- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- A15.-643-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00199-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, kaltinama padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2020 m. birželio 5 d. apie 01.20 val. Alytaus r. sav., Papėčių k., Piliakalnio gatvėje vairavo automobilį „T. C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (kai jai nustatytas 1.38 promilės girtumo laipsnis) bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. B. kaltę dėl nusižengimo visiškai pripažino, paaiškino, kad esanti kalta dėl nusižengimo, labai dėl to gailėjosi, nurodė, kad vairavo neblaivi, nes buvo paprašyta ištiesti pagalbos ranką sumuštam žmogui, kurį jos paprašė parvežti namo. Teisė vairuoti jai buvo atimta prieš kokius 3 metus 24 mėnesiams, nes irgi sėdo už vairo būdama neblaivi. Savęs nepateisina, laiko save labai kalta dėl vairavimo neblaiviai. Automobilis „T. C. V.“ yra jos, jį įsigijo lygtai 2014 m. rugpjūty, automobilis lizinginis ir priklauso UAB ,,Mogo Lt“. Nuo rytdienos dirbs (duomenys neskelbtini), gaus apie 20 eurų į dieną. Nepilnamečių vaikų neturi, sutuoktinis dirba statybose, turi du butus ir sodą. Teigė turinti didelę pamoką visam gyvenimui, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad E. B. padarė jai inkriminuotą nusižengimą, be jos kaltės pripažinimo įrodyta bylos duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais:
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės. Surašant administracinio nusižengimo protokolą aplinkybes paaiškinti E. B. atsisakė (b. l. 1-2).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. Z. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 01.10 val. dirbdamas ekipaže AP-1702 kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Alytaus raj. Miroslavo sen. Papėčių k. pranešėjas, važiuodamas pro šalį, pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį ,,T.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Už jo vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris. Nuvykus į Alytaus r. sav. (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo ,,T.“ automobilį, kuris buvo nuvažiavęs į griovį. Jiems privažiavus automobilis pradėjo judėti atbuline eiga. Įjungus tarnybinio automobilio spec. šviesos signalus stabdė automobilį, tačiau jis į tai nereagavo, tada jis greitai išlipo iš tarnybinio automobilio, pribėgo prie važiuojančio ,,T.“ automobilio, atidarė vairuotojo dureles, liepė sustabdyti automobilį ir duoti jam jo raktelius. Už vairo sėdėjo moteris, kuri po jo reikalavimo sustabdė automobilį ir atidavė jo raktelius. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, stovėdama svirduliavo į šalis. Nustatyta, kad automobilį vairavo E. B., kuriai yra atimta teisė vairuoti. E. B. teigė, kad ji automobilio nevairavo ir kad ji girtumo nesitikrino. E. B. alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARJK-0143, patikros Nr. 1203254, nustatyta 1.38 prom. girtumas (b. l. 3).
Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARJK-0143 yra tinkamas naudoti iki 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 4).
Iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad E. B. 2008 m. gegužės 16 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2018 m. gegužės 16 d., šiuo metu jis negalioja, negaliojimo priežastis nenustatyta b. l. 8-9).
Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad 2016 m. liepos 1 d. E. B. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams; vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 2016 m. birželio 15 d., duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (b. l. 10).
Administracinio nusižengimo protokole jį surašęs pareigūnas nurodė, kad E. B. automobilį vairavo, kai teisė vairuoti jai yra atimta, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. B. vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 2016 m. birželio 15 d., taigi teisės vairuoti atėmimo 24 mėnesių terminas baigėsi 2018 m. birželio 15 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad E. B., būdama neblaivi, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jai yra atimta.
ANK 686 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieneriems metams ir ilgiau, iš jo paimti dokumentai grąžinami tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą. Šias kodekso nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, kurio 19 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieneriems metams, per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Be to, dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieneri metai laikui.
Taigi, teismo nustatytos aplinkybės bei aukščiau minėtos įstatyminės nuostatos yra pagrindas teigti, jog E. B. iki šiol nerealizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, todėl byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. B. vairavo automobilį būdama neblaivi, kuomet jai nustatytas 1.38 promilės girtumas, ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Šie E. B. veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. E. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, neturėdama teisės vairuoti, tai yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Jos atsakomybę lengvina tai, kad kaltę dėl nusižengimo ji pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. E. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą teismui nepateikta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, tačiau dėl šio nusižengimo sunkių padarinių nekilo. Įvertinus visas šias aplinkybes, jai skirtina sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, taigi, taikyti šią administracinio poveikio priemonę ar ne, yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Į bylą pateikta informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad E. B. vairuoto automobilio savininkas yra UAB ,,Mogo LT“, kuriam apie bylos nagrinėjimą institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nepranešė (b. l. 7). E. B. anksčiau šia transporto priemone nusižengimų nėra padariusi. Be to, pažymėtina, kad automobilio „T. C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai būtų didesnis jo savininkei UAB ,,Mogo LT“ nei administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkė žinojo, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusižengimui daryti, todėl šio automobilio konfiskavimas neturėtų tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjai ir nebūtų efektyvi prevencinė priemonė. Taigi, sankcijos, pasireiškiančios automobilio konfiskavimu, taikymas nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 ir 646, 675 straipsniais,
nutaria:
E. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą be transporto priemonės „T. C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.