- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- eI-1450-279/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00327-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A.K.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, susipažinusi su pareiškėjos A.K. skundu, paduotu atstovo pagal įgaliojimą V. K., atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2015-09-10 gautas A.K. skundas, pasirašytas V.K., kuriame prašoma įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą- pripažinti kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) kaimą su seniūnijos centru- Miežiškiais ir einantį per A.K. priklausančius sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais Panevėžio r., Miežiškių sen., (duomenys neskelbtini) k., vietinės reikšmės keliu ir įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus.
Skundą atsisakoma priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą 1 dalyje numatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) taikos sutarties sudarymą; 6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 9) priteistų pinigų gavimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytą procesinį veiksmą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 23 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir tikrinant skundą (prašymą) pasirašiusio atstovo įgaliojimus, kiekvienu konkrečiu atveju ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalies prasme turi būti aiškinamasi dėl įgaliojimų vesti bylą teisme apimties, nurodytos įgaliojimus patvirtinančiame dokumente. Remiantis vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios atstovų pagal pavedimą įgaliojimus, nuostatas, pateitame įgaliojime turi būti konkrečiai įvardyta atstovo teisė vesti bylą ( atstovauti ) teisme. Įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektui administraciniame teisme , taip pat ir teisę pasirašyti skundą aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492 -151-/2014 ir kt. )
Konkrečiu atveju skundą pareiškėjos A.K. vardu teisme pareiškė V.K., tačiau iš prie skundo pridėto įgaliojimo matyti, kad tokia teisė jam nesuteikta: įgaliojimas suteikia teisę V.K. atstovauti pareiškėjai teismuose tiktai pateikiant pareiškėjos vardu visus dokumentus, reikalingus gaunant teismo leidimą įkeisti jai nuosavybės teise priklausančius gyvenamosios paskirties nekilnojamuosius daiktus (jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems taikomas šeimos turto teisinis režimas ), paimti už pareiškėją teismo nutartį, tačiau teisė paduoti ir pasirašyti skundą administraciniame teisme pareiškėjos vardu, o taip pat ir vesti bylą teisme juo nėra suteikiama.
Kadangi skundą pareiškėjos A.K. vardu padavė įgaliojimų neturintis asmuo, jį priimti atsisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7 p., 105 str., 149 str.,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos A.K. skundą, pareikštą atstovo V.K. pagal įgaliojimą.
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su skundu, pasirašytu pareiškėjos arba įgalioto tai padaryti atstovo.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.