Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovei advokatei R. J., atsakovui E. M., trečiojo asmens UAB „Ejotra“ atstovui advokatui L.Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui E. M., tretieji asmenys UAB „Ejotra“, antstolė B. P. ir notarė Neringa Bartkuvienė dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomosios bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 2010-11-25 paprastąjį vekselį 34168,00 eurų sumai pripažinti negaliojančiu nuo jo išrašymo momento; įpareigoti antstolę B. P. nutraukti vykdomąją bylą Nr.0171/12/00622 pagal 2012-01-19 vykdomąjį įrašą Nr.NB2-227 dėl išieškojimo iš G. J.. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-11-25 UAB „Giporis“ direktorius, t.y. ieškovas buvo priverstas išduoti paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 34168 Eur sumai UAB „Ejotra“ direktoriui, t.y. atsakovui E. M., padengiant UAB „Giporis“ skolą UAB „Ejotra“. Nurodo, kad vekselis buvo išgautas naudojant spaudimą, kreditoriui tyčia veikiant skolininko nenaudai, nes 2007-11-28 UAB „Giporis“ atstovaujama ieškovo ir UAB „Ejotra“ atstovaujama atsakovo sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Giporis“ įsipareigojo pateikti medienos atliekų, o UAB „Ejotra“ už pateiktą produkciją įsipareigojo atsiskaityti. UAB „Ejotra“ pagal iš anksto pateiktas UAB „Giporis“ sąskaitas sumokėjo 108372,00 Lt, tačiau UAB „Giporis“ pristatė prekių tik už 16000,00 Lt. UAB „Ejotra“ su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl 92372,00 Lt priteisimo, kurio pagrindu 2008-10-15 buvo priimtas teismo įsakymas ir iš UAB „Giporis“ priteista minėta suma. Teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstolei D.Milevičienei, kuri 2011-02-04 išieškotojui UAB „Ejotra“ išdavė išieškojimo negalimumo aktą, nes antstolė nerado jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų UAB „Giporis“. 2010-11-25 ieškovas susitiko su atsakovo sūnumi A. M. ir L. K., ir jų spaudžiamas pasirašė atsakovo E. M. paruoštą vekselį. Atsakovas pasirašant vekselį nedalyvavo. 2010-12-15 UAB „Ejotra“ direktorius E. M. pateikė ieškovui pažymą, kuria patvirtino, kad G. J. skola, pagal 2010-11-25 pasirašytą neprotestuotiną vekselį E. M., UAB „Ejotra“ akcininkui bus užskaityta už UAB „Giporis“ skolą UAB „Ejotra“, kuri įvardinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, surašytoje 2008-10-15. Nurodė, kad skolos santykiai siejo tik dvi ieškovo ir atsakovo atstovaujamas įmones UAB „Giporis“ ir UAB „Ejotra“, tačiau tarp šių įmonių vadovų ieškovo ir atsakovo jokio asmeninio ryšio nebuvo, atsakovas ieškovui niekada nebuvo suteikęs jokios paskolos ar kitokios atlygintinos paslaugos, todėl pagrįstai galima teigti, kad atsakovas nėra teisėtas vekselyje išreikštos teisės subjektas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, papildomai paaiškino, kad 2007 m. tarp UAB „Giporis“ ir UAB „Ejotra“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis pagal kurią UAB „Giporis“ turėjo tiekti UAB „Ejotra“ medienos skiedras. Žaliava UAB „Ejotra“ buvo tiekiama, tačiau jis 2008-07-31 patyrė infarktą, todėl nuo 2008 m., sustojo jo įmonės veikla. Nurodė, kad jis siūlė toliau tęsti veiklą atsakovui, su juo jis bendravo telefonu, bet daugiausia bendravo su jo sūnumi ir Karoliu, kurie reikalavo grąžinti pinigus. Nurodė, kad jis tikėjosi, kad viskas susitvarkys ir jis galės grąžinti pinigus, todėl sutiko pasirašyti vekselį. Paaiškino, kad iš M sūnaus ir Krolio jis jautė spaudimą, jie jam grasino, todėl jis pasirašė vekselį. Teismo įsakymo jis neginčijo, nes tikėjosi kad viskas susitvarkys ir jis galės padengti skolą. Skolos suma yra padidinta, asmeniškai jis nieko nesiskolino, skola yra UAB „Giporis“, o jis yra šios įmonės akcininkas. Į teisėsaugą nesikreipė, nes negalvojo, kad bus prieita iki tokių kraštutinumų. Po vekselio pasirašymo jie daugiau nebesusitiko. Vekselio pasirašymo metu pinigai nebuvo pervesti į sąskaitą. Nurodė, kad jis nepamena, kada gavo iš atsakovo raštą, jog sumokėjus jam skolą anuliuojama UAB „Giporis“ skola. Kalbos tarp jų apie tai, kad jis sumokės skolą iš asmeninio savo turto nebuvo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas L.Strauka prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad vekselis įsigaliojo realiai nuo jo pasirašymo momento. Jeigu ieškovas būtų jautęs spaudimą iš atsakovo, jis nebūtų laukęs 1,5 metų ir kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl vekselio nuginčijimo ir patirto moralinio spaudimo, tačiau nesikreipė. Šalys sutarė, kad ieškovas pasirašys vekselį, o atsakovas, kai ieškovas sumokės vekselyje nurodytą sumą, ją užskaitys kaip UAB „Giporis“ skolą UAB „Ejotra“. Vekselis yra teisėtai išrašytas, o CK normos nenumato, kad pasirašant vekselį turi būti pinigų perdavimas.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta gerai. Vekselio pasirašymas vyko Vilniuje, Naugarduko g.97, pas L. K. ofise. Vekselio pasirašymas vyko dienos metu, jokio spaudimo ieškovui nebuvo daroma. Ieškovas pats geranoriškai parodė turimo nekilnojamojo turto dokumentus, jis turi tų dokumentų kopijas. Pasirašius vekselį ieškovas dingo, nekilnojamą turtą perleido tretiesiems asmenims. E. M. atspausdintą vekselį įdėjo į autobusą, jis jį paėmė ir padavė pasirašyti ieškovui. Po vekselio pasirašymo jis buvo susitikęs su ieškovu, klausė ar grąžins jam skolą, tačiau ieškovas vilkino skolos grąžinimą. Pasirašius vekselį jis ieškovui pinigų nedavė, pinigus ieškovui pavedimu pervedė E. M..

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vekselis buvo pasirašytas jo ofise, Naugarduko g.97, Vilniuje, dalyvaujant jam, A. M. ir G. J.. Jokio smurto, bei prievartos G. J. atžvilgiu nebuvo panaudota. Jis žino, kad UAB „Giporis“ buvo skolingas UAB „Ejotra“, tačiau ieškovas visą skolą persiėmė sau asmeniškai. Vekselį atsinešė A. M., jam jį davė E. M.. Jie kartu derino susitikimą su ieškovu, nes ieškovas ir jam pasirašė vekselį. A. M. ieškovui vekselio pasirašymo metu jam pinigų nedavė. UAB „Ejotra“ yra atsakovo E. M. įmonė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančių įrodymų visuma nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš paprastojo vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas G. J. (ieškovas) 2010-11-25 išdavė vekselio gavėjui E. M. (atsakovui) paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2011-12-31 besąlygiškai sumokėti 34885 Eur, vekselis pasirašytas ieškovo, mokėjimo vieta nurodyta J.Janonio g.17-2, Gargždai (14 b.l.). 2010-12-15 UAB „Ejotra“ pažymoje patvirtino, kad ieškovo G. J., UAB „Giporis“ akcininko skola, pagal 2010-11-25 išduotą ir pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. M. (atsakovui), UAB „Ejotra“ akcininkui bus užskaityta už UAB „Giporis“ skolą UAB „Ejotra“, kuri įvardinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, surašytoje 2008-10-15 civilinėje byloje Nr.L2-17742-728/2008, tik pilnai ir besąlygiškai apmokėjus išduotą vekselį (15 b.l.). 2008-10-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Giporis“ kreditoriui UAB „Ejotra“ 92372 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 693 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt procesinio dokumento parengimo išlaidų (12 b.l.). 2011-02-04 antstolė Daiva Milevičienė surašė išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje Nr.0012/08/04070, kuriame nurodė, kad ji vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr.L2-17742-728/2008, kurį išdavė Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Giporis“ turtui, išieškotojo UAB „Ejotra“ naudai, patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes nustatė, jog skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų neturi, VSDFV duomenimis valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka, samdomų darbuotojų nėra (13 b.l.). Iš vykdomojoje byloje Nr.0171/12/00622 esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-01-25 atsakovas E. M. pateikė antstolei B. P. vykdyti 2012-01-19 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 34885 Eur ir 403 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. J.. 2012-01-25 antstolės patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2012-01-27 skolininkui G. J. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ir paskelbtas antstolių interneto tinklapyje. 2012-03-16 antstolė turto arešto aktu Reg. Nr.B-44546, areštavo visą G. J. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Be to, vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo.

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t.y. atsakovas, o būtent vekselio davėjas, t.y. ieškovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį, kuris yra abstraktaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog vekselį pasirašė dėl atsakovo spaudimo. Tokią išvadą teismas daro nustatytomis aplinkybėmis, jog vekselį savo ranka užpildė pats ieškovas G. J., be to, ieškovas, turėdamas verslo patirtį, vekselio išrašymo metu būdamas 60 metų amžiaus turėjo didelės gyvenimiškos patirties, todėl jam turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė. Be to, ieškovas skolos pagal vekselį iki vekselio pateikimo vykdyti gera valia sumokėjo jos dalį – 3000 Lt., šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. M., į teismą ir teisėsaugos institucijas dėl atsakovo nesąžiningumo ir moralinio spaudimo pasirašyti vekselį iki šios dienos nesikreipė, nors vekselis pasirašytas 2010-11-25. Liudytojai A. M. ir L. K. paliudijo, kad pasirašant vekselį nebuvo daroma jokio spaudimo, ieškovas geranoriškai pasirašė vekselį, netgi pateikė dokumentus apie jo nuosavybę į nekilnojamuosius daiktus, teigdamas, kad grąžinti skolą jam nebus problemų, nes jo vardu yra registruota nekilnojamojo turto.

Teismas mano, kad netinkamas ir neapdairus paties ieškovo elgesys atliekant nesuprantamą teisinį veiksmą negali būti pagrindu abejoti vekselio teisėtumu. Ieškovas teigia, kad jis pagal vekselį negavo jokių pinigų, t.y. kad nebuvo teisinio pagrindo vekseliui, nes juos siejo verslo santykiai ir vekselį jis pasirašė už UAB „Giporis“ skolą, kaip vienintelis įmonės akcininkas.

Taikant sandorio negaliojimo institutą, pagal CK 1.91 str. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Ieškovas neįrodė, kad kitų asmenų veiksmai būtų pagrindu nesuprasti vekselio paskirtis bei jo išdavimo pasekmių. 2010-12-15 UAB „Ejotra“ pažymoje patvirtino, kad ieškovo G. J., UAB „Giporis“ akcininko skola, pagal 2010-11-25 išduotą ir pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. M. (atsakovui), UAB „Ejotra“ akcininkui bus užskaityta už UAB „Giporis“ skolą UAB „Ejotra“, kuri įvardinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, surašytoje 2008-10-15 civilinėje byloje Nr.L2-17742-728/2008, tik pilnai ir besąlygiškai apmokėjus išduotą vekselį. Kad vekselis atitiko ieškovo valią patvirtina ir tai, kad ieškovas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl spaudimo ir grasinimo pasirašant vekselį iš karto po jo pasirašymo. Pažymėtina, kad ieškovas kaip civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, ieškovas, būdamas sąžiningas, protingas, apdairus, turintis didelę gyvenimo ir verslo patirtį asmuo turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Be to, jeigu vekselis būtų buvęs išrašytas spaudimo ar apgaulės įtakoje, ieškovas turėjo nedelsdamas jį ginčyti, nelaukdamas kol jis bus pateiktas vykdymui, todėl ieškinys pripažinti vekselį negaliojančiu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Ieškovo ieškinys atmestinas ir dėl antstolės B. P. įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr.0171/12/00622 pagal 2012-01-19 vykdomąjį įrašą Nr.NB2-227 dėl skolos išieškojimo iš ieškovo (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas laikė, kad pripažinus vekselį negaliojančiu, antstolė įpareigojama yra nutraukti vykdomąją bylą Nr.0171/12/00622. Kitų šio reikalavimo pagrindų ieškovas nenurodė, todėl ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetus, vykdomąją bylą nutraukti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 3 dalys). Šalys rašytinių įrodymų pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2012-10-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė išieškojimo vykdomojoje byloje Nr.0171/12/00622 sustabdymas naikintinos, įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. J. 76,80 Lt (septyniasdešimt šešis Lt 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2012-10-03 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/00622 sustabdymą, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei B. P. vykdomąją bylą Nr. 0171/12/00622.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.