- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 1-2416-754/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Nukentėjusysis
- V. B., G. L.
- Kaltinamasis
- V. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1974-07-02 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, anksčiau neteistas, dirbantis vairuotoju VšĮ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. N., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, o būtent: 2013 m. vasario 13 d. apie 09.55 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 413“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, privažiavęs ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 40 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį nuo dešiniojo šaligatvio įžengusių ir pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę ėjusių pėsčiųjų G. V. ir V. B., jas partrenkė ir dėl to pėsčioji G. V. patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių 2013-02-16 ligoninėje mirė, o pėsčiajai V. B. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-13 d., apie 09.50 val. darbo metu, vairuodamas VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes Benz 413“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apie 50 km/h greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, antra eismo juosta. Tuo metu buvo apsiniaukę, be kritulių, kelio važiuojamoji dalis buvo pilka. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis nepamatė pėsčiųjų, o likus maždaug 2 metrų atstumui iki perėjos pamatė dvi nukentėjusiąsias, einančias per perėją, kurios jau buvo įžengusios į antrąją eismo juostą, kuria jis važiavo. Siekdamas išvengti pėsčiųjų partrenkimo, jis pradėjo intensyviai stabdyti vairuojamą automobilį ir pasuko vairą į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir automobilio dešinės pusės veidrodžiu kliudė arčiau automobilio buvusią pėsčiąją. Automobilį pilnai sustabdė antroje eismo juostoje maždaug 5 metrų atstumu už perėjos. Išlipęs iš automobilio pamatė ant važiuojamosios dalies pėsčiųjų perėjos ribose gulinčias dvi nukentėjusiąsias. Netrukus viena iš jų bandė keltis, o kliudyta automobilio veidrodžiu nukentėjusioji liko gulėti. Negali nurodyti, dėl kokių priežasčių savalaikiai nepastebėjo perėja einančių pėsčiųjų, gal todėl, kad jos buvo tamsiai apsirengusios. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mirusios nukentėjusiosios G. V. dukrai G. L. ir nukentėjusiajai V. B. atlygino neturtinę žalą ir susitaikė.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2013-02-13 d., apie 10 val. kartu su G. V. ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) g. G. V. judėjo pasiremdama lazda, buvo dešine ranka įsikibusi į jos ranką ir ėjo jai iš kairės pusės. Prieš įžengiant į važiuojamąją dalį, ji pasižiūrėjo į kairę pusę, ar nėra transporto priemonių, matė atvažiuojant mikroautobusą, jam iki perėjos buvo apie 50 metrų atstumas. Jos ėjo lėtu tempu, nes G. V. sunkiai vaikščiojo. Praėjus pirmąją eismo juostą ir įžengus antrąją, ji staiga pajuto smūgį į kairę kūno pusę ir nugriuvo, tikriausiai prarado sąmonę, nes atsigavo ligoninėje. Suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, ji vėliau sužalojimus gydėsi poliklinikoje. Paties jos ir G. V. partrenkimo mechanizmo nurodyti negali, nes nematė. Mano, kad automobilis užkliudė G. V., kuri griūdama pargriovė ir ją. Po eismo įvykio ji dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „AB „Lietuvos draudimas“, kur buvo drausta eismo įvykio kaltininko transporto priemonė, bendrovė jai išmokėjo 2 334 Lt atlyginimą už patirtą neturtinę žalą, ir 215 Lt atlyginimą už patirtą turtinę žalą, o kaltinamasis sumokėjo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ji kaltinamajam neturi pretenzijų, jam atleido.
Teismas LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka pagarsino nukentėjusiosios G. L. parodymus, esančius b.l. 43,44; 45; 46,47; 52,53, kad 2013-02-13 d. trumpąja žinute iš savo motinos G. V. kaimynų gavo pranešimą, kad eismo įvykio metu buvo sužalota motina, kuri gydoma ligoninėje. Vėliau, 2013-02-16 d. tokiu pačiu būdu jai buvo pranešta, kad jos motina nuo paritų sužalojimų mirė. Atvykusi iš Rusijos Federacijos, kur gyvena, ji savo lėšomis palaidojo motiną. Jai nėra žinomos eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota motina, aplinkybės. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino patirtą žalą ir jai išmokėjo 21 162 Lt sumą. Likusią žalą jai atlygino eismo įvykio kaltininkas V. N.. Kadangi visa turtinė ir neturtinė žala jai buvo atlyginta, ji byloje civilinio ieškinio nereikš. V. N. jokių pretenzijų nereiškia, su juo susitaikė. Ji gyvena Rusijos Federacijoje, Murmanske, todėl dėl apsunkinto ir su papildomomis lėšomis susijusio atvykimo į Lietuvą, ji prašo teisme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Liudytoja L. M. parodė, kad 2013-02-13 d. apie 10 val. ji Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) g. 40 ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pasiekusi priešingų krypčių eismo puses skiriančią skiriamąją juostą, sustojo įsitikinti, ar yra saugu ir pamatė, kad jai iš dešinės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nedideliu greičiu už 15-20 metrų atvažiuoja mikroautobusas. Tuo pat metu pamatė, kad pėsčiųjų perėja nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, jai priešais ateina dvi pėsčiosios, kurios jau buvo perėjusios pirmąją eismo juostą ir žengė į antrąją eismo juostą. Jos judėjo lėtai, viena ėjo pasiremdama lazda ir buvo įsikibusi kitai į parankę. Manydama, kad kirsti važiuojamąją dalį saugu, ji taip pat įžengė į važiuojamąją dalį, bet žengusi porą žingsnių ir dar kartą pažiūrėjusi į dešinę pusę pamatė, kad minėtas mikroautobusas prieš perėją nestabdo. Ji staiga žengė kelis žingsnius atgal, nukentėjusiosios tęsė ėjimą ir jau buvo įžengusios į antrąją eismo juostą, tarp jų ir jos buvo likęs tik maždaug 2 metrų atstumas, kai pravažiuojančio mikroautobuso vairuotojas pradėjo stabdyti. Kai mikroautobusas pravažiavo pro ją, pamatė, kad ant važiuojamosios dalies, antroje eismo juostoje, guli abi nukentėjusiosios. Ji suprato, pėsčiosios buvo kliudytos mikroautobuso dešiniu šonu. Mikroautobusas sustojo už perėjos apie 5-10 metrų atstumu, išlipęs vairuotojas aiškino, kad iš dešinės pusės ėjusių pėsčiųjų jis nepamatė.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2013-02-13 apie 10 val. kartu su sutuoktine buvo (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. 40 automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis buvo pasisukęs (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies kryptimi, kai staiga priešais save išgirdo trenksmo garsą ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavęs mikroautobusas partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią senyvo amžiaus pėsčiąją. Pėsčiąją partrenkęs mikroautobusas sustojo antroje eismo juostoje apie 10 metrų atstumu už perėjos ribų. Jis iškart apie eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui ir nuėjo į įvykio vietą, kur pamatė ant važiuojamosios dalies viena šalia kitos ant nugarų gulinčias dvi pėsčiąsias. Pėsčiųjų galvos buvo nukreiptos (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Jis nematė prieš smūgį buvusių aplinkybių, t.y. atstumo tarp automobilio ir pėsčiųjų joms įžengus į važiuojamąją dalį, pėsčiųjų judėjimo tempo ir automobilio važiavimo greičio.
Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1685/13(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 206 nurodyta, jog nustatyta, kad eismo įvykio metu V. N. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 76,77).
Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1732/13(01) nurodyta, jog nustatyta, kad eismo įvykio metu V. B. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 260/13(01) konstatuojama, kad G. V. kūne buvo rasti sužalojimai: dauginiai galvos sumušimai, pasireiškę muštine žaizda ir odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su masyve aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva; kaukolės skliauto ir pamato lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais; galvos smegenų dešiniojo pusrutulio ir masyvus galvos smegenų pamato sumušimai; kairės kojos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva kairėje blauzdoje; kairės pėdos kubakaulio lūžis, V-to padikaulio panirimas; poodinė kraujosruva ir dvi muštinės žaizdelės kairės akies vokuose; poodinė kraujosruva juosmenyje ir kairėje plaštakoje. G. V. mirtis įvyko nuo dauginių galvos sumušimų, pasireiškusių muštine žaizda ir odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su masyve aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio ir masyvaus galvos smegenų pamato sumušimų. Tai komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. G. V. mirė 2013-02-16 d., 13.35 val., Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje. Visi G. V. kūne nustatyti sužalojimai padaryti tik mechaniniu būdu, galimai autoįvykio metu, ją, kaip pėsčiąją, partrenkus automobiliui. Vienas iš galimų nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo variantų galėjo būti: pirminis smūgis suduotas į kairę blauzdą iš priekio, tuomet ji buvo užmesta ant automobilio ir veidu trenkėsi į automobilio paviršių, po ko buvo nublokšta ant žemės paviršiaus su kuriuo kontaktavo pakaušiu ir juosmeniu, tuo tarpu plaštaka galėjo būti sužalota bet kurio trauminio poveikio metu. Nenustatyta požymių, rodančių, kad G. V. sirgo kokia nors liga, galėjusia įtakoti jos mirtį. G. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 26-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu V. B. patyrė minkštųjų audinių patinimą kairėje rankoje ir muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, t.y. sužalojimus, kurie atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Kliniškai diagnozuotas nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimas sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas, kadangi nepatvirtintas objektyviu instrumentiniu tyrimu (b.l. 62,63).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. N. kaltę taip pat patvirtina: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kur nustatyta, kad 2013-02-13 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, ties pastatu Nr. 40 esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 metrų pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Įvykio vietos apžiūros metu (apžiūra pradėta apie 10.30 val.) asfaltuota važiuojamosios dalies danga buvo sausa. Ties pėsčiųjų perėja gatvės važiuojamąją dalį sudaro keturios eismo juostos, t.y. dvi eismo juostos, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir link (duomenys neskelbtini) gatvės, ir dvi eismo juostos, skirtos važiuoti priešinga kryptimi. Priešinos krypties eismo puses skiria apie 3,4 m pločio skiriamoji juosta. Eismo įvykis kilo važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Šios eismo pusės 1-osios eismo juostos plotis yra 3,8 m, 2-osios – 3,5 m. Po eismo įvykio V. N. vairuotas automobilis „Mercedes Benz 413“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo minėtos eismo pusės 2-oje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 7,6 – 7,7 m atstumu už tolimesnės perėjos ribos (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi). 2-oje šios eismo pusės eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ribose, buvo rasta (tikėtina) kraujo dėmė. Kitų pėdsakų ar objektų, kurie leistų spręsti apie eismo įvykio mechanizmą, nerasta (b.l. 5-12); transporto priemonės apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad 2013-02-13 eismo įvykio metu V. N. vairuotas automobilis „Mercedes Benz 413“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“, techninė apžiūra atlikta, apgadintas, t.y. sulaužytas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžio korpusas (b.l. 13-19).
Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo V. N. kaltė dėl to, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis bei žuvo žmogus, o būtent: 2013 m. vasario 13 d. apie 09.55 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 413“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, privažiavęs ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 40 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį nuo dešiniojo šaligatvio įžengusių ir pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę ėjusių pėsčiųjų G. V. ir V. B., jas partrenkė, dėl to pėsčioji G. V. patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių 2013-02-16 ligoninėje mirė, o pėsčiajai V. B. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d..
Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą neturtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. N. anksčiau nebuvo teistas (b.l. 84), administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas, paskutinį kartą – 2009-05-11 (b.l. 85, 86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 89, 91), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 90), dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbovietės pateiktoje charakteristikoje vertinamas teigiamai ir teismo prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti kelių transporto priemones (b.l. 87, 92). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. N. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nebuvo pareikšta civilinių ieškinių, 2013-03-20 proceso dalyvių iniciatyva surašytas susitaikymo protokolas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajai G. L. gavus visą dėl motinos G. V. mirties patirtos turtinės žalos atlyginimą, t.y. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus 21 162 Lt sumą, o kaltinamajam V. N. atlyginus neturtinę žalą sumoje 10 000 Lt, ji atleido V. N. ir su juo susitaikė bei nereiškia jam jokių pretenzijų (b.l. 93, 94). Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, susijusių su sunkiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios G. V. mirtimi, veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę bei atidedant jos vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą (LR BK 50, 75 str., 67 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą:
uždrausti naudotis specialia teise, t.y. vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus;per bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.