabdyti taikos sutartyje numatytų prievolių vykdymo, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nevykdė ar netinkamai vykdė kitais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus, kadangi toks prievolės vykdymo sustabdymo, t. y. mokėjimų pagal šalių sudarytą taikos sutartį sustabdymo, pagrindas teismo patvirtintoje ir šalims turinčioje įstatymo galią taikos sutartyje nenumatytas. Todėl skolininko į bylą pateikti įrodymai bei argumentai, susiję su kitų tarp šalių sudarytų sandorių vykdymo aplinkybėmis, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo.
Taikos sutartyje yra nustatyta konkreti skolininko mokėtina skolos suma – 1 787 405,39 Lt, palūkanų dydis ir apskaičiavimo tvarka, delspinigių dydis, skolininko atliktų mokėjimų paskirstymo tvarka. Pareiškėjas 2014-11-10 prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindė, kokios yra pradelstos mokėtinos sumos ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Skolininkas įrodymų, patvirtinančių pradelstų mokėjimų pagal taikos sutarties sąlygas vykdymą, nepateikė, todėl, skolininkui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai kreditoriaus prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.