- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2-324-824/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Giedriui Skrinkai
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant pareiškėjui S. L., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinkai, suinteresuotų asmenų atstovėms Virginijai Šoblinskienei ir D. V. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas S. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Stasė L. K. valsčiaus (dabar patenka į administracines Kretingos miesto ribas) iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdė 5.454 ha ploto žemės sklypą. Mano, kad žemės sklypas yra vakarinėje Kretingos miesto dalyje greta kelio Kretinga – Triušiai. Žemės sklypas yra apibrėžtas grafiškai UAB „Geovitaros“ 2011-02-04 parengtoje schemoje. Jokių žinių išlikusiuose archyvuose apie tėvų valdytą 5.454 ha žemės sklypą neišliko. Kuriais metais ir kokiu būdu motina S. L. įsigijo šį žemės sklypą ir už kokią sumą jis nurodyti negali. Mano, kad motina šį žemės sklypą įsigijo iki 1940 metų, iš liudininkų sužinojo, kad šią žemę ji buvo pirkusi iš Lietuvos kariuomenės savanorio, kurio pavardės nustatyti nėra galimybės. Kad tėvai turėjo 5.454 ha žemės sklypą patvirtins liudytojai, bei žemės turėjimo faktą patvirtina pačios S. L. 1951 m. lapkričio 16 d. kasaciniame skunde dėl nuosprendžio, kuriuo ji nuteista tremčiai už prieš tarybų valdžią nukreiptą veiklą, paminėjimas, kad ji turėjo 6 ha žemės sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo S. L. pareiškimą nurodė, kad S. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmestinas, nes pareiškėjas išdėstydamas aplinkybes bei argumentus pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo remiasi prielaidomis, kuriomis remiantis mano, kad žemės sklypas yra vakarinėje Kretingos miesto dalyje greta kelio Klaipėda - Kretinga. Tai, kad pareiškėjo mama S. L. turėjo kelis žemės sklypus, pareiškėjas grindžia tik liudytojų parodymais, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio bei šioje byloje silpnai susiję su netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nepakanka byloje pateiktų įrodymų, mano, jog negalima remtis vien pareiškėjo paaiškinimais, kurie yra prieštaringi nagrinėjant šią bylą, juos vertinant ir jau nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-267-474-2007 kontekste. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 5 p. inter alia nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal šį punktą negali būti nustatomas žemės valdymo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Prašo pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti.
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo S. L. pareiškimą, nurodo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių ankstesnėse teismų byloje nėra pagrindo manyti, kad S. L. valdė 5,454 ja ploto žemės sklypą Kretingos mieste.
Nagrinėjant bylą iš esmės atstovas advokato padėjėjas G. Skrinska rėmėsi pareiškime išdėstytais motyvais ir akcentavo į tai, kad 2007 m. buvo atnaujintas terminas paduoti dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo. Pareiškėjui esant prastos sveikatos, nes jis ilgą laiką praleido gydymo įstaigose, ieškojo dokumentų, patvirtinančių S. L. žemės valdymo faktą, kiurių nerado, todėl ir nepateikė. Tik suradus duomenis, kad S. L. būdama nuteista tremčiai už prieš tarybų valdžią nukreiptą veiklą, kasaciniame skunde teigė turėjusi 6 ha žemės, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos rajono skyrių, kuris raštu nurodė, kad pateiktos Lietuvos Ypatingojo archyvo 2009-07-31 pažymos Nr. P2-5387 ir jos priedų nepakanka tam, kad įrodyti iki nacionalizacijos valdytos žemės buvimo vietos, bei nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms įrodyti. Žemėtvarkos pateiktas planas patvirtina, kad tokios konfigūracijos žemės sklypas toje vietoje buvo suformuotas. UAB „Geovitara sudarytas S. L. žemės sklypo preliminarių ribų planą sudarė liudytojos A. S. parodymais, kuri yra pareiškėjo pusseserė. Iš liudytojų kalbų yra girdėjęs, kad S. L., būdama neištekėjusi S. L., bendravo su S. L., kurių jau tuomet buvo šeimyniški santykiai. S. L. (S. L.) būdama pakankamai turtinga pirko sklypus ir šitą sklypą taip pat, bei kažkurį iš įsigytų sklypų ketino panaudoti namo statybai. S. L. ir S. L. susituokė apie 38 m. Teigia, kad S. L. ketino kurtis Kretingoje, sudaryti santuoką su S. L. ir kaip kraitį įsigijo žemės sklypus. V. L. lyg tai dvarininkas buvo, kuris galėjo jai duoti pinigų įsigyti kraitį.
Nagrinėjant bylą iš esmės pareiškėjas S. L. nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo tikslu. Nurodė, kad jo mama S. L. buvo ištremta į lagerį ir jai grįžus jis buvo 8 metų amžiau ir važiavo su mama automobiliu link Klaipėdos miesto, kuri savo seseriai pasakojo kur buvo jos turtas. Apie S. L. valdytas žemes niekas daugiau nekalbėjo. Mano, kad S. L. žemes galėjo įsigyti apie 1930 m. S. L. mirė 1984 m. Pakalbėjęs su liudytojais, jis sužinojo, kad S. L. kažkur turėjo žemių. Nežino, ar ji savo vardu nusipirko žemės. Nuo 2007 m. atnaujinus terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo paduoti, jis turėjo sveikatos problemų, todėl tokių dokumentų pateikimu nesirūpino.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Šoblinskienė teismo posėdžio metu rėmėsi pareiškime išdėstytais motyvais ir prašė pareiškimą atmesti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausus liudytojus ir remiantis teismui pateikta rašytine medžiaga negalima nustatyti nei ar žemę S. L. buvo įsigijusi, kokiu būdu, nei kurioje vietoje.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus atstovė D. V. teismo posėdžio metu rėmėsi pareiškime išdėstytais motyvais ir prašė pareiškimą atmesti, bei akcentavo, kad byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti S. L. valdytos žemės vietos, bei jie tarpusavyje prieštaringi, todėl nepakankami, kad būtų galima jais remtis nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateikta eksplikacija žemės sklypo patvirtina, kad žemės sklypą valdė Teisingumo ministerija bent jau iki 1926-01-16 m, o žemės sklypo eksplikacija sudaryta 1926 m.
P. S. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą remiantis liudytojų apklausomis.
Liudytoja A. O. Sungailenė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai būnant dešimties metų, tėvai Valė ir F. L. pasakojo, jog S. L. prieš karą, dar būdama neištekėjusi pirko žemės, kuri buvo važiuojant link Klaipėdos miesto. Negali nurodyti nei atstumo nuo Kretingos miesto, nei sklypo išsidėstymo ir jo konfigūracijos. Nurodė, kad ji pati nėra buvusi žemės radimosi vietoje.
Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jam būnant dešimties metų, jis girdėjo tėvų pokalbį, kad S. L. tėvai buvo labai turtingi žmonės ir pirko žemes, bei tai, kad jo mama, dar būdama neištekėjusi pirko žemę, kuri buvo važiuojant nuo Kretingos link Klaipėdos miesto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo pareiga – aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 178 straipsnis).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte inter alia nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal šį punktą negali būti nustatomas žemės valdymo faktas. Pareiškėjas, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškime inter alia privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas S. L., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškime nurodė, kad jo motina S. L., būdama dar netekėjusi pavarde L. 4,54 ha žemės sklypą Kretingos valsčiuje apie 1930 m., tiksli data jam nėra aiškiai žinoma, įsigijo iš Lietuvos kariuomenės savanorio. Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus savivaldybės 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimu Nr. 244 ir 1937 m. birželio 23 d. pažymėjimu Nr. 1891, kuriuose nurodyta, kad V. L. nuosavos žemės neturi, o S. L. (L.) turi Kretingos mieste žemės sklypą iš 400 kv. m. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie motinos įsigytą žemę yra girdėjęs tik vieną kartą girdėdamas suaugusių asmenų pokalbį ir būdamas labai jauno amžiaus (8 metų), nebuvo buvęs žemės sklypo buvimo vietoje, bei vėlesni paaiškinimai, kad jis nepamena kada susituokė jo tėvai, nežino ir žemės įsigijimo aplinkybių, nes jis tuo metu kai mama įsigijo žemę jis dar nebuvo gimęs, nurodydamas, kad nežino iš ko mama pirko žemę ar iš Lietuvos kariuomenės savanorio ar iš varžytinių ir kada jo mama jį įsigijo, jam nėra aiškiai žinoma. Šie pareiškėjo paaiškinimai liudija apie pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą bei jo paaiškinimų, kaip įrodymo, nepatikimumą. Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjo S. L. 2003 metais Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktuose prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nurodyta, kad jo tėvai turėjo žemės sklypą, dėl kurio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra nagrinėjama byla ( bylos Nr. 2-609-206/2006 l.27).
Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kokio sandorio pagrindu jo motina įgijo nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą. Jau minėta, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje apklaustų liudytojų A. O. S. ir E. L. parodymai, atsižvelgiant į jų turinį ir kitus byloje surinktus įrodymus, vertintini kaip nepakankami prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nes šie liudytojai teigė sužinoję apie S. L. įsigytą žemę sužinojo būdami labai jauno amžiaus (apie 10 m) iš savo tėvų, o patys žemės sklypo buvimo vietoje niekada nėra buvę. Taipogi teismui pateiktas žemės sklypo preliminarių ribų planas (b. l. 57), kaip teigė pareiškėjo atstovas, buvo sudarytas būtent liudytojos paaiškinimais apie sklypo buvimo vietą ir jos ribas, kuri kaip teismo posėdžio metu nustatyta, niekada nebuvo žemės sklypo vietoje, todėl teismas daro išvadą, kad teismui pateiktas S. L. žemės sklypo preliminarių ribų planas sudarytas remiantis nepatikimais įrodymais, nepasirašytas liudytojos. Pareiškėjo motyvas, jog 6 ha žemės turėjimo faktą patvirtina pačios S. L. 1951 m. lapkričio 16 kasaciniame skunde dėl nuosprendžio, kuriuo ji nuteista tremčiai, nepatvirtina to fakto, kad ji turėjo tokio dydžio žemės sklypą, ir nėra pakankamas įrodymas, spręsti kokiu būdu įgijo ir kur buvo žemės sklypas, t. y. darytina išvada, kad kaip pareiškėjas teigia, jog tai vienas iš pagrindinių įrodymų, kad S. L. įsigijo žemę apie 1930 m būdama L., niekuo nepatvirtinta. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepatvirtina ir tai, kad ji jį įsigijo apie 1930 metus, nes byloje yra įrodymai – Kartenos valsčiaus viršaičio 1937-01-23 surašytuose pažymėjimuose nurodoma, jog pareiškėjo motina S. L. K. mieste turi 400 kv. m. žemės sklypą (bylos Nr. 2-609-206/2006 l. 51). Kitų duomenų apie minimą žemės sklypą nėra.
Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėjo liudytojų parodymais, S. L. kasacinio skundo fragmentu, UAB „Geovitara“ 2011-03-25 sudarytu S. L. sklypo preliminarių ribų planu, kad pareiškėjo motinos S. L. (L.) žemės sklypas buvo 6 ha ploto, kuriame jo tėvai ruošėsi statyti namą ir ten gyventi. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo ypatumai tokios rūšies juridiniams faktams nustatyti kasacinėje praktikoje ne kartą išaiškinti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinat šių įrodymų visetą. Be to, sandorio sudarymo aplinkybės konstatavimas remiantis tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, neatitiktų nei ad hoc, nei sandorio sudarymo metu galiojusiųjų teisės normų. Ad hoc teisės norma būtų Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 punktas, kuriame išvardyti dokumentai, kuriais galima patvirtinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą turėjimą. Šiame punkte išvardyti dokumentai: sudaryti iki nacionalizacijos, patys nacionalizacijos aktai. Tokie dokumentai, kuriuos 1941–1945 metais išdavė Lietuvoje veikusios įstaigos, gali būti vertinami tik kaip papildomi įrodymai, be to, tai gali būti tik kaimų suskirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai. Teismas, atsižvelgdamas į šią teisės normą, daro išvadą, kad byloje nepateikta jokių leistinų įrodymų žemės pirkimo faktui nustatyti.
Pažymėtina, kad pareiškėjui teismo sprendimu atnaujintas terminas paduoti dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo 2007-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau, nors ir nenurodyta sprendime atnaujintas terminams dokumentams pateikti yra pratęstas protingam laikui. Pareiškėjas būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo imtis veiksmų ir kuo greičiau pasinaudoti jam suteikta teise. S. L. nepateikė įrodymų, kad tam tikros priežastys, lėmė, jog jis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Todėl teismas daro išvadą, kad S. L. yra taip pat ir praleidęs teismo sprendimu jam atnaujintą terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo paduoti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė
S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.