Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-01 · Administracinė byla Nr. eI-266-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
eI-266-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01579-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
K. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-266-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01579-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 192 269 Eur turtinę žalą ir 490 000 Eur neturtinę žalą dėl kalinimo sąlygų ir kitų pažeidimų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-07-30 iki 2018-03-26, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose, dalis patalpų įrengta netgi rūsiuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukštuose. Tualetai kamerose įrengti ne atskirose patalpose ir netgi ne izoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog toje pačioje patalpoje kaip ir miegojimui skirti gultai bei valgymui skirtas stalas, atskirti tik simboline sienele, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti už šios sienelės. Buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis, t. y. atskiroje nuo gyvenamojo kameros ploto patalpoje, nestebimam kitų asmenų, esant pakankamai sanitarinio mazgo ventiliacijai. Kameroje buvo tik vienas praustuvas ir nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Visose be išimties ŠTI kamerose nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. Visų kamerų lubos ir dalies kamerų sienų viršutinė dalis buvo dažytos kreidos–kalkių mišiniu, taigi nebuvo nei lengvai valoma, kaip to reikalauja teisės aktas, nei apskritai tinkama valymui. Dalies kamerų sienos buvo tinkuotos grublėta danga, kaupiančia dulkes ir visiškai netinkama valymui. Daugumos kamerų grindys buvo suirusio ir išdaužyto betono, taigi taip pat nebuvo lengvai valomomis. Visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų visuomet buvo šlapios, nuo jų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. Kamerose radiatorius buvo mažas, o langai buvo viengubais stiklais, todėl ne tik žiema, bet ir pavasarį bei rudenį kamerose buvo šalta. Vasaros metu kamerose buvo tvanku ir karšta, drėgmė buvo artima 100 proc. Nesant privalomos patalpų ventiliacijos, kamerose tvyrojo drėgmė ir tualeto smarvė. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Kamerų langai buvo maži, matiniais stiklais ir su grotomis, todėl trūko apšvietimo. Vietoje lovų buvo įrengti savadarbiai dviaukščiai gultai. Gultai buvo suglausti galais, arti vienas kito. Kamerose trūko taburečių arba suoliukų. Nebuvo pakankamai aprūpinamas tualetiniu popieriumi, muilu, patalyne, patalynė buvo nešvari. Nebuvo aprūpinamas valymo priemonėmis. Atvykus nebuvo patikrinta sveikata, todėl buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, sergančiais pavojingomis, užkrečiamomis ligomis. Nebuvo sudaryta galimybė naudotis dušu ne rečiau, kaip du kartus per savaitę. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kamerose buvo įsiveisę tarakonai. Pareiškėjui buvo tiekiamas per mažas maisto davinys atsižvelgiant į pareiškėjo individualius fizinius duomenis. Kalinamiems asmenims nesuteikiama galimybė pasirinkti kurį nors iš dvylikos Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintų Valgiaraščių, išskyrus valgiaraštį nedirbantiems vegetarams vyrams. Kalinimo metu pareiškėjui nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir išmokos iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, nebuvo teikiama tikslinė parama, nebuvo aprūpintas nei darbinėmis, nei jokiomis kitomis pajamomis. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas lyginant su nuteistaisiais, kadangi jam buvo suteikti tik 1 valandos pasivaikščiojimai, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, turėjo teisę gauti tik trumpalaikius pasimatymus (iki 2 valandų), o ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami. Iki 2017-01-01 buvo diskriminacinio pobūdžio reglamentavimas dėl aprūpinimo higienos priemonėmis. Taip pat pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl valstybės neteisėtai sutaupytų sumų bei pareiškėjo teisių pažeidinėjimo tikslu neteisėtai panaudotų valstybės biudžeto lėšų.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,72 kv. m iki 22,3 kv. m.

Atsakovas pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-06-29 patikrinimo akte Nr. PA.6-212 užfiksuota, kad kameroje Nr. 36 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, kameroje pelėsio nėra. Joje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį; veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Kameros Nr. 75 patikrinimas užfiksuotas 2017-11-10 patikrinimo akte Nr. PA.6-327. Nustatytas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas (ištaisyta – 2018-02-06 Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštas Nr. 14/01-1591).

Dirbtinio apšvietimo pažeidimas užfiksuotas ir kameroje Nr. 37 (2017-11-10 patikrinimo aktas Nr. PA.6-328). Pažymi, kad nustatytus pažeidimus įstaiga kuo greičiau pagal galimybes šalina (2018-02-06 trūkumų pašalinimo raštas Nr. 14/01-1591). Oro temperatūra kameroje Nr. 37 atitinka nustatytas higienos normas – galimybė kamerą išvėdinti per langą sudaryta. Kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-03-27 patikrinimo akte Nr. PA.6-1339 nustatyta, kad kamerose Nr. 64 ir Nr. 66 oro temperatūra atitinka nustatytus reikalavimus, kameroje Nr. 64 dirbtinė apšvieta normose, tačiau nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas užfiksuotas kameroje Nr. 66. Tikrintose kamerose vizualiai matomo pelėsio nėra.

Kameros Nr. 76 patikrinimas užfiksuotas 2018-04-26 patikrinimo akte Nr. PA.6-2341. Nustatyta, kad kameroje dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas normas, pelėsio nėra. Kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo tikrinta dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normose. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 192 269 Eur turtinės žalos ir 490 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017-07-30 iki 2018-03-26. Žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-07-30 iki 2018-03-26 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 36 (plotas 7,49 kv. m.), Nr. 33 (plotas 12,43 kv. m.), Nr. 100 (plotas 20,14 kv. m.), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.), Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m.), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m.), Nr. 59 (plotas 19,78 kv. m.), Nr. 42 (plotas 22,85 kv. m.), Nr. 37 (plotas 7,68 kv. m.), Nr. 75 (plotas 8,8 kv. m.), Nr. 76 (plotas 9,24 kv. m.), Nr. 66 (plotas 22,6 kv. m.), Nr. 64 (plotas 22,34 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-212 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-06-27 kameroje Nr. 36 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-327 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-11-08 kameroje Nr. 75 nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (per maža dirbtinė apšvieta). Kitų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-11-08 kameroje Nr. 37 nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (per maža dirbtinė apšvieta), kamerose Nr. 37 ir 59 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų). Kitų pažeidimų šiose kamerose nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1339 matyti, kad patikrinimo metu 2018-03-21 kameroje Nr. 66 nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (per maža dirbtinė apšvieta). Kitų pažeidimų šioje kameroje bei higienos normos pažeidimų kameroje Nr. 64, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-12-15 kameroje Nr. 59 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 kameroje Nr. 103 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017-08-29 kameroje Nr. 37 nustatytas higienos normos HN 134:2015 14, 12 punktų pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta, 1 šviestuvas sulaužytas, konstrukcija sutvirtinta virvelėmis, nedega 2 lempos). Kitų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus darbus 2016 ir 2017 metais matyti, kad 2016 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 103, 104 ir 66. 2017 metais buvo suremontuotos kameros Nr. 47 ir 76. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 37, 59, 66, 75, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, atskirtas tik simboline sienele, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti už šiuos sienelės.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,81 m (kamera Nr. 36) iki 2,32 m (kamera Nr. 100). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždaromas durimis, arba uždengiamas užuolaida, praustuvas nėra iškeltas už atitvėrimo sienelės, o yra toje pačioje patalpoje, kur ir unitazas, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo „simboline“ sienele bei praustuvo ne sanitariniame mazge. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, todėl pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai.

Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, muilu, patalyne, kuri buvo nekokybiška, nešvari. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107, redakcija galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – aprašas). Apraše numatyta, kad vyrams laikomiems tardymo izoliatoriuose išduodama antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., užvalkalas pagalvei 2 vnt., paklodė 4 vnt., rankšluostis 2 vnt., 1 rulonas tualetinio popieriaus. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Aprašo redakcija įsigaliojusi nuo 2017-01-01 4 punkte numatė, kad „Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms.“ Aprašo 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui“. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi, muilu ar nekokybiška patalyne. Iš asmeninės sąskaitos Nr. 1192 matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, patalynė, higienos priemonės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo, nustatyta, jog patalynė buvo švari ir dezinfekuojama. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo tualetiniu popieriumi ir patalyne atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko taburečių arba suoliukų, netinkamai įrengti gultai. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus ir metalinė lovas 1 vienetas 1 asmeniui, spintelės 1 vienetas, suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau, kaip 2 asmenims, lentynoje 1 sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau, kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), veidrodis ir kt. Tardymo izoliatoriaus kamerų aprūpinimo inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos“ (toliau – Aprūpinimo inventoriumi normos), kurių 9 punkte nurodyta koks inventorius turi būti gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo teiginiai dėl gultų neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne mažiau, kaip du kartus per savaitę. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikiamos valymo priemonės. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų dėl valymo priemonių išdavimo, nenustatyta. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.). Šiaulių TI pastatų registravimas kaip negyvenamųjų, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Šiaulių TI nebuvo patikrinama sveikata, todėl buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, sergančiais pavojingomis, užkrečiamomis ligomis. Iš asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos 2017-08-01 Nr. 103/05-1361 matyti, kad pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI užpildė anketą, kurioje grafoje „Sergate (anksčiau sirgote ar gydėtės) aktyvia tuberkuliozės forma“ atsakė „Taip“. Iš Šiaulių TI kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto R. R. paaiškinimo matyti, kad vadovaudamasis Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano reikalavimais, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 36. Iš 2017-04-13 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano Nr. 103/05-712, patvirtinto l. e. direktoriaus pareigas P. Ž., matyti, kad kamera Nr. 33, o esant būtinumui kameros Nr. 36, 75, 76 ir 77 skirtos asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojo išvadas, kuriuos privaloma laikyti atskirai. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją imtis priemonių užtikrinant asmenų, sergančių aktyvia plaučių tuberkulioze izoliavimą nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), todėl pareiškėjo argumentai, dėl laikymo su sergančiais asmenimis, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo diskriminuojamas lyginant su nuteistaisiais, kadangi jam buvo suteikti tik 1 valandos pasivaikščiojimai, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iškvietimo mygtukų, turėjo teisę gauti tik trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami. Tokie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs. Bausmių vykdymo kodeksas nustato nuteistų asmenų terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, suėmimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja suėmimo vykdymo įstatymas. Suimtieji ir nuteistieji asmenys yra skirtingų kategorijų, jų statusas yra skirtingas, o taip pat ir reikalavimai jiems taikomi skirtingi. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis būdamas suimtasis, būtų diskriminuojamas lyginant su kitais suimtais asmenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2017-01-01 reglamentavimas dėl aprūpinimo higienos priemonėmis buvo diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-07-30 iki 2018-03-26 ir nenurodė jokių aplinkybių kaip teisinis reglamentavimas iki 2017-01-01 pažeidė jo teises. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo mokamos socialinės pašalpos, ar kitos išmokos. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs. Pareiškėjas buvo materialiai aprūpintas, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kokias socialines išmokas jam turėjo mokėti Šiaulių TI, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl atsisakymo mokėti pareiškėjui socialines išmokas, todėl tokie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta informacija apie kalinimo sąlygas. Iš pareiškėjo 2018-03-29 prašymo matyti, kad jis kreipėsi dėl informacijos suteikimo. Šiaulių TI jam tokios informacijos nesuteikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl informacijos nesuteikimo pripažintini pagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė 192 269 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis išviso dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė kokias nors materialines išlaidas, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo K. A. reikalavimą dėl 490 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo K. A. reikalavimą dėl 192 269 Eur turtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas