Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-800/2016 pagal ieškovų V. G. ir I. G. ieškinį atsakovei A. J. P., išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. P. prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 48-52). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė neteisėtą ir šališką sprendimą, vertino tik ieškovo argumentus, neįsigilino į bylos esmę, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė CPK 177, 179, 185 straipsnių, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, neįvertino aplinkybių, kad apeliantei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti dar 1998 m., o tvora, skirianti abiejų sklypų ribas, pastatyta dar 1971 m. Jokių pretenzijų dėl tvoros niekada nebuvo, tvora buvo užtverta SB (duomenys neskelbtini) gyventojų bendromis lėšomis pagal sklypų išsidėstymo linijas.Teismas nesiaiškino ieškovės I. G., kaip žemės sklypo savininkės, teisinio statuso, byloje pakeitė ieškovus nesant nuosavybės teises patvirtinančių duomenų. Byloje nėra duomenų, kad pati I. G. sutinka su sklypo riba ar jos teisės pažeidžiamos. Apeliantė prašė teismo iškviesti ieškovę į posėdį, tačiau teismas nepagrįstai prašymo netenkino, nepaisydamas to, kad tarp ieškovo V. G. ir apeliantės nuo seno yra konfliktiški santykiai. Taip buvo užkirsta galimybė ginčą išspręsti taikiai. Teismas buvo subjektyvus ir šališkas, neatsižvelgė į ieškovo teiginius paneigiančius duomenis. VĮ Registrų centro 2015-05-25 rašte nurodyta, kad ieškovas nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3. punkto reikalavimų, nes nepateikė dokumentų, liudijančių, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei įteikė sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą; atliktos sklypo ribos neatitinka NTR įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Apeliantės atstovas prašė įtraukti į bylą gretimų sklypų savininkus, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.Teismas padarė klaidingą išvadą, jog posūkio taškų koordinatės faktiškai sutampa, nors pats teismas sprendime pripažino, kad tiksliai nustatyti posūkio taškų koordinates byloje neįmanoma. Viešo registro duomenimis užfiksuota ieškovo sklypo linijų pasikeitimai atlikus naujus matavimus, lyginant juos su įregistruotais matavimais, posūkio taškai viso sklypo yra kiti, nes persidengia su sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Tai nurodyta ne tik schemoje, bet ir VĮ Registrų centro 2015-05-22 rašte, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-11 pateiktoje išvadoje dėl sklypo ribų.Teismas neteisingai vertino tvoros koordinates, neatsižvelgė į faktiškai stovinčios tvoros trajektoriją ir padėtį bei paklaidas, skaičiuojant pagal perslinkto sklypo posūkio taškus ir naujai atsiradusius tvoros atstumus. Teismas ignoravo liudytojų parodymus, Nacionalinės žemės tarnybos išvadas, VĮ Registrų centro sprendimus dėl netinkamai parengto sklypo plano, Geoplanas situacijos schemą. Teismas neįvertino duomenų, kad atstumas tarp taškų 2 ir 3 sudaro 18 metrų, o naujai tvertas tik 7,11 metro tvoros fragmentas, likusioje dalyje eina paties ieškovo senoji sieto tvora. Faktinė tvoros riba nebuvo pakeista, tai atsispindi fotonuotraukose, kur matyti dalis naujos, dalis senos paties ieškovo tvoros linijos fragmentas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė turėjo gauti ieškovų sutikimą senos tvoros rekonstrukcijai. Teismas nepagrįstai atnaujinęs civilinę bylą, apeliantei uždėjo pareigą atlikti sklypo naujus kadastrinius matavimus. Tokia pareiga apeliantei finansiškai neįmanoma, nes ji yra senatvės pensininkė, be to, turi neįgalų sūnų. Žemės sklypo kadastrinius matavimus apeliantė jau yra atlikusi prieš daugelį metų ir neprivalo jų naujai atlikti ieškovo pageidavimu.Teismas neįvertino aplinkybių, kad byloje pateikti du skirtingi tos pačios dienos Sklypų parodymo paženklinimo aktai, prie kurių pridėti skirtingi sklypų planai, todėl neaišku, koks konkrečiai dokumentas suderinimui buvo siunčiamas apeliantei. Sklypo paženklinimo aktas yra nepasirašytas pačių ieškovų, todėl vertintina, kad jie patys nesutinka su tokiu aktu. Prie paženklinimo aktų pridėti du skirtingi sklypo planai, kur viename nėra pačių ieškovų parašų, todėl neaišku, kuriuo planu teismas vadovavosi vertindamas, kad atsakovė nepagristai atsisakė duoti sutikimą ir kurio sklypo planui.Ieškovai V. G. ir I. G., atstovaujami advokatės Dianos Višinskienės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, prijungti prie civilinės bylos naują įrodymą – 2016-11-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kadangi naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po apeliacinio skundo pateikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 58-66). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teikiant prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ieškovės I. G. atstovė pateikė Nekilnojamojo turto išrašą, kuriame buvo nurodytas juridinis faktas – 2015-10-27 notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie sudarytą dovanojimo sutartį, kuria I. G. padovanotos ieškovui K. G. priklausiusios 490/698 dalys žemės sklypo. Pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo apie tai, ar ieškovė yra tinkamas procesinių teisių perėmimo subjektas, todėl teismui teikiamas VĮ Registrų centro išrašas, kuriame įregistruota ieškovės I. G. nuosavybės teisė į 490/698 dalis žemės sklypo (CPK 314 str.).Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė I. G. galimai nesutinka su žemės sklypų riba arba jos teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovės suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi ir siekį, jog ieškinys būtų patenkintas, patvirtina jos sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis su Advokatės Dianos Višinskienės kontora, kurios pagrindu advokatėms buvo pavesta atstovauti ieškovės interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, jos interesus atstovavo atstovai, kas pripažįstama tinkamu ieškovės dalyvavimu procese.Kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2014-12-29 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriame 5 punkte nurodyta, kad apeliantei buvo išsiųsti registruoti laiškai, tačiau ji neatvyko į ribų paženklinimą vietoje, o gavusi šio akto kopiją jame parašė pastabą (būtent todėl byloje ir yra du paženklinimo–parodymo aktai - vienas, kuris buvo išsiųstas gretimų sklypų savininkams (be apeliantės pastabos), o kitas - su apeliantės pastaba, kurią ji įrašė į gautą paženklinimo akto kopiją). Byloje buvo pateikti ir AB Lietuvos pašto kvitai, iš kurių matyti, kad pašto korespondencija atsakovei buvo siunčiama 2014-12-15 ir 2015-01-02. Taigi, nors kadastro duomenų byloje, kuri buvo teikiama VĮ Registrų centrui, šie dokumentai nebuvo pateikti, tačiau jie realiai egzistuoja ir teismas su jais susipažino, todėl nenustatė jokių Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto pažeidimų.Apeliantė cituoja VĮ Registrų centro 2015-05-25 sprendimo 3 punktą, tačiau tyčia nutyli apie to paties sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad dėl 3 ir 4 punktuose išvardintų priežasčių žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimą atlieka ir sprendimą kadastro duomenų keitimui priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjas. Tuo tarpu NŽT vyr. specialistė 2015-05-15 priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nenustatyti jokie pažeidimai, susiję su žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto pildymu.Apeliantė visos bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokios jos teisės pažeidžiamos prašomomis nustatyti Žemės sklypo ribomis. Teismas netgi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir 2016-06-10 nutartimi nurodė atsakovei, kad jeigu ji nesutinka atlikti naujų savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, tai turi pateikti duomenis (įrodymus), kaip nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktame žemės sklype nurodytas koordinates pažeidžiamos jos teisės, tačiau ir po šio pirmosios instancijos teismo įpareigojimo ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų neva patvirtinančių jos teisių pažeidimą. Toks teismo įpareigojimas atitiko kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).Jokių duomenų apie apeliantės sumažėjusį žemės sklypo plotą dėl siūlomų nustatyti Žemės sklypo ribų pateikta nebuvo, tuo tarpu ieškovų Žemės sklypo plotas nesikeitė. Atsakovė elgėsi visiškai pasyviai, byloje nepateikė nei jokių įrodymų apie jos pažeistas teises, nei apie tai, kad neva ginčo tvora yra pastatyta jau nuo 1971 m., todėl jos argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.Ginčo tvora nėra pastatyta 1971 m., ši tvora nėra restauruota, o 2014 m. rudenį išliejus naujus pamatus pastatyta nauja tvora. Liudytoju apklaustas matininkas nurodė, jog dažniausiai kai savininkai stato tvorą, kviečiasi matininkus, kad pagal sklypo ribas parodytų taškus, išrašytų paženklinimo aktą, kad buvo pažymėta tvora, ir tik tada tveriama tvora. Tuo tarpu atsakovė tvorą pastatė „iš akies“, todėl įėjo į ieškovų žemės sklypą, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant tvorą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo bei įpareigojimo atsakovę išmontuoti tvorą su betoniniais pamatais, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad ieškovai V. G. ir I. G. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovei – apeliantei A. J. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams ir atsakovei priklausantys žemės sklypai turi bendrą ribą.Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus dėl ieškovės I. G. teisinio statuso byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad I. G. priklauso 490/698 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią ji įgijo 2015-10-27 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į 2015-11-04 I. G. atstovės – advokatės prašyme išdėstytus argumentus, prie jo pateiktus rašytinius įrodymus, teisėja 2015-11-05 rezoliucija teisėtai šį prašymą tenkino ir pakeitė civilinėje byloje pradinį ieškovą K. G. nauja ieškove I. G. (CPK 48 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2015-10-29 Sutartį dėl teisinių paslaugų I. G. byloje buvo atstovaujama tinkamai advokatės Dianos Višinskienės. Vadovaudamasi minėta sutartimi, 2016-09-14 advokatė Diana Višinskienė perįgaliojo advokatę Astą Kokoškiną atstovauti klientę šioje civilinėje byloje. Kadangi byloje ieškovės asmeninis dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, jos interesus atstovavo advokatai (-ės), vadovaudamiesi sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, kas pripažįstama tinkamu ieškovės dalyvavimu procese. Apeliantės argumentai, jog posėdyje nedalyvaujant pačiai I. G., nėra duomenų apie jos teisių pažeidimą ir kad taip buvo užkirsta galimybė ginčą išspręsti taikai, vertintini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jos nuomonė.Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į šį skundą, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų ir atsakovės sklypo riba yra neaiški, bei nenurodė, kokiais dokumentais vadovaujantis padarė tokią išvadą. Priešingai, į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai bei kadastro žemėlapio ištrauka rodo, jog tiek ieškovų, tiek atsakovės (apeliantės) žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų ribos įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pats pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovų reikalaujama nustatyti sklypo riba, nesiribojanti su atsakovės J. A. P. žemės sklypo plane pažymėta Nr. 2, Nr. 3, 18 m. ilgio riba, atitinka teisės aktų reikalavimus, nes faktiškai yra toje pačioje vietoje kaip ir atsakovės kadastriniais matavimais nustatyta sklypo riba. Susipažinus su pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2014-12-29 ieškovų žemės sklypo planu, situacijos schemomis matyti, jog galimi žemės ribų netikslumai yra labai nedideli, t. y. galimų paklaidų ribose. Teismui įpareigojus šalis pateikti naujus įrodymus apie sklypus skiriančios ribos koordinates, ieškovai pateikė matininko J. B. pasirašytą aiškinamąjį raštą, kuriame pakartotinai nurodyta, kad žemės sklypo riba nesutampa taške Nr. 2 – 0,02 m, o taške Nr. 3 – 0,03 m, tuo tarpu galimas žemės sklypų persidengimo ir nesutapimo dydis yra 0,10 m. Ieškovui pateikus aiškinamąjį raštą, buvo papildomai patvirtinta, kad sklypų riba yra faktiškai toje pačioje vietoje, nors koordinačių sistemos matuojant ginčo ribą buvo naudojamos skirtingos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad pagal UAB „TopoEra“ matininko J. B. 2014-12-29 parengtą žemės sklypo situacijos schemą žemės sklypo plotas nesikeičia, kas leido daryti pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu nesikeičia ir atsakovės valdomo žemės sklypo plotas. Aptarti aukščiau dokumentai (šios nutarties 19 punkte) patvirtina, kad ieškovų ir apeliantės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiškai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo ją nustatyti CK 4.45 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, ją nustatė, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šioje dalyje ieškinį atmesti.Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgdama į civiliniame procese galiojančią dispozityvią ieškovų teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą ir priemones, į ieškovų teisę suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), į tai, kad ieškovai buvo atstovaujami kvalifikuotų teisininkų (advokačių), teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir vertinti bylos faktinę situaciją, susijusią su apeliantės atsisakymo pasirašyti dokumentus pagrįstumu (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas pripažino tvoros pastatymą, konstrukcijomis peržengiant sklypo ribas, nesiremiant matininkų pagalba, pažeidžiančiu ieškovų interesus ir tenkino jų reikalavimą, t. y. įpareigojo apeliantę išmontuoti tvorą su betoniniais pamatais. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka.Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).Tiek ieškovai, tiek atsakovė (apeliantė), būdami žemės sklypų savininkai, turi teisę savo nuosavybę valdyti ir ja naudotis taip, kaip jiems atrodo tinkama, tačiau nepažeisdami kitų asmenų teisių bei įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad apeliantės tvora įsiterpia į ieškovų žemės sklypą ( t. 1, b. l. 39, 131, t. 2, b. l. 26). Ieškovų žemės sklypo naudojimo pobūdis – mėgėjų sodų žemės sklypas, atsakovės – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo, kad tiek Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktas, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punktas (galiojęs 2014 m. rudenį) numatė, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Toks reikalavimas taikomas tiek naujai statomai, tiek rekonstruojamai tvorai (2014 m. rudenį galiojusios redakcijos LR statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 17 ir 18 dalys, minėto Reglamento 1 ir 33.2 punktai). Pažymėtina, jog analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir nuo 2017-01-01 galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.1 punkte. Apeliantė tokio rašytinio ieškovų sutikimo nepateikė, todėl konstatuotina, jog jai priklausanti tvora pastatyta nesilaikant įstatymo reikalavimų.Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, pasirinko savo, kaip savininkų, teisių gynimo būdą – pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), t. y. reikalavo pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimą. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovų nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tiek jų nuosavybės teisių į 0,0698 ha žemės sklypo dalį pažeidimas yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantę įpareigojo išmontuoti tvorą su betoniniais pamatais.Kiekvienas asmuo turi pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl apeliantė, tverdama tvorą su betoniniais pamatais ar patikėdama šį darbą tretiesiems asmenims, turėjo užtikrinti, kad jos kaimynų nuosavybės teisės nebus pažeistos. Šios pareigos nevykdant, apeliantei ir tenka tokio nevykdymo pasekmės. Tai, kad apeliantė subjektyviai vertina ieškovų teisių nepažeidusi, nereiškia, jog Konstitucijos ir kitų įstatymų ginamos ieškovų nuosavybės teisės nebuvo pažeistos. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė gerai žinojo pareigą užtikrinti, kad kaimynų teisės nebūtų pažeistos. Liudytoju apklaustas kaimynas G. J. V. parodė, kad prieš 7 – 8 metus keičiant savo tvorą, apeliantė pati reiškė jam pretenzijas, kad statydamas tvorą šis terpiasi į jos žemės sklypo ribas; nenorėdamas ginčų, jis tvoros pamatą padarė savo sklypo teritorijoje. Apeliantės nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad ginčo šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-875-196/2016). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą 50 proc., tokiu atveju ir ieškinys tenkinamas 50 proc., todėl teisėjų kolegija keičia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: priteistas iš atsakovės A. J. P. bylinėjimosi išlaidas – 1882,00 Eur sumažina iki 941 Eur, o 12,88 Eur išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu, sumažina iki 6,44 Eur. Proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui (50 proc.), iš kiekvieno ieškovo atsakovei priteistina po 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktai) ir po 12,50 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (už situacijos schemos parengimą; CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš kiekvieno ieškovo priteistina po 3,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis). Proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš kiekvieno ieškovo atsakovei (apeliantei) priteistina po 20,65 Eur žyminio mokesčio (50 proc. nuo sumokėto), sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir po 337,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinį skundą (50 proc. nuo maksimalios sumos, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, Rekomendacijų 8.10 punktas, t. 2, b. l. 80).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria teismas nustatė ribą tarp V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „TopoEra“ matininko J. B. 2014 m. gruodžio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500, nustatant žemės sklypų ribą per taškus 2 (6076625.13/492420.37) ir 3 (6076607.57/492416.40), panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteistas iš atsakovės A. J. P. bylinėjimosi išlaidas - 1882,00 Eur ieškovų V. G. I. G. naudai sumažinti iki 941 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro), o priteistas valstybei iš atsakovės A. J. P. 12,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 6,44 Eur (šešių eurų 44 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisi iš ieškovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir po 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) iš kiekvieno kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų.

Priteisi iš ieškovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 3,22 Eur (tris eurus 22 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisi iš ieškovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 20,65 Eur (dvidešimt eurų 65 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir po 337,15 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 15 ct) iš kiekvieno teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.