Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-579-315/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
1S-579-315/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
VšI „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Egidijus Langys
Kategorijos
Nuorašas:Byla Nr.1S-579-315/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m .spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant VšI „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo VšI „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Egidijaus Langio (toliau – pareiškejo atstovo) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo atstovo skundas del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 1-ojo nusikalstamu veiku skyriaus prokuroro T. Songailos 2011-08-12 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

2011-08-02 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas VšI „(duomenys neskelbtini)" atstovo advokato Egidijaus Langio pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima del galimai neteisetu J. G. R. veiksmu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 str. 1 d. Pareiškime nurodoma, jog 2006-04-21 tarp VšI „(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos tuo metu direktoriaus pareigas ejusio J. G. R., ir VšI „(duomenys neskelbtini)” darbuotoju, atstovaujamu VšI „(duomenys neskelbtini)” darbo tarybos, buvo sudaryta kolektyvine sutartis Nr. 95- 44, kurios 7.3 punkte buvo numatyta, jog tuo atveju, jeigu darbuotojas bus atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 129 str. pagrindu, tai išeitinei išmokai, numatytai LR DK 140 str., bus taikomas koeficientas 2. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei su darbuotoju yra nutraukiama darbo sutartis nesant jo kaltes, darbuotojui išmokama dvigubai didesne išmoka. Pareiškejo teigimu, mineta Kolektyvine sutartis buvo sudaryta J. G. R. piktnaudžiaujant tarnybine padetimi (LR BK 228 str.). Pastarajam dar iki Kolektyvines sutarties sudarymo turejo buti žinomos ir buvo žinomos aplinkybes, susijusios su Sveikatos priežiuros istaigu restrukturizavimu, nes 2003-03-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 335 buvo patvirtinta Sveikatos priežiuros istaigu restrukturizavimo strategija, kurios antroje dalyje buvo numatyta, kad sveikatos priežiuros restrukturizavimas vyks dviem etapais - nuo 2003 m. iki 2005 m. ir nuo 2006 m. iki 2008 m. Vadovaujantis minetu Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu, J. G. R. tapo žinoma apie planuojama jo vadovaujamos istaigos restrukturizacija, tame tarpe ir darbuotoju atleidima LR DK 129 str. 1 ir 2 d. pagrindu, todel, pareiškejo manymu, tuo tikslu buvo samoningai sudaryta Kolektyvine sutartis su ypatingai nepalankiomis salygomis VšI „(duomenys neskelbtini)", del ko pastaroji patyre didele žala.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Pirmojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokuroras Tomas Songaila 2011-08-12 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Tarp J. G. R. ir VšI „(duomenys neskelbtini)” yra susikloste darbo teisiniai santykiai, todel iš ju kile gincai sprestini civilinio proceso tvarka.

Pareiškejo atstovas, nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, pateike skunda Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-09-08 nutartimi atmete pareiškejo atstovo skunda del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 1-ojo nusikalstamu veiku skyriaus prokuroro T. Songailos 2011-08-12 nutarimo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškejo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-09-08 nutarti. Nurodo, kad J. G. R. buvo žinoma apie planuojama jo vadovaujamos istaigos restrukturizacija, tame tarpe ir darbuotoju atleidima DK 129 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu. Tuo tikslu samoningai buvo sudaryta kolektyvine sutartis su ypatingai nepalankiomis salygomis pareiškejui. Be to, reikia atkreipti demesi, kad teismas neturi vertinti pareiškejo sutikimo ar nesutikimo su kolektyvines sutarties sudarymu, o turi konkreciai vertinti J. G. R. veiksmus, sudarant kolektyvine sutarti. J. G. R. buvo žinoma itin sunki pareiškejo finansine padetis ir kad pareiškejas jokiais budais negales prisiimti tokio masto rizikos del dvigubu išmoku išmokejimo, todel jis piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir viršijo jam suteiktus igaliojimus. Pareiškejas buvo ir yra atsakovas ne vienoje civilineje byloje, iš jo priteista beveik 700 000 Lt suma pareiškejo darbuotoju naudai, todel daryti išvada, kad VšI „(duomenys neskelbtini)“ patyre didele žala del neteisetu J. G. R. veiksmu. Pareiškejo atstovu teigimu, J. G. R. ivykde nusikalstama veika, kurioje yra visi LR BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos sudeties požymiai. Pareiškejo administracijos vadovui buvo žinoma, jog isipareigojimu, kurie buvo numatyti kolektyvines sutarties 7.3 punkte pareiškejas nebus finansiškai pajegus vykdyti, taciau vis tiek sudare sutarti. Tai reiškia, kad butent del J. G. R. nusikalstamu veiku pareiškejas patyre didele žala. VšI „(duomenys neskelbtini)“ yra savivaldybes imone, o J. G. R. buvo suteikti administraciniai igaliojimai, jis buvo administracijos vadovas. Del to akivaizdu, kad J. G. R. yra subjektas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. J. G. R. aiškiai suvoke jam pavestas atlikti funkcijas ir budamas pareiškejas administracijos vadovu privalejo žinoti savo teises ir pareigas. Be to, pareiškejo darbuotojai apie minetas kolektyvines sutarties nuostatas net nebuvo informuoti, tai akivaizdžiai rodo, kad J. G. R. žinojo, kad jo valdoma istaiga yra finansiškai nepajegi vykdyti tokio masto isipareigojimu, bet vis tiek sudare kolektyvine sutarti ir samoningai sieke kilsianciu pasekmiu.

Pareiškejo atstovas nurodo, kad pareiškejo 2000-05-29 istatu 25.6 dalis istaigos vadovui suteikia igaliojimus, suderinus su istaigos Gydymo taryba tvirtinti istaigos darbuotoju darbo apmokejimo tvarka, neviršijant steigejo patvirtino darbo užmokescio fondo. Pareiškejui nera žinoma, jog J. G. R. butu suderines kolektyvines sutarties nuostatas su Gydymo taryba. Be to, nei prokuroras, nei teismas neatsižvelge i J. G. R. veiksmus, kaip prieštaraujancius viešajam interesui ir del to nepasisake. Mineta, jog pareiškejas yra viešasis juridinis asmuo, Lietuvos nacionalines sveikatos sistemos dalis, finansuojamas iš valstybes biudžeto ir kurio pagrindinis šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Del to visos pareiškejo planuojamos išlaidos turi atitikti ir neviršyti steigejo nustatytu asignavimu ar dotaciju, nes kiekvienas neatitikimas istatymo keliamiems reikalavimas gali padaryti žalos valstybes biudžetui, kurio didžiaja dali sudaro asmenu mokami mokesciai. Šios aplinkybes turejo ir buvo žinomas J. G. R., kaip pareiškejo administracijos vadovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo atstovo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamaji procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu jis negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Išanalizavus pareiškejo atstovo skunda ir pateikta medžiaga konstatuotina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-09-08 nutartimi pagristai atmete pareiškejo atstovo skunda del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 1-ojo nusikalstamu veiku skyriaus prokuroro T. Songailos 2011-08-12 nutarimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškejo atstovas teigia, kad VšI „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, atstovaujamai direktoriaus J. G. R., sudarius istaigos kolektyvine sutarti Nr. 95-44 ir jos 73 p. nurodžius, kad jei su darbuotojais nutraukiami darbo teisiniai santykiai pagal LR DK 129 str., tai išeitinei išmokai taikomas koeficientas 2, tokiu budu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str.

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas tarnybine padetimi numatytas LR BK 228 str. Tai nusikaltimas, kuris padaromas, kai valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikimu arba neveikimu piktnaudžiauja tarnybine padetimi arba viršija igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kaip teisingai 2011-09-08 nutartyje nurode Vilniaus m. 1 apylinkes teismas, teigti, jog J. G. R., pasirašydamas istaigos kolektyvine sutarti, turejo nusikalstamu tikslu ir padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str., negalima. Nagrinejamu atveju, tai, vien tai, kad iš VšI „(duomenys neskelbtini)“ priteista beveik 700 000 Lt suma pareiškejo darbuotoju naudai, todel darytina išvada, kad VšI „(duomenys neskelbtini)“ patyre didele žala del neteisetu J. G. R. veiksmu, nera jokio pagrindo. Pažymetina, jog kolektyvine sutartis nera vienašalis aktas, kuri prieme pareiškejo administracijos vadovo pareigas ejes J. G. R., bet kolektyviniu darbo santykiu subjektu ir ju atstovu interesu derinimo ir rupimu klausimu sprendimo priemone. Be to, teismuose nagrinejant darbo gincus tarp darbuotoju ir VšI „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo nustatyta, kad mineta kolektyvine sutartis neatitinka istatymu reikalavimu, todel negalima teigti, kad J. G. R. nusikalstamai piktnaudžiavo tarnybine padetimi.

Teismas pažymi, jog baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nera nustatytas, jog pareiškejas aukšciau nurodytomis galimybemis apginti savo teises pasinaudojo visiškai ir baudžiamoji teise – paskutine priemone apginti jo teises ir interesus.

Taip pat pažymetina, kad pareiškejo atstovas skunde nenurodo jokiu nauju argumentu ar duomenu, kurie leistu daryti kitokia išvada, vien tik jo nesutikimas su priimtais nepalankiais procesiniais sprendimais nesudaro jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti aukšciau minetu procesiniu sprendimu.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, konstatuotina, kad pareiškejo atstovo skundo tenkinti nera jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Atmesti pareiškejo VšI „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Egidijaus Langio skunda.

Nutartis neskundžiama.

Teisejas Arunas KisieliusNuorašas tikras: