Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., 2024 m. liepos 27 d. apie 22 val. 35 min., namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5, 5 mm kalibro, B3 – 3 modelio šautuvą, skirtą šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, garsiai išreikšdamas grasinimus, sakydamas: „pamatysit, kas jums bus, ką aš jums padarysiu“, ginklą nukreipė į tarnybiniame automobilyje sėdinčią nukentėjusiąją M. K. – N. ir tokiais savo veiksmais grasindamas ginklu, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei gresia pavojus bei grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2024 m. liepos 27 d. apie 22 val. 35 min., namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, nešiojo pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5, 5 mm kalibro, B3 – 3 modelio šautuvą, skirtą šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, kuriam yra reikalingas neterminuotas leidimas nešiotis ginklus.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Iš 2024 m. liepos 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo T. B. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, matyti, kad dirbant kartu su vyresniąja tyrėja E. Š., iš budėtojo gavo pranešimą, kad greitoji medicinos pagalba prašo policijos pagalbos, skubiau, 55 metų vyras galimai patyrė kojos traumą, su ginklu. Nuvykus rastas asmuo A. D. bei kito policijos ekipažo sulaikytas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad namuose yra dar vienas asmuo S. M., kuris paaiškino, kad gyvena vienas, tačiau maždaug prieš pora savaičių iš (duomenys neskelbtini) grįžo sūnėnas, A. D., kuris apsistojo pas jį namuose iki kol vėl išvyks į (duomenys neskelbtini) dirbti. S. M. buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu, nustatytas 3, 96 promilių neblaivumas. Bendraujant su S. M., šis nurodė, kad su A. D. apie dvi savaites, kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimas ir šiandien jam pasidarė negerai su kojomis, todėl A. D. iškvietė medikus. Atvykus medikams, S. M. buvo lauke gulėjo ant žemės, nes negalėjo atsistoti, jį pradėjo apžiūrėti medikai, kai A. D. pasidarė agresyvus. Kai A. D. pasidarė agresyvus, S. M. šito nematė, kadangi jau buvo nuvestas į vidų. Todėl kas įvyko tarp jo sūnėno ir medikų nematė. Paklaustas kam priklauso pneumatinis šautuvas, S. M. nurodė, kad jam, jis jį pirko maždaug prieš metus iš turgaus už 50 eurų. Nusipirkęs šautuvo niekur neregistravo, jį naudodavo nuginti laukinius žvėris, kurie kartais ateidavo prie vištų ar į jo namų teritoriją. Šautuvą laikydavo savo kambaryje spintoje, ar sūnėnas žinojo kur yra šautuvas ir kaip jis atsidūrė jo rankose, S. M. nurodyti negalėjo. A. D. buvo nuvežtas į Kauno klinikas apžiūrai, kadangi apžiūros atsisakė, vėliau buvo pristatytas į areštinę. Asmuo atsisakė pasirašyti ant procesinių dokumentų bei pasitikrinti blaivumą (e. b. l. 1 t., 66 – 68).

Iš 2024 m. liepos 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., apie 22 val. 43 min., iš budėtojo gavo pranešimą, kad greitoji medicinos pagalba prašo policijos pagalbos, skubiau, 55 metų vyras galimai patyrė kojos traumą, su ginklu. Apie 23 val. 6 min., atvykus netoli adreso, sutiko greitosios medicinos pagalbos brigadą, kuri paaiškino, kad buvo atvykę apžiūrėti pacientą S. M., kuris susimušė koją, tačiau vienai iš brigados medikių, M. K. – N., pamačius per langą, kad kartu su S. M. name esantis vyras laiko atsukęs į ją ginklą, ji ir kolega T. A. greitai įsėdo į greitosios pagalbos automobilį ir pasišalino atokiau, kai tuo tarpu galimai išsigandęs ginkluotas asmuo nubėgo už kieme esančio ūkinio pastato ir T. A. teigimu ginklą kažkur paslėpė. Vėliau, buvo gauta informacija iš Operatyvaus valdymo padalinio, kad ginklu grasinęs asmuo, pakeltomis rankomis ir neginkluotas išeina iš namo kiemo į gatvę, laikydamas telefone įjungtą žibintuvėlio šviesą. Netrukus pastebėjo išeinantį minėtą vyrą, kuris buvo be ginklo, asmuo buvo surakintas spec. priemone antrankiais ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Taip pat, buvo nueita į namą, kuriame rastas S. M., bendraujant su juo, šis patvirtino, kad sulaikytas asmuo yra A. D.. S. M. teigė, kad ginklas yra jo, tačiau kur yra nežinojo. Paklausus sulaikyto asmens, kur paslėpė ginklą, šis nurodė, kad už ūkinio pastato, todėl kartu su A. D. buvo nueita už ūkinio pastato, kur jis nurodė tikslią vietą, tai buvo sukrauta krūva visokiausių buitinių daiktų, medžiagų. Ginklas buvo rastas po krūvoje esančiu čiužiniu (e. b. l. 1 t., 69 – 70).

Iš 2024 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad vykstant adresu (duomenys neskelbtini). matoma dviejų eismo juostų kelias, važiuojant nuo Vandžiogalos link Pakapiai keliu, matoma dešinėje pusėje įvažiavimas į teritoriją. Matoma žvyruotas įvažiavimas link gyvenamojo namo, iš abiejų pusių matomi žolynai. Einant šiuo keliu link gyvenamojo pastato dešinėje pusėje matomi trys betoniniai stulpai, kairėje keliuko matomas betoninis stulpelis, ant kurio matoma pakabinta pašto dėžutė, ant dėžutės matomas užrašas „GLORI ir Ko“. Einant toliau šiuo keliuku dešinėje pusėje matomi žolynai, medžiai, kairėje pusėje matoma duobė, apaugusi nendrėmis, duobės viduryje matoma vandens, ties dešiniu kraštu matomas betoninis žiedas. Duobės dešinėje toliau matomi žolynai, medinė šuns būda. Einant toliau keliu kairėje pusėje matomas dviejų aukštų rudos spalvos medinis namas. Namo priekyje matoma veranda, kurioje matomos baltos spalvos medinės durys su stiklais, taip pat mediniai baltos spalvos langai su stiklais. Dešinėje verandos pusėje matomas vienas plastikinis langas dešinėje jo matoma pakabinta antena. Už namo kampo matoma siena, kurioje matomi du baltos spalvos plastikiniai langai, po dešiniu langu matoma automobilio sėdynė, dešinėje jos matomos rudos spalvos medinės durys, kurios vedą į namą. Dešinėje jų matomas mėlynos spalvos šiukšlių konteineris, dešiniau jo žalios spalvos šiukšlių konteineris. Dešinėje šių konteinerių praėjus pro vedantį takelį matomas vieno aukšto medinis pastatas – pavėsinė. Šio pastato- – pavėsinės kairėje matomos praviros durys, vedančios į sandėliuką. Ties įėjimų po kaire puse matoma pakabinta geltonos spalvos žarna. Kairėje pusėje matomas betoninis žiedas, kuris uždengtas šiferio gabalais. Stovint tarp gyvenamojo namo ir pastato – pavėsinės tiesiai matomas dviejų aukštų medinis ūkinis pastatas. Ūkinio pastato dešinėje pusėje matoma plytų krūva, už jų matoma baltos spalvos dujinė viryklė, už jos matomi sumesti įvairūs metaliniai, aliuminiai puodai, kitokie įvairūs daiktai. Ties pastato kampu matoma apaugusi aukšta žolė. Einant lygiagrečiai tiesiai šio ūkinio pastato, kairėje pusėje matomi į krūvą sudėti įvairūs medžiaginiai, plastmasiniai baltos, juodos ir kitokių spalvų maišai. Apėjus šiuos maišus iš kitos pusės krūvoje matomi įvairūs daiktai, taip pat matomas baltos spalvos, supurvintas čiužinys. Ant čiužinio matomi sudėti įvairūs daiktai, maišai, drabužiai, buteliai. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neužfiksuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama (e. b. l. 1 t., 45-47).

Iš 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad yra apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240727-232455UTC+0300“ kuris yra 5 min. 50 sek. trukmės. Jame matyti, kaip policijos pareigūnai stovi gatvėje, prie jų tarnybinio automobilio matomi du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai liudytojas T. A. ir nukentėjusioji M. K. – N.). Vaizdo įrašo 1 min. 55 sek., matoma, kad ant kelio priešais pareigūnus išeina vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai įtariamasis A. D.), kuriam policijos pareigūnai nurodo gultis ant žemės bei atlieka sulaikymo veiksmus. Asmuo yra surakinamas antrankiais bei nuvedamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240728-003537UTC+0300“, kuris yra 1 min. 45 sek. trukmės. Jame matyti kaip policijos pareigūnai prieina prie tarnybinio automobilio bei atidaro sulaikymo patalpos duris, kurioje matomas vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai įtariamasis A. D.), kurio paklausiama ar tikrinsis neblaivumą alkotesteriu. Žiūrint matoma, kad asmuo į klausimą neatsako, elgiasi neramiai bei vėliau tikrintis atsisako. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240728-003612UTC+0300“, kuris yra 30 min., trukmės. Jame matyti, kaip policijos pareigūnai bendrauja su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai nukentėjusioji M. K. – N.), kuri paaiškina, kad pradėjus prausti asmenį, vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, kad tai įtariamasis A. D.) pradėjo „bujoti“ bei sakyti pamatysit kas jums bus ir nubėgo į namų vidų. Šiai einant link mašinos, kadangi neveikė su savimi turima racija ir įsėdus į automobilį, pamatė kaip pastarasis išėjęs su ginklu jį pakėlė tiesiai į priekinį stiklą bei patvirtino, kad kolega nubėgo į kitą pusę. Po pokalbio moteriai nurodoma, kad bus priimtas pareiškimas ir nueinama į tarnybinį automobilį atlikti procesinių veiksmų, kuriame girdima ir matoma atliekama asmens apklausa. Vaizdo įrašo pabaiga (e. b. l. 2 t, 62 – 64).

Iš 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 95444791847, skambučio pradžia 2024 m. liepos 27 d. 22:36:12) jame girdimas pokalbis tarp moters ir BPC operatorės:

BPC – 112 klausau.

Moteris – greitoji pagalba, norim skubiau policijos būtų (duomenys neskelbtini).

BPC – (duomenys neskelbtini).

Moteris – jo, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) rajonas.

Moteris - (duomenys neskelbtini), nuosavas namas.

Moteris – ten 55 metų vyras, rado nukritusį sužalota koja, bet dabar brigada šaukia, kad kuo skubiau policija, nes pacientas turi šaunamą ginklą.

Moteris – nu tai kvietėsi, kad tipo susižalojo koją, bet nuvažiavus turi šaunamą ginklą ir brigada prašo kuo skubiau pagalbos policijos.

BPC – gerai, aha informuoja. (e. b. l. 2 t., 58 – 60).

Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautos vyriausiojo specialisto T. V. balistinio tyrimo išvados, nustatyta, kad atlikus tyrimą nustatyta jog tyrimui pateikti šoviniai, jokios kategorijos šaudmenims ar jų dalims nepriskiriami, tai pramoninės gamybos, 5, 5 mm kalibro, „Diabolo“ tipo sviediniai – kulkos, skirti šaudyti iš pneumatinių C ir D kategorijų nešaunamųjų ginklų. Pateikti sviediniai-kulkos šaudyti tinkami (e. b. l. 2 t., 83 – 88).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. gautos vyriausiojo specialisto T. V. balistinio tyrimo išvados nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas, tai pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, B3-3 modelio šautuvas, skirtas šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis. Šautuvas šaudyti tinkamas (e. b. l. 2 t., 94 – 99).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautos Licencijavimo skyriaus išvados, nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu Nr. IX-705, C kategorijai priskiriamų ginklų įsigijimui laikymui (nešiojimui) reikalingas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (e. b. l. 2t., 103 – 104).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-597/2013, Nr. 2K-410-693/2015). Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo nužudyti subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. grasinantysis supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išreiškia taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie grasinimai gali būti realiai įvykdyti ir nori taip elgtis. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi ir tai kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, t.y. jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo momento – įgijus ar pradėjus nešiotis nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė – įgyvendinama tiesiogine tyčia, jį darydamas kaltininkas suvokia, kad neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo leidimo, įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą ir nori veikti.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo A. D. parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvados ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. D. 2024 m. liepos 27 d., apie 22 val. 35 min. iškvietęs greitąją pagalbą, kuri jam sukėlė neigiamus jausmus, kadangi pagal jį, greitosios pagalbos darbuotojai nenorėjo padėti jo dėdei S. M., kas sukėlė kaltinamojo agresiją, ko rezultate kaltinamasis namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5, 5 mm kalibro, B3-3 modelio šautuvą, skirtą šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, garsiai išreikšdamas grasinimus, sakydamas: „pamatysit, kas jums bus, ką aš jums padarysiu“, ginklą nukreipė į tarnybiniame automobilyje sėdinčią nukentėjusiąją M. K. – N. ir tokiais savo veiksmais grasindamas ginklu, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei gresia pavojus bei grasinimas gali būti įvykdytas. Nors kaltinamasis nurodė, kad ginklas buvo neužtaisytas, tačiau vertinant paties fakto buvimą ir jo realumą, kadangi ginklas buvo nukreiptas į asmenį, tai yra nukentėjusiąją kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas realus, tai nesudaro pagrindo nukentėjusiajam asmeniui kvestionuoti kaltinamojo veiksmus ir ar ginklas užtaisytas ar ne. Pats grasinimas panaudojant ginklą yra reali grėsmė, kadangi taip siekiama įbauginti asmenį. Šiuo atveju kaltinamasis kaip ir pats nurodė, siekė, jog greitosios pagalbos darbuotojai išvyktų iš teritorijos. Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, kad A. D. suprato, jog grasinimą išreiškė tokia forma, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą patikėti, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad savo ketinimų jis galimai įgyvendinti neketino, jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tuo tarpu, dėl šaunamojo ginklo, kaltinamasis parodė, kad ginklas priklauso jo dėdei, jis žinojo kur jis yra laikomas, todėl jį paėmęs nešiojo siekdamas įbauginti nukentėjusiąją. Tokiu būdu ,2024 m. liepos 27 d. apie 22 val. 35 min., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, nešiojo pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5, 5 mm kalibro, B3 – 3 modelio šautuvą, skirtą šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais – kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos nešaunamųjų ginklų kategorijai, kuriam yra reikalingas neterminuotas leidimas nešiotis ginklus Kaltinamojo A. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino. Atsižvelgiant į aptartą, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai ir pagrįstai pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi dėl baudžiamojo įsakymo sutiko, su parinkta bausmės rūšimi sutiko. Atsižvelgiant į BPK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, kadangi be kita ko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir nekeliančios abejonių.

Dėl skiriamos bausmės ir kiti klausimai

Skiriant kaltinamajam A. D. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje gydytas nuo 2024 m. liepos 28 d. iki 2024 m. liepos 29 d. (F10.3), dėl priklausomybės ligų negydytas, įskaitoje neįrašytas. gydymas, įskaita nesilankė/nesigydė. Aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė (BK 41, 42, 47 straipsniai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2024 m. liepos 27 d. 23 val. 28 min. iki 2024 m. liepos 29 d. 16 val. 1 min., t. y. dvi paros, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Kadangi padarant nusikalstamą veiką buvo panaudotas pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5, 5 mm kalibro, B3 – 3 modelio šautuvas, skirtas šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis ir dėžutė su šiais šoviniais, be kurių nusikalstamos veikos priemonės nebūtų įmanoma panaudoti, šie daiktai pripažintini nusikaltimo padarymo įrankiu ir remiantis BK 72 straipsniu konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir A. D. paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, ir 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2024 m. liepos 27 d. 23.28 val. iki 2024 m. liepos 29 d. 16.01 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtoji bauda per dviejų mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam A. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5, 5 mm kalibro, B3 – 3 modelio šautuvą, skirtą šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais – kulkomis ir dėžutę su šoviniais, saugomus Kauno AVPK adresu Radvilėnų pl. 1c, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Išaiškinti kaltinamajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatas, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kaltinamojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

A. D. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.