- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-500-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29622-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 11 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. J. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 1 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 2 mėnesiai 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau nutarimą apskundus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartimi pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 11 d. nutarimas ir nuteistajam A. J. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus pradėjo dalyvavimą adaptacijos programoje, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (konkursuose), pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose, baigė psichologų vedamus priklausomybių ir narkotikų grupes. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors ir buvo baustas drausmine tvarka, nuobauda panaikinta. Jis buvo skatintas du kartus. Nuteistasis nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nepriklauso ir nepalaiko kriminalinės subkultūros. Nepalaiko kriminalinio ar diskriminacinio elgesio modelių.
4.2. Pažymima, kad nuteistasis A. J. palaiko ryšius su savo artimaisiais, t. y. jo socialiniai ryšiai su visuomene nėra nutrūkę. Nuteistasis sugebėjo kritiškai įvertinti savo elgesį, turi planų laisvėje gyventi su drauge, siekti statybos inžinieriaus specialybės, dirbti, nutraukti bendravimą su draugais, dėl kurių įsipainiojo į nusikalstamą veiklą. A. J. yra pateikęs pranešimą dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę. Komisija sutiko, kad jo požiūris į darbą teigiamas. Prieš nuosprendį jis legaliai dirbo. Jį remia tėvai, motina po išėjimo į laisvę priima gyventi į namus, todėl rizika, kad nusikals dėl sunkios materialinės padėties, atmestina. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra pasirengęs savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
4.3. Teismas priimat skundžiamą nutartį didesnį dėmesį sutelkė ties nuteistojo A. J. neigiamais bruožais, visiškai ignoruodamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės bei galimybes taisytis netaikant izoliacijos nuo visuomenės. Teismas akcentavo ankstesnį A. J. teistumą bei nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, sunkumą. Teismas, formuluodamas skundžiamos nutarties motyvus, nesivadovavo suformuota teismų praktika bei įstatymų reikalavimais. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas ir jos padarymo aplinkybės neabejotinai buvo įvertintos paskiriant bausmę. Teismas neįvertinto A. J. pastangos keisti savo elgesį, tačiau sureikšmino A. J. gautą drausminę nuobaudą, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad ji yra panaikinta (ankščiau laiko) ir nevertino nuteistojo gautus paskatinimus.
4.4. Teismas neskyrė dėmesio itin svarbiai aplinkybei, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 33 balai. Akivaizdu, kad kokie bebūtų rodikliai, o nagrinėjamu atveju nusikalstamo elgesio rizikos rodiklis, jie gali būti keičiami (mažinami/didinami). Taigi teiginiai, kad nusikalstamo elgesio rizika gali būti dar labiau sumažinta yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip formalūs. Net pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. J. kritiškai vertino savo elgesį, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Veikos tyrimo metu nėra padaręs administracinių nusižengimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. nusikalstamos veikos nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybės, paskyrė sąlyginai švelnią bausmę.
4.5. Pažymima, kad pats baudžiamasis procesas bei realiai atlikta laisvės atėmimo bausme, yra pakankamos priežastys pakeisti gyvenimo būdą, padaryti tinkamas išvadas - griežtai laikytis gero elgesio taisyklių. Tą patvirtina dabartinis A. J. elgesys pataisos įstaigoje. Šiuo metu nėra jokios būtinybės izoliuoti jį nuo visuomenės, o bausmes tikslus galima pasiekti taikant kitokias priemonės. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi lygtinai atleidus asmenį nuo bausmės jam yra taikomos prievartos priemonės - skiriami įvairūs apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
4.6. Teigiama, kad įvertinus visą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktą medžiagą dėl lygtinio paleidimo, galima daryti kategorišką išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog lygtinai paleistas nuteistasis bus linkęs daryti naujus nusikaltimus. Pažymima, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiu būdu visuomenei išnyktų jo išlaikymo našta. Paleidus jį lygtinai ir toliau bus užtikrinti bausmės tikslai, teisingumo principas bei resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato R. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti.
9. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu dalyvavo ir sėkmingai baigė Priklausomybių prevencijos grupę, taip pat narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimus, dalyvavo integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimo ir stiprinimo mokymuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Vis dėlto, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.
10. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 33 balai, tačiau daugumą balų sudaro dinaminių balų skaičius – net 23 balai, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Toks reikšmingas dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. J. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, vertinimo metu, nuteistajam nustatytas ir kriminogeninis veiksnys - gyvenimo stilius ir draugai: gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturių sunkių nusikaltimų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų platinimu, padarymą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
12. Analizuojant nuteistojo finansinę patirtį, pastebima, kad A. J. ne visuomet užsitikrindavo legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat jo įvykdyti nusikaltimai - narkotinių medžiagų turėjimas, platinimas yra siejamas su finansinės naudos siekimo motyvacija neteisėtais būdais ir priemonėmis. Darytina išvada, kad dabartinis nuteistojo nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Taigi, manytina, nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.
13. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad A. J. negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Asmuo ne kartą sukurdavo nusikalstamai veikai palankias aplinkybes, kurioms esant, kartodavo analogiškus teisės pažeidimus (narkotinių medžiagų turėjimas, platinimas). Galima teigti, kad A. J. gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į nusikalstamas veikas, lengvabūdiškumu, nepaisymu nustatytų taisyklių, yra betarpiškai susijęs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
14. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, kad nuteistajam trūksta problemų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžių, pasekmes daugiau įvardina iš asmeninės perspektyvos, minimalizuoja savo nusikalstamas veikslas. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali būti susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, nors nuobauda nebegalioja, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laiką. Nustatyta, kad nuteistasis pasižymi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, išryškėja prieštaringumas narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
15. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas A. J. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad jis taikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl pakeitė Komisijos nutarimą ir nusprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
17. Nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. J. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą ir netaikydamas nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. gynėjo advokato R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.