- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- TS-3-900/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23006-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Nuteistasis
- K. S.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. 2024 m. sausio 16 d. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-24-253, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
nustatė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu K. S. nuteisė už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu K. S. nuteisė už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimą), BK 213 straipsnio 1 dalį (netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą), BK 214 straipsnio 1 dalį (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninio mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektroninio mokėjimo priemone arba jos duomenimis), BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą), BK 289 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą) galutine 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, patikslintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi, nuteistas už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį galutine 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. RV-24-253 atsisakė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimą grindė tuo, kad nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos, nustatytos 2021 m. rugpjūčio 26 d., pasikeitė į vidutinę, bet išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai ir reikalauja tęstinių intervencijų. Kriminogeniniai veiksniai, neigiamai charakterizuojantys nuteistąjį ir galintys paskatinti jį nusikalsti pakartotinai yra šie: kriminalinė patirtis, finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu; alkoholio vartojimo priežasčių gilesnės analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; kartais pasireiškiantis impulsyvumas; mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai. Už įvairias nusikalstamas veikas nuteistasis teistas 6 kartus. Anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vėliau - lygtinio paleidimo institutai, tačiau jis vis nusikalsdavo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis tris kartus pažeidė drausmę, skirtos dvi nuobaudos, iš jų viena tebegalioja (išvykos į namus metu 2023 m. rugpjūčio 26 d. vartojo alkoholį). Todėl negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pakankama, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Rekomendavo jam dalyvauti Šiaulių kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimu atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu; impulsyvumo valdymu; atsakingo požiūrio į visuomenėje priimtinas vertybes stiprinimu); dalyvauti anoniminių alkoholio priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose; nedaryti naujų teisės pažeidimų; dengti finansinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. 2024 m. sausio 16 d. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. RV-24-253 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo jam ir vietoj to priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą, jeigu reikia, nustatant papildomas pareigas. Skundą grindė tuo, kad Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime daug dėmesio skyrė nusikaltimo ir su juo susijusių aplinkybių analizei, tačiau neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo pastangas, siekiant realizuoti bausmės tikslus, nesikoncentravo į nuteistojo (elgesio) pokyčius atliekant bausmę. Skundžiamame nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nebuvo gilinamasi į darbdavių pateiktas charakteristikas apie nuteistąjį (pridėjo charakteristikas prie skundo), o akcentuojamos tik nuobaudos. Nors viena nuobauda už alkoholio vartojimą tebegalioja, bet pažeidimas padarytas ne įkalinimo įstaigoje. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nesivadovavo Probacijos įstatymu ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis Rec (2003)2 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio). Anot G. S. (2017, p. 226), pagrindinis bausmių vykdymo sistemai keliamas tikslas yra nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, pažeidžiamas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl nuteistasis vis dar išlieka pavojingas visuomenei. Lygtinis paleidimas nepanaikina bausmės, todėl jis negali būti siejamas su nebaudžiamumu ar atsakomybės už nusikalstamą veiką vengimu. Lygtinis paleidimas siejamas su pozityviais tikslais, kaip antai mažesnis kalinių skaičius leidžia taupyti valstybės lėšas ir spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemą, lygtinis paleidimas padeda mažinti žalingą įkalinimo poveikį nuteistajam, nuteistieji skatinami elgtis pozityviai, lygtinai paleidžiamam nuteistajam sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Pasak G. S., lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir vykdymo tikslų balansą. Iš skundžiamo nutarimo nuteistajam neaišku, ar jis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę [...] pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei paskirta bausmė viršija 4 m., bet neviršija 10 m. laisvės atėmimo [...].
BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėn. anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi BVK nustato formalų ir materialų pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas reiškia minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimą. Materialusis pagrindas bus tada, kai bus žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Rekomendacijos 18 punktas nustato, kad kriterijai, kuriuos turi atitikti kaliniai, kad būtų lygtinai paleisti, turėtų būti aiškūs ir aiškūs. Jie taip pat turėtų būti realistiški ta prasme, kad turėtų atsižvelgti į kalinių asmenybę ir socialines bei ekonomines aplinkybes, taip pat perkėlimo programų prieinamumą. Rekomendacijos 19 punktas numato, kad darbo galimybių trūkumas paleidžiant neturėtų būti pagrindas atsisakyti ar atidėti lygtinį paleidimą. Reikėtų ieškoti kitų užsiėmimų formų. Nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas neturėtų būti pagrindas atsisakyti lygtinio paleidimo arba jį atidėti ir tokiais atvejais reikėtų pasirūpinti laikinu apgyvendinimu.
Nuteistojo laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 11 d. (2 tomo I dalies b. l. 53), numatoma pabaiga – 2026 m. birželio 9 d. Jis atliko ½ dalį bausmės ir būtų galima taikyti lygtinį paleidimą nuo 2024 m. sausio 9 d. Vadinasi, egzistuoja formalus lygtinio paleidimo pagrindas.
Sprendžiant, ar yra materialus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, t. y. jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma automatiškai. Tai išimtinė teisė. Ir tik įvertinus visas tiek nuteistajam palankias, tiek ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika žema.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada. Socialinio tyrimo išvadoje turi būti pateikta informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 str. 1 d.). Ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad, Lygtinio paleidimo komisijai vertinant, ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o teismui vertinant Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Lygtinio paleidimo komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos bei laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, charakterizuojančius duomenis ir kita) galima pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-5038 7 dalyje rašoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką 2021 m. rugpjūčio 26 d. įvertinta kaip aukšta, 2023 m. gruodžio 22 d – kaip vidutinė, t. y. stebimas akivaizdus rizikos mažėjimas. Nors nuteistasis tapo sąmoningesnis ir labiau motyvuotas keisti gyvenimo būdą, įsitraukti į prosocialias veiklas, kas vertinama kaip apsauginis veiksnys, išlieka net septyni kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio riziką.
Asmens byloje yra pažymėjimų originalai ir nuteistasis su skundu pateikė pažymėjimų kopijas (b. l. 18-20), įrodančias, kad jis 2021 m. spalį – 2022 m. kovą dalyvavo 6 mėn. trukmės fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programoje; 2022 m. liepos 13 d. – rugpjūčio 13 d. (18 akad. val.) dalyvavo „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“; 2022 m. liepą – spalį dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., skatinančioje pozityvius pokyčius mąstymo, elgesio, emocinės gerovės srityse; 2022 m. lapkritį – 2023 m. sausį lankė priklausomybių konsultacijas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-5038 5 dalyje apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus sakoma, kad nors nuteistasis dalyvavo 6 mėn. trukmės fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programoje, kas pastiprino nuteistojo motyvaciją gyventi sveikai, tačiau apčiuopiamų rezultatų elgesyje nepastebėta. [...] Dailės terapijos programoje nebuvo motyvuotas. Dažnai ateidavo į užsiėmimus tik todėl, kad reikia; atvirai demonstruodavo nuovargį ir apatiją tam, kas vyksta grupėje. Nėra motyvuotas asmeniniams pokyčiams. Nuteistasis rodydavo, kad šie užsiėmimai jam nėra aktualūs ar įdomūs. Juos labiau vertino kaip laiko praleidimo priemonę, o ne įrankį asmeniniams pokyčiams. [...] Individualių konsultacijų pas psichologę metu stebėta, kad labiau nuteistąjį veikia išorinė motyvacija. Negauta duomenų apie pasiektus rezultatus iš priklausomybių konsultanto konsultacijų.
Nuteistojo argumentas, kad skundžiamame nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nesigilinta į darbdavių pateiktas charakteristikas apie nuteistąjį, o akcentuojamos tik nuobaudos, teisingas tik iš dalies.
Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis beveik nuo pat pradžių dirbo pagalbiniu darbininku, virtuvės darbininku, po to – pagalbiniu darbininku (tvarkiniu) režiminėje kiemo teritorijoje esančių suaugusiųjų mokyklos ir užimtumo patalpose. Apibūdinamas kaip atsakingas, pareigingas, sąžiningas, iniciatyvus, kruopštus (asmens bylos 1 tomo II dalies b. l. 28-29, 33, 57; 2 tomo II dalies b. l. 2-3, 19, 21, 29-31).
Asmens byloje yra (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 16 d. padėka nuteistajam už nuoširdžią pagalbą, talką (duomenys neskelbtini).
Asmens byloje nėra, bet nuteistasis su skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 26 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 14 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 15 d. jo kaip darbuotojo charakteristikų kopijas (b. l. 14-17). Iš kopijų matyti, kad darbdaviai yra teigiamos nuomonės apie nuteistąjį: laiko jį atsakingu, iniciatyviu, punktualiu, kruopščiu, komunikabiliu, nevartojančiu alkoholio, neužsiimančiu pašaliniais reikalais.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-5038 4.3 dalyje apie išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti nurodoma, kad nuteistasis, anksčiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, nedirbo. Šio įkalinimo metu dirbo Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje. Nusiskundimų dėl darbo negauta, dirbo stropiai ir atsakingai. Vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų darboviečių atsiliepimai apie nuteistąjį teigiami. Nuteistasis darbą įvardina kaip vieną iš apsauginių veiksnių; anksčiau iš dalies nusikalsdavo dėl to, kad neturėjo tinkamo užsiėmimo.
Socialinio tyrimo išvados rengėjo komentaras: nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys.
Kaip minėta, nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą, kartu su kitais apsauginiais veiksniais, mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau išlieka net septyni kriminogeniniai veiksniai (iš jų vos du statiniai: kriminalinė patirtis, finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu), didinantys nusikalstamo elgesio riziką: mažiau struktūruotoje aplinkoje gali išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai; alkoholio vartojimo priežasčių gilesnės analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; kartais pasireiškiantis impulsyvumas.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad nuteistasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bet formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas taikomas, jei galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė požiūrį į teisės ir socialines normas (reikalavimus, apribojimus, draudimus) ir savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo manymu, Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti gana nemažai probleminių sričių, todėl atmeta nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1-2 ir 4 dalimis bei Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 360, 362 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria
atmesti nuteistojo K. S. 2024 m. sausio 16 d. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-24-253, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, panaikinimo.
Nutartis per 7 d. nuo patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.