- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-435-366-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- G. A. B.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-366/2009
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisėjas Artūras Dylys Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
NUTARTIS
2009 m. spalio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d.
R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta.
G. A. B. ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. išteisintas kaltinant tuo, kad 2008 m. gruodžio 23 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) g., Juodupės mstl., Rokiškio r., atvirai, išplėšdamas iš rankų, pagrobė G.A. B. rankinę 16 litų vertės, joje buvusius piniginę 15 litų vertės, 350 litų, padarydamas nukentėjusiajai 381 Lt žalą.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-27 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. J. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2d. ir nuteisti vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 07 val. bei mokytis. Patenkinti G.A. B. civilinį ieškinį ir priteisti 100 Lt.
Skunde teigiama, kad teismas iškraipė ir iš esmės pakeitė nukentėjusiosios parodymų prasmę, kurių dalis į teisiamojo posėdžio protokolą įtraukta nebuvo, tačiau jis liko užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokolo dalyje, užrašant prokuroro baigiamąją kalbą. Nors pareiškus pastabas dėl protokolo teismas 2009-04-30 nutartimi iš dalies prašymą tenkino, tačiau prokuroro prašymą, įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą G.A. B. teiginį, atmetė, iš kurio aiškiai matyti, kad R. J. rankinę atėmė prieš jos valią ir tuojau pat pasišalino, tuo įgydamas galimybę laisvai disponuoti rankine bei joje buvusiais daiktais, nepriklausomai nuo to, kad rankinę vėliau grąžino nukentėjusiajai. Tokiu būdu R. J. atvirąją vagystę padarė visų daiktų ir pinigų, buvusių nukentėjusiosios rankinėje, atžvilgiu. Buvus atvirąją svetimo turto vagystę įrodo ir nukentėjusiosios G.A. B. elgesys iš karto po įvykio, kai ji tuojau pat kreipėsi į Juodupės seniūniją, pareikšdama, kad R. J. iš jos atėmė rankinę, kurią atgavusi pasigedo joje buvusių 100 litų, ką patvirtino liudytoja apklausta Juodupės seniūnė L. B.. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojais įtariamojo R. J. sesuo S. J. ir brolis M. J., kurie davė prieštaringus, neatitinkančius buvusios situacijos parodymus, kuriuos reikėtų vertinti kaip pastangas padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visos aplinkybės tik patvirtina, kad R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Skunde pažymima, kad skiriant bausmę R. J., privalu atsižvelgti į tai, kad jis yra nepilnametis, charakterizuojamas neigiamai, kaltu neprisipažįsta, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, apysunkis, baigtas, todėl paskirta bausmė turi padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. G_A. B. 100 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas visiškai.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-27 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, patenkinant jos pareikštą civilinį ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, nes jai suteikta nemokama teisinė pagalba. Skunde apeliantė nurodo, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi iš jos duotų parodymų teismas padarė neteisingas, priešingas tikrovei išvadas ir jų pagrindu išteisino nusikaltimą padariusį asmenį, kadangi ji pati R. J. rankinės nedavė, o pastarasis jėga ištraukė rankinę iš jos rankų. Be to, net ir atėmus R. J. rankinę, ji jam priešinosi žodžiais, sakydama, kad pati gali pasinešti tuščią rankinę, nėra jokio reikalo jai padėti. Tą ji tvirtino ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir teisme. Kodėl teismas neįžiūrėjo tokiuose R. J. veiksmuose, priešinguose jos valiai, nusikaltimo, nesuprantama. Tuo, kad R. J. pavogė 100 Lt, jai padarė didelę turtinę žalą, nes tai yra šeštadalis visų jos mėnesio pajamų, kurių vos užtenka pragyvenimui ir būtiniems kasdieninio vartojimo vaistams įsigyti. Teismas, išteisindamas R. J., atėmė galimybę atgauti iš jos pavogtus pinigus. Be to, tokiais R. J. neteisėtais veiksmai, jai buvo padaryta ir neturtinės žalos, kadangi patyrė psichologinį stresą, ėmė bijoti būti apiplėšta net dienos metu kai išeina į parduotuvę, kas sukelia neramumo ir nesaugumo jausmą. Dėl šių aplinkybių laiko teismo nuosprendį neteisingu.
Teismo posėdyje nukentėjusioji G-A.B. ir prokuroras prašo skundus tenkinti. Išteisintasis R. J., jo įstatyminė atstovė bei gynėja prašo skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji G-A. B. davė nuoseklius parodymus. Ji visą laiką tvirtino, kad jos piniginėje, kuri buvo rankinėje, buvo 340 Lt. Po to kai rankinę buvo paėmęs R. J. ir su ja pasišalinęs, piniginėje ji pasigedo 100 Lt. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji smulkiai nurodė kokiomis kupiūromis buvo pinigai ir pagrindė kodėl buvo būtent tokia suma. G-A. B. nurodė, kad 2008 12 23 ji vyko į Rokiškio m. odontologijos kliniką dėl dantų protezavimo. Bilietas iki Rokiškio (ir atgal) jai kaip pensininkei kainavo apie 2 Lt ir kelionei ji turėjo smulkių pinigų metalinėmis monetomis. Kadangi tą dieną buvo numatytas paskutinis vizitas pas odontologus, ji buvo pasiėmusi 2000 Lt atsiskaitymui už dantų protezavimą. Klinikoje už protezavimą ji sumokėjo 1650 Lt. Tokiu būdu pas ją liko 350 Lt grynų pinigų. Tai buvo trys kupiūros po 100 Lt ir 50 Lt kupiūra. Iš odontologijos klinikos ji niekur nebuvo užėjusi (nesilankė jokioje parduotuvėje), o iš karto nuėjo į stotį ir įsėdo į autobusą vykstantį į Juodupę. Penkiasdešimties litų banknotą iškeitė pirkdama bilietą ir tuo metu piniginėje buvo trys kupiūros po 100 Lt ir dvi kupiūros po 20 Lt. Netikėti šiais detaliais ir nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo.
Išteisintasis R. J. tiek pirmos instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neigė, kad paėmė 100 Lt. Jo tvirtinimu, rankinę iš nukentėjusios jis paėmė tik norėdamas jai padėti, o į biblioteką užbėgo tik tam, kad pasakytų broliui, jog palydės G-A. B.. Kolegija tokius R. J. parodymus vertina kritiškai. Kaip nurodo nukentėjusioji, jai nereikėjo pagalbos panešant rankinę, kadangi ji buvo lengva ir apie tai ji aiškiai pasakė R. J.. Pats R. J. pripažįsta, kad rankinė iš tikrųjų buvo lengva ir, kad nukentėjusioji jam sakė, jog pagalbos nereikia. Tiek iš nukentėjusios, tiek iš R. J. parodymų matyti, jog G-A. B. namai yra už kelių dešimčių metrų nuo vaikų darželio, kuriame yra ir biblioteka. Kaip pripažįsta ir pats R. J., lydėdamas G-A. B. iki jos namų, būtų sugaišęs kelias minutes laiko, - t.y. tiek pat laiko, kiek jis sugaišo užbėgdamas į biblioteką. Iš to darytina vienareikšmiška išvada, jog nebuvo jokio būtinumo paėmus rankinę užeidinėti į biblioteka. Tai, jog pretekstas užbėgti į vaikų darželį yra išgalvotas patvirtina ir tai, jog išėjęs iš pastato R. J. gražino nukentėjusiai rankine ir pasakė, jog toliau jos nebelydės. Kaip jau minėta anksčiau, teismui nekyla abejonių, jog iš G-A. B. rankinės dingo 100 Lt. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvada, jog tuos pinigus galėjo paimti tik R. J., kai su rankine buvo užbėgęs į vaikų darželio pastatą.
Kartu kolegija pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog R. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. požymių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. J. iš anksto turėjo tikslą pagrobti G-A. B. rankinę su visais joje buvusiais daiktais. Nors rankinę jis paėmė nekreipdamas dėmesio į nukentėjusios aiškinimą, jog jai nereikia pagalbos, tačiau tai nepaneigia, jog tuo metu jis tikrai norėjo tik padėti. Tai netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, jog kurį laiką R. J. ir nukentėjusioji ėjo kartu, kalbėjosi. Tai, kad R. J. neturėjo tikslo pagrobti visos rankinės ir joje esančio turto įrodo ir tolimesni jo veiksmai. Iš vaikų darželio pastato jis išėjo pro kitas duris nei įėjo. Tos durys, pro kurias jis išėjo, buvo nematomos G-A. B. ir jis turėjo realią galimybę pasišalinti su visa rankine, tačiau to nedarė, o grąžino ją nukentėjusiai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. J. pagrobė G-A. B. turtą, kurio vertė 381 Lt. To netvirtina ir pati nukentėjusioji. Tuo metu kai iš G-A. B. buvo paimta rankinė ji neturėjo jokio įtarimo, jog yra kokia nors grėsmė jos turtui, kadangi tai buvo ne pirmas kartas kai R. J. padeda panešti jos nešulius. Pinigai iš rankinės dingo tuo metu, kai R. J. su rankine užbėgo į biblioteką ir nukentėjusioji nematė kas tuo metu vyksta. Vagystė laikoma atvirai tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaip jau minėta G-A. B. nematė kada ir kaip iš jos rankinės buvo paimti pinigai. Byloje nėra jokių duomenų, kad pinigų paėmimą matė kokie nors kiti asmenys, kurie būtų supratę, jog daroma vagystė. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog 100 Lt buvo pavogti slaptai.
Baudžiamoji atsakomybė už vagystę be kvalifikuojančių aplinkybių atsiranda tik tuomet jei pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, - t.y. 130 Lt. Šiuo atveju pagrobta tik 100 Lt, todėl tokia veika gali būti kvalifikuojama tik kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 str. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuo 16 metų, o R. J. dar nėra sulaukęs tokio amžiaus.
Kadangi R. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. požymių, todėl jis pagrįstai išteisintas. Tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusios civilinis ieškinys buvo atmestas, taip atimant galimybę siekti žalos atlyginimo. LR BPK 115 str. 3 d. numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. To paties įstatymo antrame punkte numatyta, kad jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos – civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kadangi nusikalstamos veikos nebuvimas ne visada pašalina atsakomybę už padarytą žalą. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju R. J. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių tik todėl, kad pagrobto turto vertė yra mažesnė nei ta nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kaip jau minėta anksčiau, teismui nėra abejonių, jog 100 Lt iš G-A. B. buvo pagrobti ir, kad tai galėjo padaryti R. J.. Todėl priimant išteisinamąjį nuosprendi civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šioje dalyje nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio:
G. A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistu.