- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1538-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21507-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl nuostolių priteisimo, sutarties dalies pripažinimo apsimestine ir sutarties kainos sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 222,29 Eur patirtų nuostolių, pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl kainos apsimestine, nustatant, kad kaina yra 19 000 Eur, o kainos mokėjimų dalys – 3 100 Eur avansas ir 15 900 Eur, sumažinti atsakovo ieškovui parduoto automobilio kainą nuo 19 000 Eur iki 11 000 Eur ir priteisti ieškovui iš atsakovo 8 000 Eur permoką bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas pardavė ieškovui automobilį su suklastota rida bei esminiais trūkumais. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo sutarties, kadangi ieškovas automobilį įsigijo savo asmeninėms reikmėms. Todėl ieškinys pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį yra reiškiamas pagal ieškovo (vartotojo) gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. B. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo, sutarties kainos sumažinimo ir sutarties dalies dėl kainos pripažinimo apsimestine. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
3. Teismas nustatė, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog šalys rašytiniu susitarimu būtų pakeitusios bylos teritorinį teismingumą. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Todėl šios bylos teritorinis teismingumas priskirtinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Lietuvos teismai yra suformavę nuoseklią praktika, pagal kurią, pripažinus šalių sudarytą sutartį vartojimo sutartimi, ieškinys gali būti pareiškiamas ne pagal atsakovo, tačiau pagal ieškovo (vartotojo) gyvenamosios vietos adresą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus.
4.2. Sutartis, dėl kurios yra kilęs ginčas, pripažintina vartojimo sutartimi, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo, prekę (automobilį) įsigijęs savo asmeninėms buitinėms reikmėms bei asmeniniam naudojimui. Prekę ieškovui pardavė bei atsakovu byloje yra verslininkas, nuolat užsiimantis automobilių pirkimo-pardavimo veikla. Ieškovas pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog portale autoplius.lt tais pačiais telefonų numeriais, kuriais buvo patalpintas ir apmokėtas ieškovo įsigyto automobilio pardavimo skelbimas, buvo patalpinti 38 automobilių pardavimo skelbimai. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas automobilį, dėl kurio kokybės yra kilęs ginčas, buvo įsigijęs ne asmeninėms reikmėms, tačiau vykdydamas savo verslą. Taigi atsakovas yra pripažintinas verslininku.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. Š. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Aplinkybė, jog atsakovo telefono numeris buvo nurodytas kaip kontaktinis numeris 29 skelbimuose, patalpintuose 2018 m. portale autoplius.lt, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis galėtų būti konstatuojama, kad atsakovas iš tikrųjų yra verslininkas. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog bendras atsakovo patalpintų automobilių pardavimo skelbimų skaičius sudaro net 38. Devyni iš šių skelbimų buvo patalpinti 2011-2013 m. Be to, VSDFV duomenys patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo vienos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojas, gaunantis atlyginimą už darbą.
5.2. Ginčo automobilį atsakovas buvo įsigijęs savo asmeniniams poreikiams. Atsiradus sveikatos problemoms ir iškilus grėsmei, jog dėl jų atsakovas nebegalės dirbti, šeimoje buvo nuspręsta brangų automobilį parduoti ir vietoje jo įsigyti pigesnę transporto priemonę. Atsakovas dėl sveikatos problemų iš darbo išėjo 2018 m. gegužės 31 d. Kiti 29 skelbimai apie parduodamus automobilius buvo patalpinti siekiant išsiaiškinti, ar būtų pirkėjų susidomėjimas jais. Paaiškėjus, kad atsakovas dėl sveikatos problemų dirbti nebegalės, jis svarstė imtis automobilių perpardavinėjimo, tačiau nebuvo tikras, ar tokia veikla būtų pelninga, ar iš jos gaunamų pajamų pavyktų pragyventi. Skelbimuose nurodyti automobiliai atsakovui nepriklausė nuosavybės teise, nei vienas iš jų atsakovo nebuvo parduotas, tai yra atsakovas negavo jokių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
7. Pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus mieste, taigi pagal teritorinį teismingumą byla nenagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau ieškovas ieškinyje ir atskirajame skunde teigia, jog ginčijama sutartis yra vartojimo, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, pagal kurią byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog pagal kasacinio teismo praktiką teismai ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Pripažintina, jog CPK 30 straipsnio 11 dalies taisyklė yra nustatyta vartotojo naudai. Ieškovas teigia, jog atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, kurio nuolatinė profesinė veikla yra automobilių perpardavinėjimas. Šį faktą ieškovas grindžia aplinkybe, jog portale autoplius.lt buvo patalpinti 38 skelbimai apie parduodamus automobilius iš tų pačių telefono numerių, iš kurių buvo įkeltas bei apmokėtas ieškovo įsigytos transporto priemonės pardavimo skelbimas.
9. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas dar nesprendžia ginčo iš esmės ir nenagrinėja visų ieškinyje išdėstytų teiginių teisingumo ar įrodymų pakankamumo. Teismas turi pareigą tik preliminariai įvertinti ginčo pobūdį, reikalavimų teisinį turinį ir jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ginčo sumos identifikavimas, civilinės bylos teritorinio ar rūšinio teismingumo klausimo išsprendimas, taip pat privalo patikrinti, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, kokį teismingumą – bendrąjį teritorinį ar alternatyvųjį – reikėtų taikyti, tai yra, ar atsakovas yra verslininkas.
10. Teisės aktuose nėra įtvirtintos vienodos sąvokos, skirtos kitai (priešingai vartotojui) vartojimo sutarties šaliai, apibrėžti. Nacionalinės teisės aktų normose nustatytas vienas bendrasis požymis, kurio pakanka, kad asmuo, esantis pirkimo–pardavimo ar paslaugų tiekimo santykiuose su vartotoju, būtų laikomas verslininku – jis turi veikti verslo tikslais. Verslininku vartojimo sutartyje gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės-komercinės, individualios veiklos sąvokos. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, tai yra konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine–komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku.
11. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, jog atsakovas nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį. Ieškovas transporto priemonę iš atsakovo įsigijo 2018 m. kovo 1 d. Taigi transporto priemonės pardavimo metu ieškovas turėjo darbą ir gaudavo darbo užmokestį, tai yra prekybos automobiliais negalima pripažinti jo vienintele ir pagrindine veikla. Portale autoplius.lt iš vieno telefono numerio 2013 m. buvo patalpinti 9 automobilių pardavimo skelbimai, o iš kito telefono numerio 2018 m. – 29 skelbimai. Šie duomenys preliminariai nepatvirtina, kad atsakovo veikla buvo tęstinė, kadangi nuo 2013 m. iki 2018 m. yra praėję penkeri metai, kai nebuvo teikiami jokie pardavimo skelbimai. Ieškovo atstovo užklausa dėl skelbimų buvo pateikta 2019 m. gegužės 5 d., tačiau duomenų apie skelbimų iš tų pačių telefonų numerių patalpinimą 2019 m. nebuvo gauta.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad 2018 m. iš atsakovo telefono numerio portale autoplius.lt buvo patalpinti 29 skelbimai dėl transporto priemonių pardavimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus paaiškinimus, preliminariai nepatvirtina, jog atsakovas būtų verslininkas ir per 2018 m. pardavęs 29 transporto priemones. Į klausimą, ar ginčo sutartis pripažintina vartojimo, bus galima atsakyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tai yra išklausius atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje, juos patikrinus bei galimai gavus naujų, detalesnių duomenų. Todėl ieškinio priėmimo stadijoje pripažintina, jog byla turi būti nagrinėjamą pagal bendrąjį teritorinį teismingumą, tai yra Vilniaus regiono teisme.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei bylos teismingumu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
14. Atsakovas atskirajame skunde pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimą. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atskirąjį skundą advokatui sumokėjo 100 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatyto 370,68 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 100 Eur.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovo T. B. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.