Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam ir kaltinamajam Č. L., jo gynėjui advokatui E. K.,

kaltinamajam - privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui G. J., jo atstovei advokatei Verai Gortovanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Č. L. (Č. L.) skundą dėl G. J. (G. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1968-07-21 Švenčionių r., Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsimokslinimo, išsiskyrusio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyv. Rytų g. 10-2, Vilniuje, administracine tvarka nebausto, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį bei

priešpriešinį G. J. skundą dėl Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1953-05-20 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsimokslinimo, vedusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, administracine tvarka nebausto, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. L. nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2011-03-03 apie 14.00 val., bendro naudojimo namo kieme adresu Rytų g. 10-3, Vilniuje, iš asmeninių paskatų aštriu duriančiu įrankiu (yla) keturis kartus dūrė G. J. į gyvybiškai svarbias kūno vietas: krūtinės ląstos kairę pusę ir nugaros kairę pusę, tuo padarydamas G. J. kūno sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais Č. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

jis 2011-03-03, apie 14.15 val., bendro naudojimo namo kieme adresu Rytų g. 10, Vilniuje, būdamas neblaivus, sudavė smūgį į krūtinę pro šalį einančiam Č. L. bei šiam nukritus ant žemės, su automobilio rankine pompa pradėjo Č. L. mušti rankomis ir kojomis, tuo padarydamas Č. L. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas privataus kaltinimo tvarka padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas – nukentėjusysis ir kaltinamasis Č. L. kaltu neprisipažino. Parodė (b. l. 74-81), kad 2011-03-03 apie 15.00 val. prie sandėliuko, kuriame sudėtos malkos ir kiti daiktai, G. J. norėjo jį užmušti: iš pradžių numušė jį nuo kojų, paskui sudavė vieną smūgį su pompa į smilkinį, prakirsdamas kairį antakį, po to smūgį kumščiu ir kojomis į šoną ir užpakalį, kol nepribėgo Č. K., kuris tuo metu buvo sandėliuke ir viską matė. G. J. jį užpuolė gulintį, o jis gynėsi raktais nuo buto, kuriuos laikė rankose. Jokių kitų daiktų rankose neturėjo. Gulėdamas jis priešinosi. G. J. buvo jį užgriuvęs. Negali paaiškinti, iš kur pas G. J. atsirado nustatyti sužalojimai ne tik iš priekio, bet ir iš nugaros. Č. K. su lazda nuvijo nuo jo G. J., todėl G. J. numetė pompą ir nubėgo namo. Numestą pompą jis pakėlė ir padėjo sandėliuke, vėliau ją perdavė policijai. Patvirtino, jog nuolat konfliktuoja su G. J.. Į policiją kreipėsi tą pačią dieną, kai buvo sužalotas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba uždėjo jam tvarstį. Vėliau jis kreipėsi į polikliniką, kur jam susiuvo žaizdą; dvi savaites vaikščiojo į perrišimus. Įvykio metu jis buvo blaivus, tuo tarpu G. J.buvo girtas. G. J. nurodytas daiktas – yla – surastas nebuvo. Nepripažįsta G. J. civilinio ieškinio dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis – privatus kaltintojas– nukentėjusysis - civilinis ieškovas G. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011-03-03 apie 14.00 val. kieme pasilenkęs su pompa pūtė automobilio padangą. Č. L. vaikštinėjo šalia ir jį įžeidinėjo, tačiau jis nekreipė dėmesio. Tuomet pajuto skausmą, lyg į nugarą būtų įkandusi bitė, ir atsisukęs pamatė stovintį Č. L., kuris rankoje laikė ylą su medine rankenėle. Jam pasirodė, kad Č. L. jam dūrė du kartus iš nugaros į kairę pusę. Nuo dūrių jis pašoko, klausdamas, ką jis daro ir pradėjo trauktis, o Č. L. pradėjo mojuoti prieš jį yla, taikydamasis į veidą ir krūtinę, lyg norėdamas jį užbadyti. Jis gindamasis sudavė Č. L. kumščiu vieną kartą į veidą ir, matyt, pataikė į antakį, nes pasirodė kraujas. Tuomet Č. L. griebė jo pompą, kuria jis pumpavo padangą, ir su ja puolė. Atbėgo jo sugyventinė J. J.. Č. L. pradėjo mojuoti su pompa prieš jį ir jo sugyventinę. Nematė, kur yla dingo. Jam pasidarius bloga, jis su sugyventine nuėjo namo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Mano, jog Č. K., iš tolo matydamas, kaip kruvinas Č. L. mojavo pompa, galėjo pamanyti, kad būtent jis muša Č. L.. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Antakalnio ligoninę. Ligoninėje jį norėjo paguldyti į stacionarą, tačiau jis atsisakė, nes bijojo dėl likusių namuose artimųjų. Nedarbingumo neturėjo. Prašo priteisti iš Č. L. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už patirtą moralinę žalą ir kūno sužalojimus. Nurodė, kad tarp jo ir Č. K. nėra jokių santykių, tačiau Č. K. yra labai draugiškuose santykiuose su Č. L., nes kartu geria alkoholį. Įvykio dieną jis pats buvo išgėręs alaus. Įsitikinęs, kad sužalojimai jam buvo padaryti ne su raktais, nes jo nugaroje buvo matyti skylutės, o ne įbrėžimai.

Ekspertas E. B. teisme patvirtino savo išvadą Nr. G 774/11 (01) (ikiteisminio tyrimo bylos l. 27-29) dėl G. J. padarytų sumušimų ir jų įvertinimo. Papildomai nurodė, kad su teisiamajame posėdyje Č. L. pateiktais ir apžiūrėtais raktais negalima padaryti tokių sužalojimų, kokie nustatyti G. J..

Ekspertas V. K. (V. K.) teisme patvirtino savo išvadą Nr. G 787/11(01) (b. l. 4-5) dėl Č. L. padarytų sumušimų ir jų įvertinimo. Nurodė, kad Č. L. apžiūros metu nustatytas vienas sužalojimas, nes daugiau jų Č. L. nenurodė. Jeigu Č. L. įvykio metu buvo apsirengęs, o smūgiai nebuvo stiprūs, tai sudavus kumščiu į šoną ar įspyrus su koja, jokių pėdsakų galėjo ir nelikti, nes smūgių žymių atsiradimas priklauso nuo aprangos, smūgiavimo jėgos.

Liudytojas Č. K., iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo bylos l. 33-34), parodydamas (b. l. 78-79), kad gyvena Sodžiaus g. 10, Vilniuje. Č. L. yra jo draugas, o G. J. – buvęs draugas. 2011-03-03 atėjo pas Č. L.pasiskolinti rakto dujų balionui. Č. L. rakto sandėliuke nerado, todėl pasakė, kad nueis rakto pažiūrėti į namus. Jis liko sandėliuke, o Č. L. nuėjo namo. Kai Česlovas ėjo namo, tarp jo ir kaimyno Genadijaus, kuris tuo metu krapštėsi prie automobilio, kilo žodinis konfliktas. Būdamas sandėliuke, kurio durys buvo atidarytos, jis gerai matė, kaip žodinio konflikto metu G. J. su automobilio pompa sudavė Č. L. į antakį. Paskui G. J. sudavė Č. L. dar su ranka į veidą ir tas parkrito ant žemės bei pradėjo šauktis pagalbos. Įvykį matė būdamas maždaug 5 metrų atstumu. Kadangi vaikšto pasiramsčiuodamas su lazda, negalėjo bėgti Česlavui į pagalbą. Tada jis sušuko G. J., ką šis daro. Jį pamatęs G. J. atšoko ir išmetė pompą. Č. L. paėmė pompą ir pasidėjo ją kažkur sandėliuke. Paskui Č. L. nuėjo namo, nes buvo kruvinas. Daugiau G. J. ir Č. L. vienas kito nekliudė, vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Įvykio metu jis ir Č. L. buvo blaivūs, tik G. J. buvo neblaivus. Nežino, kodėl, G. J. sudavus su kumščiu į Č. L. veidą, neliko ant jo žymių, o nuo pompos liko randas. Parodė, kad Č. L. nukritus nuo smūgio ranka, G. J. dar su koja Č. L. spyrė kažkur į šoną, berods, vieną kartą. Č. L. nieko nedarė, nesigynė. G. J. nebuvo užgriuvęs ant Č. L.. Nurodė, kad J. J. negalėjo nieko matyti. Č. L. atsisakė važiuoti su medikais, nes tuo metu virė šaltieną.

Liudytoja J. J. paaiškino (b. l. 79-80), kad su G. J. oficialiai yra išsiskyrusi, bet gyvena kartu, santykiai geri. Su kaimynais L. konfliktuoja 15 metų. 2011-03-03 matė, kaip jos vyras G. J. buvo kieme prie automobilio, pumpavo padangas. Ji tuo metu išėjo į lauką pašerti šuns. Išpylus šuniui ėdalą, išgirdo riksmus. Pakėlusi galvą pamatė, kad jos vyras pasilenkęs pumpuoja padangą, o Č. L. jį bado. Tai buvo 10-15 metrų atstumu nuo jos. Č. L.rankoje laikė daiktą, panašų į ylą su medine rankenėle ir su 2 cm ilgio vinimi. Viskas vyko labai greitai. Matė, kaip G. J. pasikėlė, klausdamas, ką tas daro, o G. L. dar labiau užsimojo su yla. Priėjusi arčiau, bijodama Č. L., sustojo apie 5 metrų atstumu nuo jų. G. J. sudavė kumščiu Č. L. į veidą, tada šis atšoko kelis metrus atgal, paskui sugrįžo, išrovė iš automobilio rato pompą ir su ja puolė G. J., mojuodamas, vydamas juos, grasindamas. Ji su G. J. nubėgo namo kviesti policijos. Būnant namuose vyras pakėlė marškinius ir ji pamatė dvi skylutes šone ir nugaroje, t. y. viena skylutė buvo nugaroje, o kita – priekyje, žemiau širdies, iš kurių sunkėsi kraujas. Pamačiusi žaizdas iš karto puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes kraujas jau buvo prasisunkęs per trejus marškinius. Medikai iš karto apžiūrėjo G. J., o paskui Č. L., kuriam iš antakio bėgo kraujas. Č. L. uždėjo tvarstį ir pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė, o G. J. išvažiavo į ligoninę, nes reikėjo daryti rentgeną. Po to atvažiavo policija. Ji iš paskos nuvažiavo į Antakalnio ligoninę. Po įvykio G. J. labai ilgai skaudėjo pradurtos vietos, jis dažnai lankėsi pas gydytojus. Č. Kozlovskį ji pamatė tada, kai Č. L. užsimojo į juos su pompa ir jau buvo sudavęs smūgius jos vyrui su yla, bei vijosi juos mojuodamas pompa. Č. K. ėjo takeliu ir galėjo nesuprasti, kas vyksta. Kai ji su vyru nuėjo namo, Č. K. liko su Č. L. prie sandėliuko. Č. L. sandėliukas iš tos vietos, kur ji stovėjo, matėsi pro stovėjusio mikroautobuso langus.

Liudytojas A. P. (A. P.) paaiškino (b. l. 96), kad Č. L. ir G. J. yra jo kaimynai. Su abiem kaimynais santykiai geri. Apie 2011-03-03 tarp Č. L. ir G. J. kylusį įvykį žino tik iš pasakojimų, pats jo nematė. Č. L. buvo atbėgęs pas jį kruvinas, su praskeltu kairiu antakiu, jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, ir šis nuėjo namo. Č. L. paaiškino, kad jį užpuolė kaimynas, ir prašė iškviesti policiją. Č. L. su savimi nieko neturėjo. Policiją ir greitąją kvietė skambindamas iš savo namų telefono Nr. 267 4917.

Iš 2011-04-20 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad ištyrus G. J. (ikiteisminio tyrimo bylos l. 4) pareiškimą konstatuota, kad 2011-03-03 apie 14.15 val. tarp G. J. ir Č. L. įvyko konfliktas, kurio metu abu piliečiai buvo nežymiai sužaloti (ikiteisminio tyrimo bylos l. 56-58).

Specialisto išvada Nr. G 774/11(01) patvirtina, kad G. J. galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, paveikus aštriu duriančiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2011-03-03), keturių trauminių poveikių pasėkoje, buvo padarytos žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar sužalojimams, atsirandantiems griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius; G. J. kūne apžiūros metu savigynos pėdsakų nenustatyta (ikiteisminio tyrimo bylos l. 27-29).

Specialisto išvada Nr. G 787/11(01) patvirtina, kad Č. L. galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei tuo pačiu metu (2011-03-03) paveikus kietu buku daiktu, kurių individualių požymių nenustatyta, vienu trauminiu poveikiu, buvo padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, kas taip pat įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-5). Kitur sužalojimų Č. L.nenurodė. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griūvimui; Č. L. kūne apžiūros metu savigynos pėdsakų nenustatyta.

Iš Bendrojo pagalbos centro gautame CD disko su garso įrašais (b. l. 86-88) matyti, jog 2011-03-03 BPC informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai dėl įvykio Vilniuje, Rytų g. 10-2. Pirmasis pranešimas užfiksuotas 14.30 val., skambinta iš telefono, kurio abonento numeris 267 4917 (kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu iš A. P. telefono); rusų kalba kalbantis vyriškis nurodo, kad susimušė du kaimynai, konflikto metu sužalotas apie 57 metų vyras pavarde L., kuris rašys pareiškimą. Antrasis – 14.31 val., skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +370 645 15293; rusų kalba kalbanti moteris nurodo, kad neblaivūs kaimynai iš 3 buto kabinėjosi prie jos vyro ir pradūrė jam su yla pilvą, padarytos žaizdos kraujuoja, todėl prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 7-11) matyti, kad namo kieme yra trys ūkio pastatai. Prie įėjimo į medinį ūkio pastatą matosi tamsiai rudos dėmės, panašios į kraują, pačio pastato viduje irgi yra dėmių. Muštynių pėdsakai matosi 5 metrų atstumu nuo mūrinio pastato už pastato tarp mūrinio pastato sienos ir daržo tvoros.

Iš daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 13-15) matyti, kad apžiūrėta pompa (52 cm ilgio, pagrindas metalinis 20 cm ant 5 cm, žarna 57 cm ilgio juoda, medinė rankena). Nenurodoma, jog būta kraujo.

Iš tyrėjos V. Nečitailo tarmnybinio pranešimo matyti, kad įvykio metu Č. L. ir Č. Kozlovskij buvo blaivūs (ikit. tyrimo medžiagos l. 16).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų su nuotraukomis, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 21-25) matyti, kad G. J. pateikė tyrimui du juodos spalvos megztinius ir golfą, aptikta skylių ant vieno megztinio, ant kitų rūbų neaptikta. Dėl kraujo dėmių nepasisakyta (?).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų su nuotraukomis, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 38-43) matyti, kad Č. L. pateikė tyrimui 4 raktų rinkinį, raktai nesmailūs, apvalios viršūnės.

Č. L. skundas – atmestinas.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymą, o duomenys, kurie kelia abejonę, negali būti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamus kaltinimus.

Bylos nagrinėjimo metu Č. L. ir G. J. neginčijo, kad jų tarpusavio santykiai daug metų yra konfliktiški, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Č. L. ir G. J. parodymai vertintini kritiškai, nes tiek vienas, tiek kitas yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi. Kurio nors konflikto dalyvio parodymais tikėtina tik tuo atveju, jei jie paremti objektyviais byloje nustatytais duomenimis, jiems neprieštarauja.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Byloje esančios specialistų išvados Nr. G 774/11(01) ir Nr. G 787/11(01) neginčytinai įrodo, kad Č. L. galimai jo nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, paveikus kietu buku daiktu, kurių individualių požymių nenustatyta, vienu trauminiu poveikiu, buvo padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje (b. l. 4-5), o G. J. galimai jo nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, paveikus aštriu duriančiu daiktu ar įrankiu, keturių trauminių poveikių pasėkoje, buvo padarytos žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje (ikiteisminio tyrimo bylos l. 27-29).

Įvertinus nukentėjusiųjų-privačių kaltintojų Č. L. ir G. J. parodymų nuoseklumą nuo tyrimo pradžios, nustatyta, kad Č. L. parodymai kai kuriomis reikšmingomis detalėmis nėra nuoseklūs. Pirminiuose parodymuose Č. L. nurodė, kad jam einant pro G. J., šis staiga be žodžių sudavė jam ranka į krūtinę, Č. L. nugriuvo, tada G. J. sudavė jam pompa į galvą, po to smūgiavo rankomis ir kojomis. Jis gynėsi raktais, jais galėjo ir suduoti (ikit. tyrimo medžiagos l. 53-55). Teisme duodamas parodymus Č. L. parodė, kad G. J. buvo ant jo užgriuvęs, nors to nebuvo minėjęs anksčiau. Tokią versiją Č. L. pateikė tuomet, kad G. J. gynėja paklausė apie durtinių sužalojimų atsiradimo G. J. nugaroje ir šone priežastis. Tuo tarpu teismo posėdyje eskpertas kategoriškai nurodė, kad G. J. padarytos žaizdos yra durtinės ir jo apžiūrėtais raktais neįmanoma tokių žaizdų padaryti. Gi G. J. parodymai nuo tyrimo pradžios, kuomet jis rašė pareiškimą, davė pirminius parodymus, yra nuoseklūs, neprieštarauja objektyviems specialistų išvadose ant konflikto dalyvių kūnų nustatytiems duomenims. G. J. nurodė, kad jis buvo užpultas iš nugaros. Tai patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 774/11(01) nustatytų sužalojimų lokalizacija: trys dūriai nustatyti vienoje įstrižinėje linijoje kairėje krūtinės ląstos pusėje ir vienas dūris į nugarą, visi dūriai padarytu analogiškai, vienu metu (ikit.tyrimo medžiagos l. 27-29). Taip pat G. J. parodymais tikėtina ir dėl to, jog jis nurodė buvęs subadytas į ylą panašiu daiktu, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas E. B.. Šią aplinkybę patvirtino ir J. J., kurios parodymai nuo tyrimo pradžios taip pat nuoseklūs (ikit. tyrimo medžiaga l. 35-36) bei daiktų – raktų – pateikimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad raktų galai yra užapvalinti (ikit.tyrimo medžiagos l. 38-43). Šių aplinkybių neįmanoma nuneigti liudytojo Č. K. parodymais, kurio parodymai dėl artimos draugystės su Č. L. gali būti nepatikimi ir duoti palankesne draugui linkme. Be to, skiriasi ir Č. L. bei liudytojo Č. Kozlovskij parodymai tarpusavyje. Nors Č. L. parodė, kad G. J. buvo ant jo užgriuvęs, tačiau Č. Kozlovskij tvirtai nurodė, jog G. J. nebuvo ant Č. L. užgriuvęs, tik spyrė jam gulinčiam koja. Be to, Č. L. apskritai logiškai nepaaiškino, kaip po jų konflikto G. J. kūne galėjo atsirasti durtinės žaizdos ląstos šone ir nugaroje. Tad atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas tiki, jog konfliktas kilo G. J. nurodytu būdu, šiam buvus užpultam iš nugaros.

Tuo tarpu vertinant Č. L. padarytą sužalojimą į kairį antakį, darytina išvada, jog jį G. J. padarė gindamasis nuo tolesnio smurto iš Č. L.. Tokia išvada seka iš to, jog sužalojimas padarytas stovint konflikto dalyviams priešpriešais. Tai atitinka G. J. nurodytą gynybos versiją, jog jis vieną kartą sudavęs ranka Č. L. reaguodamas į dūrius. Be to, nors Č. L. nurodė, kad į veidą jam buvo smūgiuota ir ranka, visgi ant veido liko tik vienas trauminis poveikis. Antra, tyrimo ir teismo metu liudytojas Č. K. parodė, kad pirmiausia G. J. sudavė Č. L. į veidą su pompa, o paskui su ranka, tačiau pats Č. L. nurodė, kad jam pirmiausia buvo suduota su ranka į krūtinę, nuo ko jis ir pagriuvo, o paskui jau smūgiuota su pompa į galvą (tyrimo medžiagos l. 53-55). Trečia, ant pompos apžiūros metu nerasta kraujo (nors pagal Č. L. su šiuo daiktu buvo jam smūgiuota į antakį), nepaisant to, jog paskutinis šį daiktinį įrodymą turėjo ir policijai pateikė būtent Č. L.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis <...> nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Ši teisė asmeniui garantuojama nepaisant jo blaivumo. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog G. J. vienas smūgis į užpuoliko veidą, gavus keturis dūrius į šoną ir nugarą, atitinka būtinos ginties požymius ir šalina veikos pavojingumą, nes žymiai mažesnio ir nepavojingo smurto panaudojimas iškart po smurto, galėjusio baigtis ir rimtesnėmis pasekmėmis, prieš asmenį panaudojimo atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (BK 28 str.). Sekant iš pasakyto, G. J. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktinas, nustačius jo veikoje atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (BPK 254 str. 4 d., 3 str. 1 d. 9 p.), o Č. L., įrodžius jo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Č. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant Č. L. bausmę, atsižvelgtina į BK 55 straipsnio nostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. jog veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kuris ne kartą baustas administracine tvarka, baustumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs (b. l. 51-53), neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro ar VšĮ Vilnaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą (b. l. 56, 57), negydytas VšĮ Respublikinėje Vilnaius psichiatrijos ligoninėje (b. l. 59), neteistas (b. l. 63), nedirba, todėl jam skirtina artima minimaliai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) būti namie nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti ir neperduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 3) nebendrauti su G. J. šeima (BK 48 str. 5 d. 2-3 p., 6 d. 1 p.). Išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos ir pasekmes, nesilaikant apribojimų (BK 48 str. 3, 10 d.)

Dėl G. J. civilinio ieškinio.

Kaip nustatyta, tiesioginis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektas yra žmogaus sveikata. G. J. prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydį apsprendžiantys požymiai (pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.) yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis Č. L. prieš nukentėjusįjį G. J. smurtavo viešoje vietoje – namo kieme, matant sugyventinei, jog nukentėjusysis G. J. patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, tačiau liekamųjų reiškinių sveikatai nenurodė, įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 10 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 1 000 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Taip pat G. J. prašė priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 89). Prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies, įvertinant atstovo sugaištą laiką, rengimąsi bylai, bylos apimtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisiant iš Č. L. 500 Lt atstovavimo išlaidų (BPK 106 str.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 415 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 4 dalimi, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti G. J. (G. J.) priešpriešinį skundą.

A. Č. L. (Č. L.) skundą.

Nutraukti baudžiamąjį procesą prieš G. J. (G. J.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.

Pripažinti Č. L. (Č. L.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose visą laisvės apribojimo laikotarpį;

2) nebendrauti su G. J. šeima.

3) neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti ir neperduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

Išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Patenkinti iš dalies G. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš Č. L. G. J. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.