Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojantis „Zoom“ platforma) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. G., tretieji asmenys M. Z. (M. Z.), I. Z., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2020 m. gruodžio 11 d. atvejo vadybos posėdžio metu L. G. teigė, kad dar nėra pasirengusi kreiptis dėl dukros susigrąžinimo. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro atvejo vadybininkės pastebėjimu, stebimi teigiami klientės pokyčiai, moteris įsidarbino, nuosekliai vartoja vaistus, konsultuojasi su specialistais, tapo emociškai stabilesnė, nutraukė komplikuotus santykius su sugyventiniu. 2021 m. gegužės 5 d. Skyriaus vyriausiajai specialistei vykdant nuolatinės globos peržiūrą (pridedamas vaiko globos peržiūros aktas 3GPA-274), nustatyta, kad vaiko motina L. G. išvykusi į (duomenys neskelbtini). Motina daugiau kaip pusę metų dukros neaplankė, tačiau kiekvieną dieną bendrauja telefonu, domisi, kaip sekasi, kokia sveikata, išlaikymą teikia pagal galimybes, kai turi darbą – teikia, kai neturi – neteikia išlaikymo.

4. 2023 m. kovo 27 d. Skyriaus vyriausiajai specialistei vykdant nuolatinės globos peržiūrą, bendravo su nepilnamete K. G., kuri teigė, kad ji turi mamą – tai yra globėją (I. Z.) mamytę, kuri kartu negyvena (L. G.) ir „tetį“ (M. Z.), tai yra globėją. Ji su mamyte (atsakove) nenorėtų gyventi. Jai patinka, kad ji atvažiuoja, nuperka lauktuvių, pasiskambina telefonu, bet su ja gyventi ji nenori. Vaikas paaiškino, kad nori gyventi su mama ir „tečiu“. Tarp globėjų ir vaiko labai stiprus emocinis, šiltas, giminiškas ryšys. Globėjai stengiasi, kad vaikas būtų išklausytas, suprastas bei viskuo aprūpintas. Globėjai, labai daug dėmesio skiria mergaitei, jos auklėjimui. Jie patys skaito literatūrą, apie vaikus kuriems sutrikusi raida, dalyvauja mokymuose, supranta, kad K. reikalinga ypatinga priežiūra.

5. Skyriaus vyriausioji specialistė mėgino su atsakove susisiekti el. paštu – išsiaiškinti atsakovės ketinimus dėl nepilnametės dukros, t. y. kada ketina grįžti, ar ketina susigrąžinti vaiką į šeimą ar iš viso ketina rūpintis savo nepilnamete dukra. Atsakovė nelinkusi bendrauti su Skyriaus specialistais, neteikia jokios informacijos apie savo ir apie savo ketinimus nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsakovė el. paštu buvo supažindinta su Skyriaus sprendimu kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, taip pat išaiškinta galimybė atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pažymėtina, kad Skyrius 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią L. G. atžvilgiu, kadangi šeimoje situacija nekito, L. G. nevykdė savo kaip motinos pareigų – t. y. vengimas atlikti savo konstitucinę pareigą prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamete dukra. 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7964-494/2021 ieškinys buvo atmestas. Skyrius, pakartotinai įvertinęs visą turimą informaciją apie atsakovę, nustatė, jog L. G. nėra linkusi ir neturinti galimybės prisiimti atsakomybės už vaiką ir vykdyti motinos pareigų, kadangi nuo 2020 m. birželio 25 d. priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota L. G. motinos valdžia nepilnamečio vaiko K. G. atžvilgiu, atsakovė nebendradarbiauja su Skyriaus specialistais ir socialiniais darbuotojais, Skyrius neturi duomenų apie L. G. ketinimus susigrąžinti vaiką į šeimą, nesikreipė dėl motinos valdžios panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad po sprendimo priėmimo atsakovė jokių teigiamų pokyčių nepadarė, nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė ir toliau dukros neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, neteikia išlaikymo, SODROS duomenimis oficialiai niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią L. G. nepilnametės dukros K. G. atžvilgiu.

6. Teisme taip pat buvo gautas atsakovės L. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė prašo ieškinį atmesti ir atskirti K. G. nuo motinos L. G.. Nurodė, kad L. G., kad niekada nepiktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia, stengėsi atlikti savo pareigas, su dukra nesielgė netinkamai ir sąmoningai nedarė jai žalingos įtakos. Ji dirba užsienyje, kad galėtų uždirbti lėšų dukros išlaikymui, kurį teikia reguliariai. Atsakovė dukros niekada neatsisakė ir neketina to daryti, ji su mergaite palaiko nuolatinį ryšį: 2-3 kartus per savaitę bendrauja telefonu, 2-3 kartus per metus grįžta į Lietuvą atostogų, kurias leidžia kartu su K.. Ji domisi mergaitės pasiekimais mokykloje, žino jos kasdieninius džiaugsmus ir rūpesčius, gauna visą informaciją apie jos sveikatos būklę. Mergaitės globėja yra L. G. giminaitė, kuria atsakovė labai pasitiki ir jai yra dėkinga už dukters globą. K. turi raidos sutrikimą, todėl itin jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus. Mergaitė jau pripratusi gyventi su globėjais ir atsakovė nenori jos traumuoti paimant iš įprastinės aplinkos. Atsakovės nuomone, ji negyvena su dukra dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, todėl prašo atskirti vaiką nuo motinos.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad esant laikinas motinos valdžios apribojimas negali tęstis ilgiau nei pusę metų. Atsakovei motinos valdžia apribota dar 2020 m., tačiau ji dėl minėto apribojimo panaikinimo nesikreipė. Mergaitė neįgali, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, todėl jai reikalainga nuolatinė priežiūra. Atsakovė su Skyriumi nebendradarbiavo.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su dukra palaiko ryšį, tačiau dukros ryšys su globėjais stipresnis, todėl atsakovė derinasi prie vaiko poreikių ir nespaudžia jos gyventi kartu. Iš užsienio pas dukrą grįždavo per dukros atostogas, kad galėtų pabūti kuo daugiau su dukra. Šiuo metu ji Lietuvoje, remontuoja savo butą. Atsakovė kreipėsi į psichologus dėl patarimų, kaip atkurti glaudų ryšį su dukra. Išlaikymą dukrai teikia, įsiskolinimo nėra.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad aplinkos pakeitimas pakenktų vaiko emocinei būklei ir gal net sveikatai. Atsakovė nenori traumuoti dukros pasiimdama ją gyventi pas save. Objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovė prašo taikyti atskyrimą yra tai, kad dukros ryšys su globėjais yra labai stiprus, o persikėlimas gyventi su motina gali sukelti dukrai stresą, gali pabloginti jos sveikatą.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Z. nurodė, kad dėl ieškinio tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovė organizavo vaiko gimtadienį, apipirko mokyklai, nupirko baleto aprangą, dalyvavo rugsėjo 1 d. šventėje. Dėl emocinio ryšio pažymi, kad anksčiau atsakovės ir jos dukros ryšys buvo glaudesnis, šiuo metu dukra nenori atsakovės visiškai priimti. K. nori būti su vaikais, o ne su mama. Jei šiuo metu mergaitė būtų grąžinta mamai, būtų prarastas visas pasiektas progresas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

13. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnio 1, 2, 3 dalys, kt.).

14. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

15. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

16. Iš byloje pateikto nepilnamečio vaiko gimimo liudijimo nustatyta, kad L. G. yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia K. G. atžvilgiu. 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7964-494/2021 ieškinys dėl neterminuotos motino svaldžios apribojimo buvo atmestas.

17. Pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią yra pareigos rūpintis savo nepilnamečiu vaiku nevykdymas, t. y. nenorėjimas rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, auklėjimu, materialiniu išlaikymu, taip pat netinkamas, neatsakingas elgesys bei gyvenimo būdas, kuris yra žalingas ir priešingas vaiko interesams.

18. Ieškovas pažymėjo, kad motinos gyvenime nėra nuoseklumo, aiškumo bei nusistovėjusios tvarkos. Po sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, priėmimo atsakovė jokių teigiamų pokyčių nepadarė, nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė ir toliau dukros neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, SODROS duomenimis, oficialiai niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, įrodymų leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis nėra. Laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu, t. y, nuo 2020 m. birželio 25 d. iki šio laiko atsakovė nei karto nesikreipė į Skyriaus specialistus ar socialinius darbuotojus ir nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą.

19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad po laikino motinos valdžios apribojimo, situacija nepasikeitė – vaiką ir toliau prižiūri globėjai, atsakovė nesirūpina savo vaiku. Atsakovė, priešingai, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad bendrauja su dukra, domisi, kaip vaikui sekasi mokslai, kokia vaiko sveikata, atsakovė teikia priteistą išlaikymą, stengiasi dalyvauti vaiko gyvenime, kiek šiuo metu dukra jai leidžia. Atsakovė sugrįžo iš užsienio, šiuo metu remontuoja butą, kad galėtų pasiimti dukrą pabūti su ja kartu ne tik pas globėjus. Kol kas darbo neturi, gauna nedarbo išmoką. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Z. taip pat nurodė, kad atsakovė grįžo į Lietuvą, remontuoja būstą, pažymėjo, kad ji lanko dukrą, buvo nusivežusi ją pramogauti į Vilnių.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog egzistuoja sąlygos neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, t. y. pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar žiauriai elgiasi su vaiku. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovės elgesys lyginant jį nuo 2017 metų yra pasikeitęs į gerąją pusę. Tuo tarpu ieškovas ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia dėl jos nepakankamo bendravimo su vaiku, neturėjimo galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų. Atsakovė konsultavosi su specialistais dėl bendravimo su dukra, remontuoja būstą, į kurį galėtų pasikviesti dukrą, reguliariai bendrauja su vaiku, stengiasi pagal galimybes dalyvauti vaiko gyvenime, vežėsi vaiką pramogauti, organizavo gimtadienį, aprūpino dukrą rugsėjo 1-ajai, teikia vaikui išlaikymą, turi ateities planų. Tiek pačios atsakovės, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai rodo, kad atsakovė domisi dukra, ji nėra abejinga savo vaiko atžvilgiu.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšiai nėra nutrūkę. Atsakovė lanko savo vaiką, bendrauja su juo, domisi jos mokslu. Atsakovės teigimu, ji norėtų susigrąžinti dukrą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė deda pastangas ir yra tikimybė, kad ateityje situacija pasikeis. Taigi, šiuo metu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovei nerūpi nepilnametės dukros gyvenimas, kad ji nuo vaiko priežiūros yra visiškai nusišalinusi ir toks jos elgesys daro ypatingą žalą vaiko interesams. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei vertinant tai, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią.

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai atsakovei 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3079-239/2020 buvo taikytas laikinas valdžios ribojimas dėl tuo metu byloje nustatytų aplinkybių. Ieškovas 2021 m. kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, bet 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7964-494/2021 ieškinys buvo atmestas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė elgesys neskeičia, motinos valdžia laikinai ribojama ilgą laiką. Taigi, vertindamas aplinkybę dėl būtinybės keisti motinos valdžios apribojimo būdą, teismas pažymi, kad šiuo atveju galimos alternatyvos yra – tęsti atsakovei laikiną valdžios apribojimą, pereiti į neterminuotą valdžios ribojimą arba kreiptis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

23. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad situacija dėl atsakovės pasikeitė į blogąją pusę ir ji daro ypatingą žalą savo vaiko vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina, ir kad ateityje situacija nepasikeis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė grįžo iš užsienio, bendrauja su savo dukra, pagal galimybes rūpinasi dukra. Nors byloje yra duomenų apie atsakovei diagnozuotą ligą (lengvos depresijos epizodas), tačiau atsakovė gydosi, vartoja vaistus.

24. Nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei treji metai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametė K. G. savo globėjų šeimoje gyvena nuo 2018 metų. Iš byloje esančių įrodymų (2023 m. kovo 27 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktos Nr. 3GPA, trečiųjų asmenų ir atsakovės paaiškinimų) matyti, kad K. patenkinta gyvendama pas globėjus, juos laiko savo mama ir tėčiu, labai juos myli ir nori su jais gyventi. Tiek tretieji asmenys, tiek pati atsakovė supranta, kad šiuo metu K. G. persikelti gyventi kartu su motina būtų traumuojanti patirtis, sugriautas pasitikėjimas tiek globėjais, tiek pačia atsakove. Taigi, atsakovė rodo norą auginti dukrą, tarp jų ryšys nėra nutrūkęs, tačiau kaip, pažymėjo globėja, šiuo metu silpnesnis nei anksčiau, su vaiku ji bendrauja, pagal galimybes prisideda prie jos poreikių tenkinimo, tačiau nepilnametė jau daugiau nei 5 metus gyvena savo globėjo šeimoje, vaikas ten turi draugų bei nusistovėjusią rutiną, pati išreiškė norą likti gyventi su globėjais ir nurodė, kad nieko nenori keisti.

25. Šiuo atveju pritartina atsakovės atstovo nurodytiems argumentams, kad CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – motinos ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su motina gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės savarankiškų reikalavimų faktinis pagrindas dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovės suponuoja išvadą, kad tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su motina, ryšio su ja praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko motina buvo išvykusi gyventi į užsienį, dukra ilgą laiką gyveno globėjų šeimoje. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovė nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydama sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino globėjų šeima. Tokia situacija, kai motina ir dukra sunkiai bendrauja, gali būti ir laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės ryšys su dukra anksčiau buvo glaudesnis, atsakovė nurodė, kad kreipėsi į specialistus, kurie padėtų atkurti prarastą ryšį su dukra, t. y. atsakovė deda pastangas ryšiui su vaiku atkurti. Dėl to teismas daro išvadą, kad tikslinga spręsti esant pagrindui atskirti atsakovės nepilnametę dukrą K. G. nuo motinos – atsakovės (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai rūpintis dukra (tiek dėl to, kad šiuo metu neturi tinkamos gyvenamosios vietos abejoms su dukra, tiek dėl to, kad mergaitė stipriai prisirišusi prie globėjų ir ilgai gyveno atskirai nuo motinos), o tęsiant laikiną ribojimą atsakovės atžvilgiu, ieškovė toliau periodiškai privalėtų inicijuoti teisminį procesą.

26. Teismas pažymi, kad atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimas į atskyrimą jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl vaiko auginimo ateityje. Priešingai, atsakovei ateityje vengiant atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, jos motinos teisės gali būti vėl apribotos, ir ne tik laikinai, bet ir neterminuotai.

27. Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia K. G. atžvilgiu, K. G. nustatyta nuolatinė globa, paskirti globėjai, priteistas išlaikymas iš L. G., todėl dėl šių aplinkybių teismas nebepasisako, jos lieka nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

30. Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

31. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Tarnyba) 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-04121 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Tačiau teismui nėra pateikta Tarnybos pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio paskaičiavimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Tenkinti atsakovės reikalavimą ir atskirti nepilnametę K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.