Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės J. D. ir atsakovo M. D. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada priešieškiniui neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Atsakovas, prašydamas procesinius dokumentus ieškovei įteikti viešo paskelbimo būdu, puikiai žinojo ieškovės J. D. gyvenamąją vietą, o posėdžio metu dėl kuratoriaus paskyrimo nepasisakė. CPK 129 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo, šiuo konkrečiu atžvilgiu ieškovės, paieškos procedūrą, todėl teismo teiginiai, kad ieškovei J. D. priešieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti tinkamai, atsiliepimas negautas, ieškovė apie teismo posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai, yra neteisingi. Teismo šaukimas apie teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, taip pažeidžiant procesinės teisės normas ir nukrypta nuo LAT praktikos.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepilnamečio vaiko M. D. interesų neišsiaiškino, į teismo posėdžius nepilnametis vaikas, kuriam 2015-09-28 suėjo 14 metų, kviestas nebuvo, nors asmuo tapo iš dalies veiksnus ir teismas privalėjo priimti nutartį bei įtraukti šį asmenį į bylą bendraieškoviu, kviesti į teisimi posėdį, kurio metu, kaip ir nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje, būtų išsiaiškinti vaiko interesai. Nepilnametis vaikas M. D., kurio bendravimo tvarka su tėvu sprendžiama šioje byloje, pateikė teismui du paaiškinimus, išreikšdamas savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, kuriuose nurodė, kad su tėvu jis nori bendrauti tik atostogų metu, t. y. vasaros atostogų metu bei žiemos ir pavasario atostogų metu.

3. M. D. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasę. Pamokos baigiasi apie 14 val. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais M. D. eina į chemijos ir fizikos konsultacijas, kurios yra 8 pamoka. M. D. 8 metus lanko Berniukų ir jaunuolių chorą (duomenys neskelbtini). Pirmadieniais, po chemijos konsultacijos mokykloje, 8 pamokos, kuri vyksta nuo 14.40 val. iki 15.35 val., M. eina į (duomenys neskelbtini) ir būna ten nuo 16.35 val. iki 18.14 val. Nuo 19.30 val. iki 20.40 val. vyksta į baseiną (duomenys neskelbtini), kurį lanko gydytojų (chirurgo) nurodymu dėl nuolatinių nugaros skausmų. Antradieniais M. D. grįžta iš mokyklos apie 14 val., nuo 17.20 val. vyksta į (duomenys neskelbtini) iki 18.15 val., grįžęs ruošia pamokas. Trečiadieniais M. D. grįžta iš mokyklos apie 14.00 val., nuo 15.30 val. iki 19.10 būna (duomenys neskelbtini), grįžęs ruošia pamokas. Ketvirtadieniais M. D. grįžta iš mokyklos apie 14.00 val., 14.40 val. išeina į fizikos konsultaciją 8 pamoką, kuri baigiasi 15.35 val. ir eina į (duomenys neskelbtini), kuriame būna nuo 16.00 val. iki 18.14 val. Penktadieniais M. D. grįžta iš mokyklos apie 14.00 val., nuo 15.40 iki 16.25 val. būna (duomenys neskelbtini). Šeštadieniais M. D. pagal specialistų rekomendacijas lankosi pas korepetitorius, t. y. anglų ir lietuvių kalbos mokytojus. 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktas ieškinys Pasvalio rajono apylinkes teismui dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, šio ieškinio prieduose yra pateiktos specialistų angių ir lietuvių kalbos mokytojų išvados ir rekomendacijos. Kiekvieną šeštadienį vyksta (duomenys neskelbtini) mokykloje repeticijos nuo 10.30 val. iki 12.15 val. Sekmadieniais pas M. ateina rusų kalbos korepetitorė, kuri M. moko rusų kalbos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Likusiu savaitgalio laisvalaikiu M. ruošia pamokas, žaidžia kompiuterinius žaidimus, eina į kiną, žaidžia boulingą, vyksta į (duomenys neskelbtini) žiūrėti krepšinio varžybų, susitinka su draugais. M. su tėvu nori bendrauti, t. y. vykti pas jį į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miestą tik atostogų metu pagal savo parašytą 2015-11-19 dienos paaiškinimą, kadangi jame atsispindi tikroji sūnaus valia ir ji galėjo būti išklausyta iškvietus M. į teismo posėdį.

1. Radviliškio rajono apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas procesinius sprendimus nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų. Visiškai niekuo nepagrįsti ieškovės argumentai dėl kuratoriaus skyrimo. Nei atsakovas, nei jo atstovė teismo posėdžio metu nepasisakė dėl kuratoriaus paskyrimo, nes tam nebuvo jokių teisinių pagrindų ir motyvų (CPK 39 str.). Šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo skelbti ieškovės paiešką (CPK 129 str. 2 d., 132 str.). Ieškovė visiškai nevykdė procesinių teisių ir pareigų domėtis bylos eiga, be pateisinamų priežasčių nevyko į teismo posėdžius, todėl pagrįstos teismo išvados, kad ieškovei J. D. priešieškinis ir jo priedų nuorašai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai (CPK 130 str.).

2. Iš 2015 m. gegužės 28 d. institucijos išvados, kurią tinkamai įvertino teismas, darytina išvada, kad ieškovei buvo žinoma, jog institucijoje nagrinėjamas klausimas ir ruošiama išvada dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė pati apeliaciniame skunde patvirtina, kad nepilnametis vaikas savo nuomonę dėl bendravimo yra išreiškęs. Visiškai nepagrįsti ieškovės apeliaciniam teismui nurodyti ir pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su M. D. mokinio tvarkaraščiu bei užklasine veikla (CPK 306 str. 2, 3 d.). Mano, kad mokinio tvarkaraštis bei užklasinė veikla yra nuolat besikeičiantys, nes ir pati ieškovė pateikė tik savaitės užimtumą patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės J. D. apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo M. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo M. D. ir ieškovės J. D. nepilnametis sūnus. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu J. D. ir M. D. santuoka buvo nutraukta, M. D. gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. D. jos gyvenamojoje vietoje, konkreti bendravimo tvarka su tėvu nenustatyta, M. D. priteistas išlaikymas iš atsakovo. Byloje yra nepilnamečio M. D. 2015 m. lapkričio 19 d. paaiškinimas, kuriame vaikas nurodo, jog nori bendrauti su tėvu, pas tėtį nuvyks per atostogas vasarą, žiemą ir pavasarį, taip pat per tėčio gimtadienį, bet šeštadieniais ir sekmadieniais su tėvu matytis nenori, nes yra užimtas, lanko (duomenys neskelbtini), turi ruošti namų darbus.

Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, prašo prijungti naujus įrodymus: vaiko pamokų tvarkaraštį, (duomenys neskelbtini) tvarkaraštį, 2015-11-17 ieškinį Pasvalio rajono apylinkės teismui. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, kad turi būti ištirtos visos bylos aplinkybės, vertina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad CPK 117 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. Kadangi ieškovės gyvenamasis adresas teismui yra žinomas, kadangi jį patį savo adresą nurodė teikdama ieškinį teismui dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo, ieškovei atsakovo priešieškinys kelis kartus buvo siųstas registruota pašto siunta (24-25, 29-30 b. l., II t.), tačiau ieškovė siuntos neatsiėmė pašte. CPK 129 straipsnio 2 dalis numato, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Pažymėtina, kad teismui ieškovės gyvenamoji vieta yra žinoma, todėl jos paieškos skelbimas nebūtų buvęs tikslingas. Kadangi ieškovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų jos pačios nurodytu adresu, teismas kelis kartus apie teismo posėdį skelbė viešo paskelbimo būdu: 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. lapkričio 9 d. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Nagrinėjamos bylos atveju teismas pagrįstai įteikė procesinius dokumentus ieškovei bei apie teismo posėdį skelbė viešo paskelbimo būdu, kadangi ieškovė savo pačios nurodytu adresu, kuris teismui yra žinomas, procesinių dokumentų neatsiimdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. liepos 28 d. ieškovė teikė teismui prašymą atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtinu, todėl spręstina, kad su priešieškinio turiniu ieškovė susipažino, priešieškinys buvo įteiktas tinkamai iki skundžiamo procesinio teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsiliepimo į priešieškinį ieškovė neteikė. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė nesielgė apdairiai. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta teismui žinoma, todėl nebuvo CPK 39 straipsnyje įtvirtintų kuratoriaus skyrimo pagrindų.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės teiginius, jog teismas, priimdamas sprendimą, nepilnamečio vaiko M. D. interesų neišsiaiškino. Pažymėtina, kad vaikas savo požiūrį į bendravimo su tėvu tvarką išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose, šie paaiškinimai yra pakankami vaiko požiūriui atskleisti, todėl nagrinėjamos bylos atveju vaiko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas. Kaip nurodo pati ieškovė, nepilnametis vaikas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su tėvu nori bendrauti atostogų metu.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė nepilnamečio vaiko M. D. užimtumo duomenis, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasę, lanko Berniukų ir jaunuolių chorą (duomenys neskelbtini), baseiną (duomenys neskelbtini), šie duomenys išdėstyti apeliacinio skundo motyvuose. Dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad dabar yra antras mokslų semestras, todėl tiek pamokų tvarkaraštis, tiek užklasinės veiklos grafikas yra pakitęs ir yra kas pusmetį besikeičiantis, todėl teisėjų kolegija tik preliminariai gali atsižvelgti į ieškovės pateiktus vaiko užimtumo paaiškinimus.

Iš Liteko duomenų sistemos nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktas ieškovų J. D. ir M. D. ieškinys atsakovui M. D. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 punktas).

Šeimos reikšmė valstybei didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką:

1) M. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. D. vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. M. D. pasiima sūnų M. D. šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos, kur jis gyvena kartu su mama J. D. ir parveža sūnų M. D. į jo gyvenamąją vietą pas motiną J. D. sekmadienį, ne vėliau kaip iki 19 val. M. D. sutikus, tėvas M. D. sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir M. D. atvyksta pas tėvą M. D. ir grįžta į gyvenamąją vietą pas motiną viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu J. D. informuoja M. D. prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodant sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o M. D. prieš vieną dieną informuoja J. D. apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. M. D. M. D. pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste, o mama J. D. pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste;

2) M. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. D. kiekvienais poriniais metais pradedant nuo 2016 metų visu M. D. ugdymo įstaigos patvirtintu mokyklinių atostogų laiku, t. y. rudens atostogų metu, žiemos (Kalėdų) atostogų metu, žiemos atostogų (antra dalis), pavasario (Velykų) atostogų metu;

3) M. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. D. kiekvienais metais pradedant nuo 2015 metų du mėnesius M. D. vasaros atostogų metu pradedant laikotarpiu nuo einamųjų metų birželio mėnesio 15 dienos iki tų pačių metų rugpjūčio 15 dienos. M. D. bendravimo su sūnumi M. D. metu turi teisę lankytis įvairiose vietose Lietuvoje bei išsivežti sūnų į užsienio valstybes, apie tai M. D. ne vėliau kaip prieš 10 dienų informuoja sūnaus M. D. motiną J. D.. M. D. įsipareigoja rūpintis saugiu sūnaus atvykimu pas tėtį ir saugiu pristatymu į jo gyvenamąją vietą kartu su mama. M. D. pasiima sūnų M. D. iš jo gyvenamosios vietos kartu su mama J. D. ir parveža sūnų M. D. į jo gyvenamąją vietą pas motiną J. D.. M. D. sutikus, tėvas M. D. sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir M. D. atvyksta pas tėvą M. D. ir grįžta į gyvenamąją vietą pas motina viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu J. D. informuoja M. D. prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodant sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o M. D. prieš vieną dieną informuoja J. D. apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. M. D. M. D. pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste, o mama J. D. pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste;

4) M. D. bendrauja su sūnumi M. D. telefonu ir internetu (tame tarpe naudojant Skype programą) kasdien, atsižvelgiant į sūnaus M. D. užimtumą ugdymo proceso metu.

Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su pirmuoju teismo nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi punktu, t. y. prieštarauja, kad atsakovas vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimtų sūnų M. D. šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos, kur jis gyvena kartu su mama J. D. ir parvežtų sūnų M. D. į jo gyvenamąją vietą pas motiną J. D. sekmadienį, ne vėliau kaip iki 19 val. Pažymėtina, kad bylos šalių vaikas šeštadienį turi eiti į (duomenys neskelbtini), o sekmadienį jam galimai toliau vyksta papildomos pamokos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatyto bendravimo su vaiku 1 punktą, numatant, kad vaiko tėvas savaitgalio datą ir laiką prieš penkias dienas iki susitikimo su vaiku pradžios suderina su vaiko motina atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. turi lanksčiai žiūrėti į bendravimo tvarką su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį, turi užtikrinti, kad dėl bendravimo su tėvu nenukentės vaiko ugdymo procesas. Todėl per mėnesį numatytą savaitgalį leisti su vaiku atsakovas turi tiek laiko, kiek jo lieka atmetus vaiko ugdymo užimtumą, nes gali susiklostyti situacijos, kai atsakovas ne kiekvieną mėnesio savaitgalį su vaiku galės praleisti laiką nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. Toks pirmosios instancijos teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos pirmo punkto aiškinimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nesprendė klausimo dėl atsakovo patirtų 580 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą Radviliškio rajono apylinkės teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės ieškinio atsisakymui, tačiau prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apie tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio, atsakovas sužinojo 2015 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovo advokatė parengiamojo teismo posėdžio metu prašė bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti kompleksiškai, t. y. išnagrinėjus priešieškinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl išlaikymo priteisimo, didinimo ir mažinimo yra aiškiai suformuota teismų praktika, į tai, kad ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo buvo pareikštas vaiko interesais šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos palieka šalims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto, tačiau siekiant išvengti galimų konfliktų tarp šalių ir apsaugoti vaiko interesus, patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pirmą punktą, papildant, kad vaiko tėvas savaitgalio datą ir laiką iš anksto suderina su vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą - dėl tėvo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pirmą punktą išdėstyti taip.

1.M. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. D. vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio, ne anksčiau 10 val. iki sekmadienio, ne vėliau 19 val. Vaiko tėvas savaitgalio datą ir laiką prieš penkias dienas iki susitikimo su vaiku pradžios, suderina su vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo proceso metu. M. D. pasiima sūnų M. D. šeštadienį sutartu laiku iš jo gyvenamosios vietos, kur jis gyvena kartu su mama J. D. ir parveža sūnų M. D. į jo gyvenamąją vietą pas motiną J. D. sekmadienį, ne vėliau kaip iki 19 val. M. D. sutikus, tėvas M. D. sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir M. D. atvyksta pas tėvą M. D. ir grįžta į gyvenamąją vietą pas motiną viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu J. D. informuoja M. D. prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodant sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o M. D. prieš vieną dieną informuoja J. D. apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. M. D. M. D. pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste, o mama J. D. pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos (duomenys neskelbtini) mieste.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.