Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs ((duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų: 1) 2001-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su turto konfiskavimu; 2) 2002-10-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį (galiojusių iki 2003-05-01) laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu už 500,00 Lt; 3) 2003-11-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 4) 2004-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 5) 2004-05-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 6) 2007-06-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 7) 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių su turto konfiskavimu už 25,00 Lt; 8) 2009-05-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2009-03-19 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį; 9) 2013-01-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 10) 2013-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią bausmę subendrinus su 2013 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams šešiems mėnesiams; 11) 2017 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas areštas 60 parų, 2023 m. liepos 7 d. bausmę atliko; 12) 2023 m. gruodžio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2023 m. spalio 29 d., apie 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), netoli taksi stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie nukentėjusiojo A. Č. paprašė 2 eurų, nukentėjusiajam nesutikus jų duoti, bandė nutraukti ant peties ir įstrižai krūtinės nukentėjusiojo dėvimą rankinę, nepavykus jos nutraukti, savo galva vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, nuo smūgio abiem nukritus ant žalios vejos, jis gulėdamas ant nukentėjusiojo abiem kumščiais sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau penkių, smūgių, į abi veido puses, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą, tai yra: juodos spalvos odinę vyrišką rankinę 45 eurų vertės, su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu ,,Motorola moto E6 plius“ 180 eurų vertės ir 10 eurų vertės telefono dėklu, rudos spalvos pinigine 10 eurų vertės, su joje buvusiais grynaisiais pinigais - 70 eurų, A. Č. neįgaliojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Maxima Ačiū“ nuolaidų kortele, padarydamas nukentėjusiajam A. Č. 315 eurų turtinę žalą.

Taip pat, jis 2023 m. spalio 29 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) namu, netoli taksi stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu iš nukentėjusiojo A. Č. pagrobęs rankinę su pinigine ir joje buvusia A. Č. Swedbank, AB mokėjimo kortele Bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), rankinę su pinigine ir joje buvusia svetima banko mokėjimo kortele nusinešė į parduotuvę “X-424 Maxima”, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. Č. banko mokėjimo kortelę panaudojo atsiskaitydamas už prekes, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją neteisėtai laikė iki 2023 m. spalio 29 d., 19:40 val., kol iš nukentėjusiojo A. Č. pagrobtą rankinę su pinigine ir banko mokėjimo kortele išmetė į prie parduotuvės ,,Maxima“ esantį šiukšlių konteinerį.

Taip pat, R. G. kaltinamas tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę inicijavo dvi ir atliko tris finansines operacijas, o būtent: jis 2023 m. spalio 29 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parduotuvėje “X-424 Maxima”, esančioje (duomenys neskelbtini), A. Č. „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius, tai yra: 19:29:12 val. sumokėjo 28,40 eurų, 19:31:02 val. sumokėjo 5,98 eurų, 19:33:16 val. inicijavo atsiskaitymą už prekes 48,50 eurų sumai ir 19:34:02 val. 16,02 eurų sumai, tačiau operacijos buvo atmestos nesant lėšų sąskaitoje, 19:34:26 val. sumokėjo už prekes 8,10 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Iš šios teisės normos dispozicijos seka, kad veiksmai, kuriais gali būti padaroma nusikalstama veika, formuojami kaip alternatyvūs, t. y. bet kurio iš komentuojamo straipsnio dispozicijoje aptartų veiksmų – fizinio smurto, grasinimo tuoj pat jį panaudoti ar atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti, sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento.

Pats kaltinamasis R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino, kad A. Č. nenorėjo jam duoti 2 eurų ir jis galva sudavė A. Č. į veidą, jie pargriuvo ant žemės ir jis nuėmė nuo jo peties nukentėjusiojo turėtą rankinę, t. y. užvaldė svetimą turtą ir įgijo galimybę juo disponuoti kaip savo turtu. Taigi kaltinamasis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį būtent turėdamas tikslą pasisavinti pastarojo turtą, kad ir iš anksto tiksliai neidentifikuotą, t. y. svarbus fizinio smurto vartojimas siekiant praturtėti, o ne tikslus daiktų, kuriuos planuojama pagrobti, įvardijimas.

Abejoti tuo, jog savo veiksmais R. G., panaudojęs fizinį smurtą prieš A. Č., kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų jį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, apribojo nukentėjusiajam galimybę papriešinti, kas atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ne tik kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, bet ir nukentėjusiojo A. Č. nurodytos vertinamo įvykio aplinkybės. Abejonių tuo, jog aukščiau aprašyti R. G. veiksmai buvo atlikti tyčia, teismui taip pat nekyla. R. G. nukentėjusiajam nesutikus duoti jam 2 eurus, bandė nutraukti ant peties nukentėjusiojo rankinę, nepavykus jos nutraukti, sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, nuo smūgio abiem nukritus ant žalios vejos, jis kumščiais sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą. Taigi kaltinamasis neabejotinai suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ,,Swedbank“, AB bekontaktė mokėjimo kortelė buvo pagrobta apiplėšiant A. Č.. Nustatyta, kad elektroninė mokėjimo priemonė, priklausiusi A. Č. buvo įgyta neteisėtai – be elektroninės mokėjimo kortelės savininko sutikimo. Tai patvirtina jau aukščiau analizuoti nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis pinigų, o tuo labiau savo bankinės kortelės R. G. gera valia nedavė, tai reiškia nebuvo išreiškęs leidimo ir sutikimo kaltinamajam ja naudotis. Kaltinamasis elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, neabejotinai suprato, kad tai kito asmens bankinė kortelė, o, nesant elektroninės mokėjimo priemonės savininko leidimo įgyti, elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas laikomas neteisėtu. Byloje neginčijamai nustatyta, jog R. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Iš 2023 m. lapkričio 20 d. pateikto Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Č., išrašo matyti, kad buvo atliekamos operacijos su A. Č. išduota bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. spalio 29 d prekybos centre Maxima/X-424, esančiame (duomenys neskelbtini), 19.29.12, 19.31.02, 19.34.26 apmokėti pirkiniai už atitinkamai 28,40 eurų, 5,98 eurų, 8,10 eurų, operacijos atliktos be PIN kodo, priliečiant mokėjimo kortelę prie mokėjimo kortelių skaitytuvo. Be to A. Č. vardu išduota AB „Swedbank“ bekontakte mokėjimo kortele, 19.33.16 val. bandyta atsiskaityti už pirkinius 48,50 eurų sumai ir 19.34.02 val. bandyta atsiskaityti banko kortele už pirkinius 16,02 eurų sumai, operacijos, atliktos be PIN kodo, priliečiant mokėjimo kortelę prie mokėjimo kortelių skaitytuvo. Šios dvi operacijos už 48,50 Eur ir 16,02 Eur sumas atmestos dėl nepakankamo lėšų likučio. Taigi įvykio dieną per trumpą laikotarpį nukentėjusiojo A. Č. bekontakte banko mokėjimo kortele parduotuvėje buvo atsiskaityta tris kartus ir inicijuotos dvi finansinės operacijos (jų nebuvo galimybės atlikti, kadangi sąskaitoje nebebuvo pakankamai lėšų).

Sugretinus prekybos centro “X-424 Maxima”, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis su minėtais Swedbank, AB pateiktais duomenimis dėl su 2023 m. spalio 29 d. A. Č. išduota bekontakte mokėjimo kortele atliktomis operacijomis matyti, kad šia kortele buvo atsiskaitoma parduotuvėje “X-424 Maxima”, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvėse per pakankamai trumpą laiko tarpą (nuo 19.29.12 val. iki 19.34.26 val.) atlikus tris ir inicijuojant dvi finansines operacijas. Būtent tuo metu vaizdo kameromis užfiksuotas kaltinamojo R. G. buvimo nusikaltimo vietoje laikas atitinka finansinių operacijų atlikimo laiką, todėl teismui nekyla abejonių, jog jis, atliko tris ir inicijavo dvi finansines operacijas parduotuvėje “X-424 Maxima”, esančioje (duomenys neskelbtini), svetima A. Č. vardu AB “Swedbank” išduota bekontakte banko mokėjimo kortelę ,,Debit“.

R. G. neginčijo aplinkybių, kad jis apsipirko prekybos centre ,,Maxima“, atsiskaitydamas už prekes A. Č. priklausančia mokėjimo kortele, išduota AB “Swedbank”.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra abejonių, jog R. G. pasinaudodamas nukentėjusiojo A. Č. bekonaktės Debit banko mokėjimo kortelės duomenimis, tokiu būdu identifikuodamas save kaip teisėtą naudotoją, ir taip suklaidindamas banką, atlikęs finansines operacijas, suprato, jog, tokiu būdu panaudojęs apgaulę savo naudai įgis svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. R. G. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota BK 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuskalstama veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis), padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Taigi visos šios R. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris apysunkius nusikaltimus, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, būdamas teistas 12 kartų už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už analogiškas arba panašias smurtines nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui, 2023 metais 10 kartų baustas už administracinius nusižengimus: 6 kartus pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 karus pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 157-167). 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. buvo paskirta bausmė - 60 parų areštas, nuo kurio vykdymo R. G. pasislėpė bei buvo paskelbta jo paieška. R. G. Jungtinėje Karalystėje 2023 m. vasario 14 d. buvo nuteistas už duotus melagingus parodymus. 2023 m. gegužės 9 d. nuteistasis R. G. buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. R. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, priklausomybės ligų įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. UAB ,,Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilanko ir nesigydo (1 t., b. l. 173).

Įvertinęs aptartas R. G. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. R. G. padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumą, kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei finansų sistemą (panaudojant neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę užvaldytos svetimoje banko sąskaitoje esančios lėšos), jie padaryti tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (plėšimas ir neteisėtas svetimo mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ir laikymas) yra padarytos idealiąja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). BK 215 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką skyrė tam tikras laiko tarpas ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta R. G. padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių dalinio sudėjimo būdu. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirti švelnesnių bausmių nėra pagrindo, nes R. G. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, todėl tokia bausme nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtu areštu 60 parų, į bausmę įskaitant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu atliktą bausmės dalį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 7 dalis), teismo nutartimi kaltinamajam paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Algimantas Ruginis. Teisme 2024 m. sausio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2024-00628, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 333,75 Eur išlaidų.

Pats kaltinamasis, kuris buvo suimtas, teisme gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl teismo iniciatyva Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinko jam gynėją. Teismas, įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei tai, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (333,75 Eur) yra neproporcinga sveiko, darbingo amžiaus kaltinamojo R. G. turtinei padėčiai, daro išvadą, jog šios išlaidos iš kaltinamojo turi būti išieškotos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam R. G. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši kardomoji priemonė naikintina, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vyriška rankinė su dirželiu, mobiliojo ryšio telefonas ,,Motorola“, cigarečių ,,LM“ pakelis su 6 vnt. cigarečių, vyriška piniginė, A. Č. neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. „Swedbank“, AB bekontaktė mokėjimo kortelė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Maxima Ačiū“ nuolaidų kortelę, raktai 2023 m. spalio 30 d. nutarimu grąžinti nukentėjusiajam A. Č. (1 t., b. l. 83, 84-87). 2023 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas grąžinti nukentėjusiajam A. Č. priklausančius 51,24 eurus (1 t., b. l. 94-96).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

DVD kompaktinės plokštelės, esančios bylos 2 tomo galiniame viršelyje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotinos kartu su bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę R. G. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi R. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis įskaityti į paskirtos bausmės laiką suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 29 d iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jo vykdymo pradėjimo bei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu atliktą bausmės dalį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, R. G. palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti valstybei iš R. G. 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

CD kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.