Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja V. K. 2026-01-15 priėmė nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-59-2026, nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalį (ROIK: 25287492190), nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėja apskundė šį 2026-01-15 ne teismo tvarka priimtą nutarimą teismui, kuriuo prašo peržiūrėti 2026-01-15 nutarimą, panaikinti jį kaip priimtą vadovaujantis neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 25287492190, iš naujo įvertinti pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes.

Prašymas grindžiamas šiais skundo motyvais: administracinė teisena šioje byloje jau buvo atnaujinta vieną kartą paaiškėjus, jog pirminio tyrimo metu nebuvo tinkamai nustatytas asmuo, nuėmęs „Stop“ juostą, nors tai buvo galima padaryti iš vaizdo kamerų įrašų. Kaltininko tapatybė (A. P.) buvo nustatyta pareiškėjų iniciatyva.

Tai patvirtina, kad tyrimas šioje byloje jau anksčiau buvo atliktas nepakankamai rūpestingai. Dabartinis 2026-01-15 nutarimas taip pat priimtas vadovaujantis objektyviai neteisinga faktine aplinkybe, jog pareiškėja nepateikė prašytų dokumentų, nors jie buvo pateikti 2025-12-04 el. paštu (duomenys neskelbtini) tyrėjai V. K..

Todėl egzistuoja savarankiškas ir naujas pagrindas antrą kartą atnaujinti administracinę teisena šioje byloje.

Su vyresniosios tyrėjos V. K. nutarimu nesutinka, nes jis priimtas vadovaujantis objektyviai neteisinga faktine aplinkybe, turėjusia esminę reikšmę priimtam sprendimui.

Dėl neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės nurodė, kad pareiškėja R. Š. nepateikė dokumentų apie planuojamus remonto darbus nuo 2025-10-03, teritorijos, nuo kurios buvo nuimta „Stop" juosta, priklausymą ar nuomą DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės. 2025-12-04 18:43 val. elektroniniu paštu tyrėjai V. K. buvo išsiųstas atsakymas į jos 2025-12-04 10:57 val. paklausimą, kuriame buvo pateikti paaiškinimai dėl darbų pobūdžio ir atitverto ploto ribų: žemės nuomos sutarčių su priedais skenuoti dokumentai, teritorijos planas su žaliai pažymėta vieta, kur buvo atitvertas pastatas „Stop“ juosta. Šis planas galioja nuo 2002-07-09 ir kartu su sutartimi yra įregistruotas Registru centre. Šios aplinkybės patvirtinamos pridedamomis 2025-12-04 el. laiškų kopijomis. Todėl nutarime padaryta išvada, kad pareiškėja nepateikė prašytų dokumentų, yra objektyviai neteisinga.

Dėl šios klaidos reikšmės priimtam sprendimui nurodė, kad iš nutarimo motyvų matyti, kad dokumentų nepateikimas buvo viena iš esminių priežasčių konstatuoti, jog: nebuvo planuojamų ar realių remonto darbų; nebuvo teisėto pagrindo atitverti teritoriją; DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo aiškios subjektinės teisės naudotis ginčijama teritorija. Taigi nutarimas buvo priimtas vadovaujantis neteisinga faktine prielaida, kuri turėjo tiesioginę ir esminę įtaką galutinei išvadai dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo. Tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

Dėl pareiškėjo procesinio statuso nurodė, kad nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėja R. Š. neturėjo įgaliojimo veikti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šiuo prašymu patvirtinama, kad: 2025-10-04 pareiškimas policijai ir šis prašymas teikiami DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vardu per jos pirmininkę S. K.. Todėl nėra procesinio pagrindo laikyti, kad pareiškimas buvo pateiktas netinkamo subjekto.

Atkreipė dėmesį, kad po (duomenys neskelbtini) pastatu esanti teritorija niekada nebuvo nustatyta ar įteisinta kaip vieša automobilių stovėjimo aikštelė. Pastato pirmojo aukšto plane ši erdvė nėra suprojektuota kaip parkavimo vietos, todėl teisiškai tai yra traktuojama, kaip pastatas, kuris nėra dalijamas gretimo namo apartamentų savininkams panorėjus ((duomenys neskelbtini) pastato 1-ojo aukšto planas pridedamas). Kaimyninių namų gyventojai ar jų nuomininkai neturi jokių daiktinių teisių (servitutų) naudotis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojama žeme užstatyta pastatu automobilių parkavimui. Galimybė faktiškai statyti automobilius nesukūrė teisės naudotis šia teritorija.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesutinka su pareiškėjos skundu. Nesutikimo argumentai nurodyti šie: Institucijos 2026-01-15 nutarimu Nr. 31-ANR_N 59-2026, vadovaujantis ANK 565¹ str. 1 d. 1 p., buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 str.1 d., pradėta A. P. atžvilgiu.

Nutarimas priimtas dėl to, kad 2025-10-04 apie 12:18 val., adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme, A. P. savavališkai nukabino nuo namo „Stop“ juostas, kurios buvo pakabintos namo bendrijos pirmininkės, dėl įspėjimo, kad nestatyti automobilių nurodytoje vietoje, nes bus vykdomi pastato remonto darbai.

2025-10-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas portale „epolicija.lt“ R. Š. pareiškimas ROIK: 0125000589427, kuriame nurodoma, kad 2025 m. spalio 3 d. su „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininke atsitvėrė savo pastatą „Stop“ juosta, nes ketino atlikti bendrijos namo dalies renovacijos darbus. Iš anksto iškabino ant namo, matomose vietose skelbimus, kad svetimų automobilių savininkai pasišalintų su automobiliais iš po pastato ((duomenys neskelbtini)). Liko vienas automobilis „Seat Toledo“. Kol nebus patraukti visi automobiliai, negali pradėti remonto darbų.

2025-10-04 apie 12 val. 18 min., atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), vienas iš apartamentų savininkų, „Stop“ juostas nuplėšė. Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kodėl šis asmuo atliko tokius veiksmus prie svetimo, jam nepriklausančio pastato ir įpareigoti, kad „Stop“ juostos būtų gražintos į vietą, kaip buvo iki minėto asmens veiksmų atlikimo. Materialinė žala nepadaryta.

A. P. dėl įvykio paaiškino, kad 2025-10-03 adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė, kad užtvertos automobilių stovėjimo vietos „Stop“ juosta. 2025-10-04 apie vidurdienį A. P. sugrįžęs pamatė, kad „Stop“ juosta vis dar aptverta. A. P. paklausė kaimyno iš (duomenys neskelbtini) gatvės, dėl ko yra užtvertos minėtos vietos, kaimynas atsakė, kad lyg kažką turėjo tvarkyti. A. P. jokios informacijos elektroniniu laišku ar telefonu negavo dėl planuojamų darbų (taip dažniausia gauna informaciją). Tik vėliau pastebėjo aukštai pakabintą lapelį ant pastato sienos, kad darbai bus pradėti nuo 2025-10-03 09:00 val., tačiau A. P. per šį laikotarpį jokių vykdomų darbų nepastebėjo. Taip pat nurodė, kad iki paaiškinimo pateikimo dienos jokie darbai atliekami nebuvo. 2025-10-04 „Stop“ juostą A. P. nuėmė, nes turėjo atvykti klientai, kuriems teikia apgyvendinimo paslaugas apartamentuose. Taip pat vyras nurodė, kad ta teritorija, kuri buvo užtverta „Stop“ juosta yra bendra (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų žemė, kuri yra nuomojama iš valstybės. Nuomos sutartis yra įteisinta Registrų centre. A. P. pateikė dokumentus, nuomos sutartį.

Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. (ir dar vienas asmuo) minimą kiemą, kur yra automobilių stovėjimo vietos ir kitą kiemo teritoriją, nuomojasi pagal nuomos sutartį iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Tačiau teritorija nėra padalinta atskirai kiekvienam nuomininkui dalimis, taip pat nėra ir priskirtos automobilių stovėjimo vietos, kiekvienam asmeniškai, visa teritorija naudojama bendrai. Todėl nenustatyta kurią dalį pagal nuomos sutartį gali naudoti tik A. P., ar tik DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Visi nuomininkai šiuo plotu gali naudotis.

Minimo kiemo teritorija gali naudotis visi asmenys sudarę atitinkamą nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) savivaldybe. A. P. mano, kad nuomojamoje teritorijoje nuėmęs „Stop“ juostą, pasielgė teisėtai, nes pradėti jokie renovacijos darbai nebuvo, o pas jį turėjo atvykti apgyvendinimo paslaugas užsisakę klientai su automobiliu, kurie turėjo pasistatyti automobilį į šias minimas vietas.

Šiuo atveju nėra įžvelgiami administracinio nusižengimo požymiai nurodyti ANK 518 str. „Savavaldžiavimas“, nes abi pusės turi nuomos sutartis dėl minėtos teritorijos naudojimosi, tačiau teritorija padalinta nėra ir patys asmenys dėl naudojimosi nesutaria. Ko pasėkoje tarp šalių kyla civiliniai santykiai. Šiuo atveju dėl teritorijos padalinimo abi pusės turi teisę kreiptis į teismą.

2026-01-23 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės S. K. ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojos R. Š. prašymas dėl 2026-01-15 nutarimo Nr.31-ANR_N-59-2026 peržiūrėjimo, teisenos atnaujinimo.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra paimtos iš konteksto ir neatitinka konkrečiai nutarime nurodytos esmės, o būtent to, jog nutarimu nebuvo konstatuota, jog R. Š. nepateikė jokių nuomos dokumentų, tačiau akcentuojama, jog ji nepateikė jokių duomenų apie tai, jog minėtu žemės sklypo plotu gali naudotis tik ji (šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog žemės sklypu gali naudotis ir A. P.). Taip pat atkreipė dėmesį, jog R. Š. pateikė jokių įrodymų, jog buvo planuojami realūs pastato renovacijos darbai (t. y. jokių patvirtinančių darbus dokumentų), o kaip pat savo el. laišku nurodė, jog buvo planuojami smulkūs kosmetiniai darbai, be to net negavus R. Š. įgaliojimo atstovauti bendriją prie jos teikto 2025-10-04 skundo, vis tiek buvo tirtos visos skunde nurodytos aplinkybės, todėl skundas Institucijos nuomone laikytas nepagrįstu siekiant išsiaiškinti civilinius santykius naudojantis administracinės teisės priemonėmis.

ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, baustinas ir pan. (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010). Paminėtina ir tai, kad asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis).

Iš teisės aktų analizės matyti, jog savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 str.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 31-ANR_N-59-2026, yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byla ištirta visapusiškai surinkus joje visus galimus įrodymus, naikinti šį nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2026-01-15 nutarimą be pakeitimų.

Teismo posėdyje pareiškėja S. K. prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodė, kad A. P. nėra vienas iš bendrijos savininkų. Jis neturi jokios nuosavybės jų turte. Jis negalėjo atlikti jokių veiksmų prie pastato. Asmuo savavališkai po jų pastatu statydavo automobilius, t. y. jų nuomininkai. Pastato dalis, t. y. jų pirmas aukštas, nėra įvardinta kaip aikštelė, ten yra praėjimas, galimybė statyti automobilius. Pirmas aukštas priklauso (duomenys neskelbtini) bendrasavininkams, vienas iš bendrasavininkų A. K., jo įmonės vardu. Tai yra, pastatas ir žemė yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ savininkų (duomenys neskelbtini), taip pat yra išsinuomojęs žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Šiuo metu yra užsidėję blokatorius po pastatu. Minimi asmenys iš gretimo namo skundė, savivaldybė skundą atmetė. Gali būti skirstoma tik neužstatyta teritorija, kuri yra tarp pastatų, turi susidaryti susitarimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtent (duomenys neskelbtini) žemės sklypo neužstatyto ploto. Šita informacija buvo pateikta. Nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje kiekvieno pastato gyventojai gali statyti automobilius.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas nedalyvavo.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame buvo įvertinti visi teismui pateiktos bylos medžiagos duomenys (ROIK: 25287492190) ir priimtas sprendimas nutraukti pradėtą administracinę teiseną, o būtent:

2025-10-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas portale „epolicija.lt“ R. Š. pareiškimas ROIK: 0125000589427, kuriame nurodo, kad 2025 m. spalio 3 d. su „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos pirmininke atsitvėrė savo pastatą „STOP“ juosta, nes ketino atlikti bendrijos namo dalies renovacijos darbus. Iš anksto iškabino ant namo, matomose vietose skelbimus, kad svetimų automobilių savininkai pasišalintų su automobiliais iš po pastato ((duomenys neskelbtini)). Liko vienas „SEAT TOLEDO“. Kol nebus patraukti visi automobiliai, negali pradėti remonto darbų. Tačiau šiandien 2025 metų spalio 4 dieną apie 12 vai. 18 min., atvažiavęs, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), vienas iš apartamentų, savininkų, „STOP“ juostas nuplėšė. Prašo išsiaiškinti, kodėl šis asmuo atliko tokius veiksmus prie svetimo, jam nepriklausančio pastato ir įpareigoti, kad „STOP“ juostos būtų gražintos į vietą, kaip buvo iki minėto asmens veiksmų atlikimo.

Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad „STOP“ juostą nuėmė A. P..

Išsiaiškinta, kad dėl šio įvykio atsakingas/įgaliotas asmuo – minimos bendrijos pirmininkė nesikreipė, o šiuo atveju pareiškėja R. Š. nepateikė dokumentų, jog būtų įgaliotas atstovas, dalyvauti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ procesiniuose sprendimuose ar pareiškimų teikime.

Materialinė žala nepadaryta. A. P. atžvilgiu pradėta administracinė teiseną ROIK 252987492190, pagal LR ANK 518 str. (Savavaldžiavimas). Į įvykio vietą policija kviesta nebuvo.

A. P. dėl įvykio paaiškino, kad 2025-10-03 adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad užtvertos automobilių stovėjimo vietos „Stop“ juosta. 2025-10-04 apie vidurdienį vyras sugrįžęs pamatė, kad „STOP“ juosta dar kabėjo. A. P. paklausė kaimyno, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, dėl ko yra užtvertos minėtos vietos, kaimynas atsakė, kad lyg kažką turėjo tvarkyti. A. P. jokios informacijos elektroniniu laišku ar telefonu negavo dėl planuojamų darbų (taip dažniausia gauna informaciją). Tik vėliau pastebėjo aukštai pakabintą lapelį ant pastato sienos, kad darbai bus pradėti nuo 2025-10-03 09:00 val., tačiau A. P. per šį laikotarpį jokių vykdomų darbų nepastebėjo. Taip pat nurodė, kad iki paaiškinimo pateikimo dienos jokie darbai atliekami nebuvo. 2025-10-04 „STOP“ juostą A. P. nuėmė, nes turėjo atvykti klientai, kuriems teikia apgyvendinimo paslaugas apartamentuose. Taip pat vyras nurodė, kad ta teritorija, kuri buvo užtverta „STOP“ juosta yra bendra (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų žemė, kuri yra nuomojama iš valstybės. Nuomos sutartis yra įteisinta registrų centre.

A. P. pateikė dokumentus, nuomos sutartį.

R. Š. ne kartą rašyta moters pareiškime nurodytu el. paštu, dėl dokumentų pateikimo dėl renovacijos ar kitų tvarkymo darbų nuo 2025-10-03, taip pat prašyta pateikti dokumentus įrodančius, kad automobilių stovėjimo vietos, nuo kurių A. P. nuėmė „STOP“ juostą, priklauso ar nuomojasi tik DNSB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakymas gautas nebuvo.

Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. (ir dar vienas asmuo) minimą kiemą, kur yra automobilių stovėjimo vietos, ir kita kiemo teritorija, nuomojasi pagal nuomos sutartį iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Tačiau teritorija nėra padalinta atskirai kiekvienam nuomininkui dalimis, taip pat nėra ir priskirtos automobilių stovėjimo vietos, kiekvienam asmeniškai, visa teritorija naudojama bendrai. Todėl nenustatyta, kurią dalį, pagal nuomos sutartį, gali naudotis tik A. P., ar tik DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Visi nuomininkai, šiuo plotu gali naudotis.

Minimo kiemo teritorija gali naudotis visi asmenys sudarę atitinkamą nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) savivaldybe. Kai A. P. nuomojamoje teritorijoje nuėmė „STOP“ juostą, jis mano, kad pasielgė teisėtai, nes pradėti jokie renovacijos darbai nebuvo, o ir pas jį atvykinėjo apgyvendinimo paslaugas užsisakę klientai su automobiliu, kurie turėjo pasistatyti automobilį į šias minimas vietas.

Šiuo atveju nėra įžvelgiami administracinio nusižengimo požymiai nurodyti LR ANK 518 str. „Savavaldžiavimas“, nes abi pusės turi nuomos sutartis dėl minėtos teritorijos naudojimosi, tačiau teritorija padalinta nėra ir patys asmenys dėl naudojimosi nesutaria. Ko pasėkoje tarp šalių kyla civiliniai santykiai. Šiuo atveju dėl teritorijos padalinimo abi pusės turi teisę kreiptis į teismą.

Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Tikra teisė - tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė - tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-509/2008; Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-389/2010). Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau konstatuojama, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes tarp šalių yra susiklostę civiliniai turtiniai santykiai, kurie pagal kompetenciją yra nagrinėjami teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl pareiškėja gali kreiptis į teismą civiline tvarka.“.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis vertinama, kad nėra gauta neginčijamų įrodymų, jog 2025-10-04 apie 12:18 val., adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme, A. P. savavališkai nukabino nuo namo „Stop“ juostas, kurios buvo pakabintos namo bendrijos pirmininkės, dėl įspėjimo, kad nestatyti automobilių nurodytoje vietoje, nes bus vykdomi pastato remonto darbai ir taip padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) turi nuomos sutartis dėl 0,1118 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) dalies naudojimosi, kuri nėra padalinta. Kadangi tarp minėtų asmenų kyla ginčas dėl naudojimosi minėta teritorija, tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai.

Teismas sprendžia, kad surinkta pirminė medžiaga buvo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirta, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė vadovavosi ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl įrodymų įvertinimo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl šioje nutartyje aptartų motyvų, nenustačius procesinių pažeidimų dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. 2026-01-15 nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-59-2026, kuriuo nutraukta nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena A. P. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalį (ROIK: 25287492190), nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.