Panevėžio apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria jam pratęstas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi V. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. ir 245 str., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2015-11-10 ir 2016-05-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės buvo pratęstos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą pratęsti V. J. atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-05-05 išvados Nr. 231 matyti, kad V. J. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi. Stebimu laikotarpiu agresijos nebuvo, asmuo vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau V. J. išlieka stokojantis logikos, jo interesų ratas susiaurėjęs, valia susilpnėjusi, socialiniai ryšiai nepakankami, laukiama vietos į socialinės globos namus. Komisija rekomenduoja jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.). Nors pateikti duomenys iš tikrųjų patvirtina V. J. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien ligonio psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. J. paleidimas iš specializuotos gydymo įstaigos gali sukelti žalos jo nepilnametei dukrai, kurios atžvilgiu buvo įvykdyta viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą V. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskatino alkoholio vartojimas. Ir nors V. J. nurodo, kad supranta alkoholio daromą žalą bei yra pasiryžęs jo daugiau nebevartoti, tačiau iš Komisijos 2016-05-05 išvados Nr. 231 matyti, kad V. J. valia yra susilpnėjusi. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. J. sugyventinė, pas kurią jis ketina grįžti gyventi, nėra įsitikinusi, kad V. J. tikrai laikysis pažado nevartoti alkoholinių gėrimų bei nebesmurtaus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad yra laukiama kelialapio dėl V. J. patalpinimo į socialinės globos namus, darytina išvada, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas, nes nesant tinkamos ligonio priežiūros, tinkamo rūpinimosi juo bei jo elgesio stebėjimo, iškiltų grėsmė, kad ligonis gali vėl pradėti vartoti alkoholį bei susidurti su stresogeniniais faktoriais, didinančiais smurto riziką. Taigi be reikiamos V. J. priežiūros išlieka tam tikras pavojus ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, tarp jų ir nepilnametei dukrai, kas leidžia spręsti, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nutartis, kuria V. J. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.