Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-03-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. - bauda 5 MGL, (bauda sumokėta);

2) 2007 m. 02-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. - bauda 5 MGL (bauda sumokėta);

3) 2015-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str.- bauda 30MGL;

4) 2016-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str.- bauda 6 MGL; subendrinus paskirta galutinė 32 MGL dydžio bauda, kuri nesumokėta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2016 m. kovo 3 d. apie 23.20 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. elgdamasis agresyviai, ne pirmą kartą, daužė kojomis duris, taip norėdamas patekti į namo vidų, sakydamas E. T. „užmušiu, pasmaugsiu, padėsiu į vietą“ po šių žodžių mesdamas akmenį į namo esančio (duomenys neskelbtini), langą, kuris nuo smūgio išdužo, tokiu būdu grasino savo sutuoktinei E. T.. Šiais veiksmais E. T. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu E. T. kaltę pripažino visiškai, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad tuo momentu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena tai, kad sūnus pasakė, kad jo brolis pardavė kaltinamojo padovanotą kompiuterį., tai sūnus jam pasiskundė. Susinervinęs važiavo aiškinti šių aplinkybių. Jo neįleido į vidų, baladojo į duris. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 23:20 val. būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), grasino savo sutuoktinei E. T.. Paaiškino, kad jis su savo sutuoktine E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., visiškai nesutaria, dėl vaikų vyko skyrybų procesas. Jie turi bendrą vaiką A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis padeda savo sutuoktinei išlaikyti finansiškai, su vaiku bendrauja. 2016-03-03 apie 23.20 val. nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), kur gyvena, sutuoktinė E. T.. Nuvyko, kadangi norėjo paimti sūnaus A. T. norimus daiktus, kadangi vaikas pas jį buvo namuose, miegojo. Nuvyko pas sutuoktinę jau būdamas visiškai neblaivus. Jis pasibeldė į lauko duris ir jam niekas jų neatidarė, jis supykęs spardė duris įkyriai, taip norėdamas, kad jam jas atidarytų E. T., jis supykęs pasakė jai, kad ją užmuš, pasmaugs bei padės ją į vietą, tai yra nužudys. Tačiau jis neplanavo to padaryti, tačiau jeigu būtų atidariusi duris, jis nežinojo, ką jai būtų padaręs, kadangi buvo neblaivus. Jis garsiai rėkė žodžius: užmušiu, pasmaugsiu bei padėsiu ją į vietą, tai yra, nužudys, norėjo kad ji juos tikrai girdėtų. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir radęs akmenį, apie 20x30 cm, paėmęs jį į dešinę ranką, tyčia jis jį metė į namo antrojo aukšto langą, matė, kad langas sudužo nuo jo mesto akmens. Jis akmenį metė, kadangi norėjo pagąsdinti žmoną, kad E. T. išsigąstų. Jis tikrai E. T. norėjo grasinti taip, kad ji pajustų išgąstį, būtų įbauginta, bijotų jo. Jis savo sutuoktinei grasino jau ne pirmą kartą. 2015 m. buvo pradėti du ikiteismini tyrimai, dėl jo grasinimų E. T.. Šie ikiteisminiai tyrimai yra baigti, E. T. prisipažino dėl buvusių grasinimų ikiteisminiuose tyrimuose. Nėra sumokėjęs paskirtų baudų ikiteisminiuose tyrimuose. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailėjosi (b.l 71). 2016-10-18 E. T. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad pasiliko prie savo ankstesnių parodymų, juos tvirtino visiškai ir papildė, kad ji 2016 m. kovo j mėn. 4 d. susipyko su savo sutuoktine E. T. ir susinerinęs nusipirko lėktuvo bilietą į Angliją ir išvažiavo. Jis žinojo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė - namų areštas -vienam mėnesiui. Jis ją pažeidė, tai yra, nepranešė, kad išvyksta ir neinformavo nei ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo tyrėjos. Nuo 2016 m. kovo mėn. pradžios, tiksliai neatsiminė datos, visą laiką buvo Anglijoje, dirbo. Jis apklaustas įtariamuoju, kuomet jam buvo pareikštas įtarimas, 2016 m. kovo 3 d., prisipažino dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d. (b.l. 92).

Motyvuojamoji dalis

-2016-03-08 liudytojo T. J. liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad 2016-03-03 jam dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su vyr. patruliu P. D., aptarnaujant Santakos PK teritoriją, apie 23.36 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras išdaužė langą, bando įsibrauti į vidų. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris kvietusi policiją, kaip vėliau paaiškėjo, E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo tuo metu vyko skyrybų procesas, mesdamas akmenį išdaužė namo antrojo aukšto langą. Akmuo buvo įmestas į namo vidų. E. T. buvo susijaudinusi, išsigandusi dėl jos sutuoktinio E. T. mesto akmens. Taip pat minėjo, kad jai buvo išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai tokie kaip „užmušiu, nužudysiu“. Įvykio vietoje E. T. nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Jiems išvykus ir praėjus gal apie 20 minučių laiko vėl gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugrįžo E. T. ir vėl braunasi į patalpas. Atvykus nurodytu adresu jam, kaip policijos pareigūnui, E, T. paaiškinus, kad dėl šio įvykio jis bus pristatytas į policijos komisariatą bei paprašius jo atsisėsti į tarnybinį automobilį, jis atsisakė vykdyti jo išsakyto teisėto reikalavimo. Jis pradėjo mosikuoti abejomis rankomis jam ties veido sritimi dėl šios priežasties panaudojo fizinę jėgą bei kolegai P. D. padedant uždėjo E. T. antrankius. Kuomet E. T. buvo uždėti antrankiai, jis nurimo ir vykdė jo išsakytus teisėtus reikalavimus, tai yra, atsisėdo į tarnybinį automobilį. Kadangi E. T. buvo neblaivus, jis suprato, kad E. T. galbūt ir nesuprato jo išsakyto teisėto reikalavimo. Kuomet buvo uždėti antrankiai,jam ir P. D. nebuvo suduoti smūgiai (b.l. 40);

- 2016-03-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l.8-13);

- 2016-03-07 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas akmuo, paimtas iš įvykio vietos (b.l. 14-17);

- 2016-03-03 policijos tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad E. T. smurtavo, policiją iškvietė E. T. dėl grasinimų (b.l. 19-22);

- 2016-03-07 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas MRT „Samsung“ ir jame esančių SMS žinučių turinys (b.l. 31-35);

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 21 nustatyta, kad 2016-03-04 00.26 val. E. T. nustatyta 2,83 promilių (b.l. 62);

- E. T. laikinai buvo sulaikytas 2016-03-04 00.10 val (b.l. 65), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2016-03-04 14.45 val. (b.l. 64).

- 2016-03-04 teismo nutartimi E. T. skirtas namų areštas (b.l. 73-74);

- 2016-04-27 nutarimu nustatyta, kad paskelbta E. T. paieška (b.l. 84).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. T. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai ne pirmą kartą, daužė kojomis duris, taip norėdamas patekti į namo vidų, sakydamas E. T. „užmušiu, pasmaugsiu, padėsiu į vietą“ po šių žodžių mesdamas akmenį į namo esančio (duomenys neskelbtini), langą, kuris nuo smūgio išdužo, tokiu būdu grasino savo sutuoktinei E. T.. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius E. T. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus sutuoktinis būna itin agresyvus jos atžvilgiu, į tai, kad E. T. jau ne pirmą kartą teisiamas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo buvusią sutuoktinę, pagrįstai pripažįsta, kad nukentėjusioji E. T. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis buvo labai neblaivus ir ne ką iš įvykio atsimena, bet kaltinime nurodytus žodžius galėjo pasakyti, nors realiai savo sutuoktinės nužudyti neketino. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų suformuotą praktiką, grasinimo realumui nėra būtina, kad grasinantis asmuo iš tikrųjų ketintų realizuoti grasinimą, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Akivaizdu, kad buvusioje šeimoje kilę didelės problemos dėl E. T. pomėgio vartoti alkoholį bei rodomos agresijos, o, situacijai negerėjant bei E. T. pasiryžus nutraukti santuoką, E. T. veiksmai pradėjo įgyti ir kriminalinį pobūdį, ką rodo jo ne vienas teistumas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jie skiriasi su sutuoktine, teismas juos jau išskyrė, kyla konfliktai dėl bendravimo su sūnumi. Taigi, iš kaltinamojo parodymų seka, jog E. T., vis dar būdamas sutuoktiniu, sąmoningai turėjo tyčią grasinti E. T. ją nužudyti, bei elgtis tiek įtikinamai, jog jo grasinimai nukentėjusiajai atrodytų realūs, ir norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, E. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. T. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: E. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis dirba, turi gyvenamąją vietą, E. T. administracine tvarka baustas (galiojančių nuobaudų neturi), teistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Psichiatrijos ligoninėse nesigydė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad E. T. teisiamas nebe pirmą kartą, visi paskutiniai teistumai yra dėl smurto artimoje aplinkoje, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, dėl ko paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) E. T. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta – trumpalaikė laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes. Į bausmės trukmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai: akmuo – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b.l. 17-18).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų apmokėjimui nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, jog bausmė E. T. yra 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, E. T. praleistą laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2016-03-04 00.10 val. iki 2016-03-04 14.45 val. (vieną parą) ir laikyti, jog galutinė bausmė yra 19 (devyniolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti ją iš dalies sudedant su 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme 32 MGL (1205,12 eurų), ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 19 (devyniolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, ir 32 MGL baudą, įskaitant pagal 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės (sumokėtos baudos) dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. T. faktinio sulaikymo dienos.

E. T. paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktiniai įrodymai: akmenį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.