Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas K. Lukošiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 30 (trisdešimt) MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Civiliniam ieškovui R. P. iš UADB (duomenys neskelbtini) priteista 1726 (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši) litai neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui R. P. teisę į ieškinio patenkinimą kreiptis civilinio proceso tvarka.

Priteista iš K. V. nukentėjusiajam R. P. 18274 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt keturi litai) neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litai) proceso išlaidų advokato darbui apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 07 d. apie 20 val. 40 min. Varėnos rajone, vairuodamas automobilį LAND ROVER, valstybinis numeris VYSN1A, ir važiuodamas miško žvyruotu keliu link (duomenys neskelbtini), 2,5 km atstumu nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53 p., 164 p., 171 p. reikalavimus, o būtent: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, kelio posūkyje priešpriešinio prasilenkimo metu su automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tarp transporto priemonių kairiųjų šonų paliekant intervalą būtiną saugiam priešpriešiniam transporto priemonių prasilenkimui, o važiavo dalinai kaire žvyrkelio puse ir susidūrė su automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta R. P. sveikata, nes blužnies plyšimas yra sunkus suluošinimas, buvo sužaloti automobilio VW GOLF keleiviai: R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl viršutiniame žandikaulyje I danties, I-II-III dantų iš kairės trauminio išnirimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; K. B. nustatytas kairio riešo sumušimas, dėl to nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. K. V. nuteistas už nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymą.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos pateiktą 2009-02-27 specialisto išvadą Nr. ES-3-09 bei nekviesdamas į posėdį ekspertų, grubiai pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą LR BPK 7 straipsnyje. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatsakyti ir neanalizuoti gynybos pateikti argumentai. Nuteistojo teigimu, bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigoje jo procesinė padėtis buvo blogesnė nei kitų proceso dalyvių, nukentėjusiojo, kadangi jam nebuvo suteikti pasirašyti eismo įvykio vietos planai, schemos; gynybos pateikti dokumentai nebuvo vertinami, buvo nepagrįstai atmetami jų prašymai; jam buvo primygtinai siūloma pripažinti kaltę. Tuo buvo pažeista LR BPK 6 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad vykdant teisingumą draudžiama kam nors teikti privilegijų. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie jo vairavimo stažą, padarytus ar užfiksuotus KET pažeidimus, darbinės veiklos pobūdį, šeimyninę padėtį, tai, kad įvykio metu jis vežė savo ir kaimyno vaikus.

Dėl šių aplinkybių K. V. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, jį išteisinant bei nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo K. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Apeliantas nurodo, jog jis, pagal savo asmenines savybes bei eismo įvykio metu susidariusią kelio situaciją, negalėjo išvengti eismo įvykio bei pavojingų padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sužalojimo, jis, kaip eismo dalyvis, negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir rizikos pobūdžio bei numatyti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nurodytų padarinių kilimo, todėl jo veiksmuose nėra kaltės ir jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiojo R. P. parodymus matyti, jog 2007 m. rugpjūčio 7 d. apie 20 val. automobiliu VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo motinai J. P., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią smuklę. Kartu važiavo K. B., važiavo parsivežti R. S.. Apie 20 val. 30 min. važiuojant atgal iš (duomenys neskelbtini), R. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o K. B. sėdėjo ant galinės sėdynės. Pats buvo blaivus, važiavo lyg prisisegęs saugos diržą. R. S. važiavo neprisisegęs saugos diržo. Kelias buvo sausas, kelio danga žvyras. Važiavo su artimomis automobilio šviesomis, apie 30-40 km/h greičiu. Kelias buvo vingiuotas, duobėtas, todėl greičiau važiuoti nebuvo galimybės. Važiavo dešiniuoju kelio kraštu, žiūrint pagal važiavimo kryptį pagal kelio konfigūraciją. Pravažiavus senąją geležinkelio stotį iš po posūkio staiga išniro džipas vyšninės spalvos, kuris važiavo viduriu kelio, matėsi, kad džipas gali atsitrenkti į jo kairį automobilio šoną, todėl bandė kiek galima pasitraukti dešiniau, stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti. Kas vyko toliau nežino, nes vėliau atsipeikėjo jau ligoninėje, ligoninėje jam operavo blužnį. Prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 2500 Lt, turėtas apmokėti už advokato atstovavimą. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini) 500 Lt turėtos turtinės žalos, kuri susidarė dėl turėtų išlaidų papildomai pirkti vaistus, vitaminus, sugadintiems drabužiams, o taip pat priteisti 1726 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo K. V. 98 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl įvykio patyrė labai didelį fizinį skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus. Po įvykio dažnai apima nerimas dėl sveikatos būklės ateityje, dažnai kamuoja nemiga ir nemalonūs prisiminimai apie įvykį, dėl patirto sužalojimo greitai pavargstantis bei negalintis gyventi pilnakraujį gyvenimą kaip iki įvykio.

Iš nukentėjusiojo R. S. parodymų matyti, kad jis 2007 m. rugpjūčio 7 d. poilsiavo Varėnos r. (duomenys neskelbtini), ten esančioje (duomenys neskelbtini) smuklėje. Kadangi buvo neblaivus ir reikėjo nuvažiuoti į Senąją Varėną apsipirkti, todėl paskambino draugui K. B., paprašė atvažiuoti ir jį pavežti į Senąją Varėną. Atvažiavo K. B. ir R. P. automobiliu VW GOLF, kurį vairavo R. P.. Jis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, atrodo buvo prisisegęs saugos diržą. Važiavo trise link Varėnos, kelias buvo dengtas žvyru, vingiuotas, duobėtas, važiavo apie 20.30 val. R. P. vairuojama automašina važiavo dešine kelio puse. Iš vieno posūkio išniro raudonos spalvos automobilis, kurio valstybinis numeris buvo VYŠN1A, ir ši automašina darė posūkį bei paėmė didesnį kampą daugiau į kelio vidurį. Ant posūkio buvo pasvirusios žolės ir krūmokšniai, tai kaltinamojo automobilis ir daugiau pasuko, kad nekliudyti šių krūmų. Po to sekė smūgis ir toliau nieko neatsimena, nes prarado sąmonę. Atsigavęs suprato, kad jam išmušti priekiniai dantys. Ieškinio nereiškia.

Iš nukentėjusiojo K. B. parodymų matyti, jog 2007 m. rugpjūčio 7 d. apie 20 val. jam paskambino R. S. ir prašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ir parvežti jį į Varėną. Todėl jis paprašė R. P. važiuoti ir jie nuvažiavo R. S. parvežti. Važiavo automobiliu VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Kelias buvo žvyro danga, vingiuotas, duobėtas. Važiuojant atgal R. S. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, jis sėdėjo galinėje sėdynėje, nebuvo prisisegęs saugos diržo ir kažką maigė mobiliame telefone. Važiavo apie 40-45 km/h greičiu. Vienu metu pakėlė akis ir pamatė, kad iš kelio posūkio išniro automobilis, kuris važiavo priešinga kryptimi ir važiavo tiesiai į juos, atrodė, kad jo galas slysta. Matėsi, kad iš priekio važiavęs džipas važiavo žymiai didesniu greičiu, nei jų mašina, nes iš po džipo ratų žiro smėlis, džipas trenkėsi savo priekiu į jų automobilio kairį priekinį šoną. Po smūgio R. P. ir R. S. buvo be sąmonės. R. S. greitai atsigavo. R. P. iš automobilio ištraukė gaisrininkai, nes jis buvo užspaustas skardomis. Į juos atsitrenkė automobilis LAND ROVER.

Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab kad jų parodymuose nurodytas esmines eismo įvykio aplinkybes pagrindžia bylos rašytinė medžiaga: eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada, ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 15-24, 26-31, 98-103; t. 2, b. l. 61-65).

Kaip matyti iš 2007 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, buvo atlikti kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, matavimai. Matavimai buvo atlikti nuo stacionaraus objekto, tai pušies, kuri stovi dešinėje kelio pusėje, nes kitų stacionarų objektų įvykio vietoje nerasta Buvo vedamos linijos statmenai į kelią nuo pušies ir nuo rato pėdsako. Nustatyta, kad atstumas nuo pušies iki taško, kur kertasi linijos yra 7 m, atstumas nuo rato pėdsako iki taško, kur kertasi linijos yra 2,20 m. Kelio plotis ties ta vieta yra 5,6 m. Toliau matavimai kelio posūkyje nuo rato pėdsako pradžios link susidūrusių automobilių buvo matuojami kas 5 metrai. Kelio plotis 5,50 m, atstumas nuo rato pėdsako iki kairio kelio krašto 2,30 m, šiame tarpe prie kairio kelio krašto buvo rastos gulinčios automobilio VW Golf priekinės plastikinės juodos spalvos apdailos grotelės, atstumas iki kairio kelio krašto yra 0,30 m, atstumas iki automobilio VW Golf dešinės pusės priekinio rato ašies yra 3,9 m. Toliau matuojant kas 5 metrus, nustatyta, kad kelio plotis yra 4,70 m, šiame tarpe yra kairėje kelio pusėje stovintis automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis pasisukęs priekiu į dešinę kelio pusę, jo galinė dalis stovi ant kelio kairio krašto, prie automobilio priekinės dalies yra sudužęs priekinis stiklas, nukritęs priekinis valstybinis numeris, po automobilio priekine dalimi ant kelio plastikinių ir metalinių nuolaužų, tepalo pėdsakų, stiklų šukių (t. 1, b. l. 15-16). Šie matavimai užfiksuoti eismo įvykio vietos plane, padarytos įvykio nuotraukos (t. 1, b. l. 17, 18-24). Papildomai įvykio vieta buvo apžiūrėta kitą dieną, t.y. 2007 m. rugpjūčio 8 d. (t. 1, b. l. 26-30).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių tyrimo 2008 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-2644 (07) matyti, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis Land Rover, vairuotojui K. V. važiuojant link (duomenys neskelbtini) apie 49 km/h greičiu apie 1,5 m atstumu nuo žvyrkelio dešiniojo krašto, priekinės dalies kairiu kraštu susidūrė su priešpriešiais apie 40 km/h greičiu važiavusio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., priekinės dalies kairiuoju kraštu ir atbloškė šį automobilį atgal, galine dalimi į šalikelę; po susidūrimo vairuotojas K. V. sustabdė automobilį Land Rover žvyrkelio dešinėje pusėje padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Šio eismo įvykio pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio Land Rover vairuotojas K. V. žvyrkelio posūkyje į dešinę, kuriame matomumą važiavimo kryptimi, kaip matyti byloje esančiose nuotraukose, riboja šalia kelio augantis miškas, važiuodamas dalinai kaire žvyrkelio puse priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) metu nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus (t. 1, b. l. 98-103).

Pirmosios instancijos teismas, siekiant išsamiai ištirti bei nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio mechanizmą, įvykio kilimo priežastis, tenkino nuteistojo gynėjo prašymą ir paskyrė eismo įvykio ekspertizę dėl nagrinėjamo įvykio. Buvo gauti du ekspertizės aktai: 2009 m. lapkričio 11 d. Nr.11-3117(09) bei Nr.11-2021(09). Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr.11-3117(09) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. nustatytas pilvo sumušimas, blužnies trūkimas, paviršiniai odos nubrozdinimai krūtinės srityje. Tikėtina, kad nukentėjusiojo R. P. kūnui eismo įvykio metu esant prisegtam saugos diržu būtų apribota galimybė staigiai pajudėti į priekį ir atsitrenkti pilvo sritimi į atsikišusias salono dalis, todėl šiuo atveju pilvo traumos pasekmės tikėtina būtų mažesnės (t. 2, b. l. 59-60). Iš 2009 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr.11-2021(09) išvados (t.2, b. l. 61-65) matyti, kad automobiliai Land Rover ir VW Golf susidūrė kairėje, žiūrint link (duomenys neskelbtini) (Land Rover važiavimo kryptimi), kelio pusėje automobiliui Land Rover priešpriešinio prasilenkimo metu iš dalies (apie 0,45 m), įvažiavus už menamos kelio ašinės linijos iki tos vietos kelio atžvilgiu, kur po susidūrimo sustojo VW Golf. Automobilio Land Rover, v/n VYSN1A , vairuotojas K. V., važiavo kelio vingiu į dešinę link (duomenys neskelbtini) apie 1,5 m atstumu nuo žvyrkelio dešiniojo krašto. Tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Automobilis Land Rover apie 0,45 m įvažiavęs užmenamos kelio ašinės linijos, priekinio bamperio kairiuoju kraštu kontaktavo su automobilio VW Golf priekinio bamperio kairiuoju kraštu ir priekiniu kairiuoju sparnu, sugniuždydamas pastarąjį automobilio galo kryptimi ir smailiu kampu link salono vidaus iki salono priekinio kairiojo kampo tarp automobilių frontalinių plokštumų esant smailiam kampui atviram į kairę, žiūrint automobilio Land Rover judėjimo kryptimi. Automobilis Land Rover turėdamas žymiai didesnį judėjimo kiekį, atbloškė automobilį VW Golf savo važiavimo kryptimi, pasukdamas jį prieš laikrodžio rodyklę, o pats tęsė judėjimą į priekį nemažiau 10 m. Prieš pat susidūrimą automobilis VW Golf važiavo dešine (žiūrint jo važiavimo kryptimi) kelio puse arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Jeigu automobilis Land Rover priešpriešinio prasilenkimo metu nebūtų iš dalies įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrimas nebūtų įvykęs. Automobilio Land Rover vairuotojo K. V. veiksmai – esant ribotam kelio matomumui dėl kelio posūkio, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o iš dalies įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir priešpriešiais artėjant kitai transporto priemonei nepasitraukė dešiniau, kad užtikrinti saugų prasilenkimą – techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 2, b. l. 61-65). Šias išvadas patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti išvadas pateikę ekspertai Lina Lazarenko bei Leonas Urbanavičius. Ekspertė L. Lazarenko užtikrino, jog jai buvo pateikta visa bylos medžiaga, o mastelinis eismo įvykio planas nubraižytas pagal duomenis, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros protokole, automobilio „Land Rover“ važiavimo trajektoriją apibūdina jo paliktas kairiųjų ratų pėdsakas. Tuo tarpu ekspertas L. Urbanavičius davė tik tikėtiną išvadą, jog patirtos traumos pasekmės būtų mažesnės, jeigu kūnas būtų fiksuotas saugos diržu, tačiau pažymėjo ir tai, kad jis neturiu duomenų, ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržą, be to, negalėjo paaiškinti, kokie būtų tie sužalojimai, jeigu kūnas būtų fiksuotas saugos diržu.

Pažymima, jog tai, kad buvo daromi eismo įvykio matavimai, įvykio vietos nuotraukos, šių užfiksuotų duomenų teisingumą, tikrumą patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai V. P. (Varėnos raj. PK vyr. tyrėjas) ir A. D. (Varėnos raj. PK patrulis), dalyvavę įvykio vietos apžiūroje. Iš pareigūnų parodymų matyti, kad buvo užfiksuotas ryškus automobilio Land Rover ratų pėdsakas, kuris ėjo lanku ir vedė iki pat šio automobilio rato. Apžiūros bei matavimo užrašus vietoje darė V. P., o vėliau, nuovadoje duomenys buvo perkelti į planą, kuris buvo parodytas K. V.. Liudytojai patikino, jog plane (schemoje) užfiksuoti duomenys atitinka buvusią realią įvykio vietos padėtį. Tai, kad šį planą pasirašė tik policijos pareigūnas A. D., nesudaro pagrindo abejoti šio plano tikrumu, nes jo duomenys atitinka protokole, fotonuotraukose, vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, pažymint ir tai, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė tiek A. D., tiek V. P., o po nuotraukomis pasirašė V. P.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2007 m. rugpjūčio 8 d., t.y. kitą dieną po eismo įvykio, dienos metu buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, padarytos eismo įvykio vietą detalizuojančios fotonuotraukos, be to, buvo sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuris, kaip teisingai nurodo apeliantas, nėra pasirašytas. Tačiau tiek specialistas, tiek ekspertė (t. 1, b. l. 98-102; t. 2, b. l. 59-65), duodami išvadas apie eismo įvykio mechanizmą, transporto priemonių susidūrimo vietą, pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, bei teismas, vertindamas bylos įrodymus, rėmėsi 2007 m. rugpjūčio 7 d., t.y. eismo įvykio vakarą surašytu eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais – planu, fotolentelėmis, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti.

Iš liudytojos R. T. parodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. vakare važiuojant iš Varėnos r. (duomenys neskelbtini) į Varėną, priekyje ant kelio pamatė susidūrusius automobilius VW GOLF baltos spalvos ir LAND ROVER. Automobilis VW Golf buvo nublokštas į dešinę kelio pusę pagal jos važiavimo kryptį, LAND ROVER stovėjo šone. Ji atsargiai pravažiavo tarp šių automobilių, siekdama neužliudyti ant kelio buvusių vėžių (t. 2, b. l. 36).

Aukščiau aptarti ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilis VW Golf važiavo prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tuo tarpu automobilis Land Rover, artėdamas prie priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, tolo nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrimo metu važiavo apie 1,5 m. nuo jo, apie 0,45 m. įvažiuodamas už menamos kelio ašinės linijos. Tokiu būdu nuteistasis nepaliko pakankamai vietos saugiam priešingomis krytimis važiuojančių automobilių prasilenkimams, nors pastarasis, kaip transporto priemonės vairuotojas, pagal įvykio aplinkybes, t.y. važiuojant duobėtu, žvyruotu keliu, kurio plotis kinta ir kai kuriose vietose priešingomis kryptimis važiuojančioms transporto priemonėms yra sunku prasilenkti, artėjant prie kelio vingio, kur yra ribotas matomumas, privalėjo pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų kilus saugaus eismo pavojui sustabdyti automobilį. Nagrinėjamu atveju K. V., nesilaikydamas eismo įvykio metu galiojusių (nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d.) kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir, priešpriešiais artėjant kitai transporto priemonei, nepasitraukęs dešiniau, nepalikęs pakankamo tarpo saugiam transporto priemonių prasilenkimui, padarė KET 164 p., 171 p. pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužaloti trys asmenys.

Taigi, bylos medžiaga visiškai įrodyta, kad K. V., važiuodamas miško keliu, esant ribotam matomumui, įvažiuodamas į posūkį stipriai nutolęs nuo dešiniojo kelio krašto, faktiškai 0,45 m. įvažiuodamas už menamos kelio ašinės linijos, nepalikdamas pakankamai vietos saugiam priešingomis krytimis važiuojančių automobilių prasilenkimui, t.y. padarydamas KET 164 bei 171 punktų pažeidimus, suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (kad gali žūti ar gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinė žala), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (LR BK 16 str. 2 d.). Apelianto skundo argumentai, kad jis nesuvokė daromos veikos pavojingumo ir rizikos pobūdžio, padarinių kilimo, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Be to, nepagrįsti ir nuteistojo aiškinimai, kad tiek jo veiksmai, tiek ir VW Golf vairuotojo – R. P. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, atsiradusiomis pasekmėmis. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, prieš pat susidūrimą automobilis VW Golf važiavo dešine (žiūrint jo važiavimo kryptimi) kelio puse, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tuo tarpu K. V. vairuojamas automobilis Land Rover automobilis važiavo stipriai nutolęs nuo dešinės (žiūrint jo važiavimo kryptimi) kelio pusės, apie 0,45 m buvo įvažiavęs į VW Golf važiavimo juostą. Pabrėžtina, kad jei nuteistojo vairuojama transporto priemonė Land Rover priešpriešinio prasilenkimo metu nebūtų iš dalies įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą susidūrimas nebūtų įvykęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ne abiejų vairuotojų, kaip nurodo nuteistasis, o būtent apelianto padaryti KET reikalavimų pažeidimai, dėl ko įvyko eismo įvykis, ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymais.

Iš 2007 m. rugsėjo 11 d., 2007 m. spalio 8 d., 2007 m. rugsėjo 19 d. teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad eismo įvykio metu R. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 58-60), R. S. – nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 78-80), K. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 90-91). Pagal teismų praktiką, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, inkriminuotina tik BK 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių. Pažeidus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, be padarinių, numatytų BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse, dažnai sukeliami ir kiti, pavyzdžiui, nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas (ATPK 127 str. 1 d., 2 d.). Tokiais atvejais kvalifikuojant veiką taip pat vadovaujamasi taisykle, kad sunkiausi padariniai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, apima lengvesnius, nepaisant to, kad pastarieji patys savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Šiuo atveju sunkiausi dėl eismo įvykio kilę padariniai yra R. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo K. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.

Pažymima, kad tai, jog R. P. eismo įvykio metu galimai nebuvo prisisegęs saugos diržų, nešalina K. V. atsakomybės pagal minėtą baudžiamojo įstatymo nuostatą, kadangi R. P. sužalojimai atsirado būtent dėl K. V. neteisėtų veiksmų, sukeliant autoįvykį. R. P. patirti sveikatos sutrikdymai buvo K. V. neteisėtų veiksmų rezultatas, pasekmė.

Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas, priimdamas K. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, priešingai nei nurodyta skunde, vertino gynybos pateiktą 2009 m. vasario 27 d. specialisto išvadą. Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje teisingai yra nurodyta, kad šioje specialisto išvadoje nėra pilnai įvertinta visa eismo įvykio situacija, darant ją buvo remiamasi 2009 m. vasario 13 d. įvykio vietos vaizdo medžiaga (t. 2, b. l. 12), iš kurios matyti, kad kelio situacija yra skirtinga, nei eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad specialistas E. Sokolovkij įvykio vietą apžiūrėjo praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui po eismo įvykio, žiemos metu, o Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pateikti dokumentai patvirtina, kad po eismo įvykio buvo atliekami kelio taisymo darbai, dėl to keitėsi kelio būklė, konfigūracija, plotis (t. 2, b. l. 48-55).. Liudytojas V. P. taipogi pažymėjo, jog K. V. pateiktoje specialisto išvadoje nurodytoje schemoje kelias yra praplatintas. Be to šis specialistas duodamas išvadą taip pat rėmėsi bylos medžiaga, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio planu ir naujų aplinkybių nenustatė. Taip pat teismo posėdžio metu specialistas E. Sokolovkij patvirtino tą aplinkybę, jog nustatant automobilių padėtį prieš pat jų susidūrimą kelio pločio atžvilgiu, jis suklydo (padarė aritmetinę klaidą), nustatydamas važiuojamosios dalies vidurį. 2009 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje padarytą išvadą, kad abiejų vairuotojų – automobilio Land Rover vairuotojo K. V. ir automobilio VW Golf vairuotojo R. P. – veiksmai šioje kelio situacijoje, t.y. važiuodami vingiuotu miško keliuku su atskiruose ruožuose skirtingu važiuojamosios dalies pločiu, kuris nepakankamas saugiam prasilenkimui su priešinga kryptimi važiuojančiu transportu (esant automobilių greičiui 40-60 km/h), laiku nesumažino važiavimo greičio ir nepasitraukė kuo dešiniau, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo jo kilimą, bei kitas išvadoje nustatytas aplinkybes paneigia objektyvūs aukščiau aptarti duomenys, kurie buvo užfiksuoti iš karto arba neužilgus po eismo įvykio, t.y. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyti matavimai, įvykio vietos fotonuotraukos, nukentėjusiųjų parodymai, 2008 m. sausio 28 d. specialisto išvada, 2009 m. lapkričio 11 d. ekspertizės aktas, ekspertizės aktą surašiusios ekspertės L. Lazarenko parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad minėtas ekspertizės aktas ir ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 28 d. duota specialisto išvada nėra prieštaringi, juose numatytos išvados padarytos remiantis objektyviais bylos duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiūros protokole, jo prieduose, transporto priemonių apžiūros protokoluose. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad eismo įvykio matavimai atlikti policijos pareigūnų būtų netikslūs. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis. Tuo tarpu tai, kad specialistas ir ekspertė nebuvo nuvykę apžiūrėti eismo įvykio vietos, nepaneigia jų duotų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, kadangi jiems buvo pateikta visa reikalingai išvadai bei aktui pateikti medžiaga. Be to, tyrimai buvo atlikti praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio. Kelias, kuriame įvyko tiriamas eismo įvykis, kaip jau buvo minėta, po 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo ne kartą, tvarkomas, taisomas, dėl ko kas kartą keitėsi kelio konfigūracija, plotis. Todėl specialistas ir ekspertė, atlikdami jiems pavestas užduotis, pagrįstai rėmėsi duomenimis, surinktais ir užfiksuotais iš karto po eismo įvykio, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, K. V. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 123), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą, kurio metu buvo sužaloti trys asmenys, dėl R. P. ir R. S. padarytų sužalojimų K. V. kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad autoįvykį nuteistasis sukėlė iš dalies dėl sudėtingos eismo situacijos, siauro kelio, apriboto matomumo ir pan., bei įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., paskyrė baudą, kurios dydis artimas įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu taipogi prašoma nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs K. V. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., t.y. nustatęs, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų atsirado neigiami padariniai, pasireiškiantys nukentėjusiajam R. P. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 18274 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt proceso išlaidų advokato darbui apmokėti. Priteistos neturtinės žalos dydis paskirtas, įvertinus visus kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., jis atitinka nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui R. P. teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Be to, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš nuteistojo priteistinos taipogi nukentėjusiojo R. P. 600 litų apeliacinės instancijos procese turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos patvirtinamos 2011 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 593040 (t. 2, b. l. 171).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo K. V. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo K. V. nukentėjusiajam R. P. 600 (šešis šimtus) litų apeliacinės instancijos procese turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.