- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-578-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Egidijus Tamšauskas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį ir atsakovės A. L. priešieškinį dėl paskolos ir palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei A. L., kuriuo prašė priteisti iš 15 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2008 m. kovo mėn. 27 d. ieškovė paskolino atsakovei 5 000 Lt iki 2008 m. gegužės 15 d. Atsakovė dėl to surašė skolos raštelį. Ieškovė 2008 m. gegužės mėn. 22 d. dar pasiskolino atsakovei 10 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo gražinti iki 2008 m. liepos mėn. 15 d. Dėl šios paskolos atsakovė vėl surašė skolos raštelį. Paskolos buvo neprocentinės, todėl palūkanų už naudojimąsi paskola ieškovė neprašė priteisti. Atsakovė paskolų negrąžino, todėl prašė jas priteisti, taip pat ir procesines palūkanas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2008 m. gegužės 22 d. jos pasirašytame skolos raštelyje dėl 10 000 litų skolos atsakovei yra įtraukta 2008 m. kovo 27 d. skolos raštelyje nurodyta 5000 litų skolos suma, bei, kad viso iš ieškovės yra gavusi 8300 litų paskolą. Priešieškinėje nurodė, kad už paskolintus pinigus ji mokėjo ieškovei 10 % mėnesines palūkanas. 2008 m. gegužės 22 d. ieškovei ji buvo skolinga 10000 Lt ir iškarto jai sumokėjo 1000 Lt einamojo mėnesio palūkanų. Iki 2008 gruodžio mėnesio ieškovei sumokėjo dar 2900 Lt palūkanų. Iš ieškovės atsakovė yra gavusi - 8300 Lt. Atsakovė yra grąžinusi ieškovei 4900 Lt, todėl sutiko su ieškiniu 3400 Lt. sumoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 10000 litų paskolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1333 litus išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 314 litų žyminio mokesčio.
Teismas iš byloje pateiktų skolos raštelių konstatavo, jog juose niekur nėra nurodyta, jog atsakovė šiuos pinigus gavo. Taip pat remiantis raštelių formuluote „skolinuosi“, šio žodžio lingvistine prasme, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės paskolinti 5000 litų ir 10000 litų pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelių pasirašymo metu. Teismas laikė, jog byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog šiuo atveju labiau tikėtina atsakovės paaiškinimai, jog į 10000 litų sumą yra įskaityti 5000 litų, todėl visa ieškovės atsakovei paskolinta suma sudaro 10000 litų. Atsakovė pripažino faktą, jog iš ieškovės yra gavusi 10000 litų paskolą pagal abu į bylą pateiktus raštelius, todėl ieškovės ieškinį tenkintino iš dalies.
Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų palūkanų mokėjimo ar paskolos grąžinimo fakto. Remintis CK 1.93 srtr. 2 d. teismas nesirėmė liudytojų parodymais, todėl ieškovei nepripažįstant jog atsakovė mokėjo palūkanas už gautus pinigus, atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų pagrindžiančių pinigų mokėjimo faktą, priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė priešieškinį ir jį tenkinti visiškai. Ieškinį prašė tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovės M. V. naudai 5200 litų paskolos ir 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. nuostatų, nes motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei teismo sprendimo daliai, kadangi motyvuojamoje dalyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 22 d. atsakovės pasirašytame skolos raštelyje dėl 10 000 litų paskolos yra įtraukta 2008 m. kovo 27 d. skolos raštelyje nurodyta 5000 litų skolos suma. Be to, pirmos instancijos teismas iš viso nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų, nes dėl jų motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakė.
Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio dalį, kurioje buvo prašoma nustatyti, kad viso iš ieškovės atsakovė yra gavusi 8300 Lt skolą. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai aiškino LR CK 6.870 str. ir CK 6.875 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir netinkamai vertino įrodymus. Atsakovės teigimu, ji iš ieškovės gavo 2007-05-23 - 1800 Lt pavedimu, 2007-03-27 gavo 2500 Lt ir 2008-05-22 gavo 4000 Lt , viso 8300 litų. Ji ieškovei yra atidavusi visą skolą, tačiau į bylą pateikė įrodymus, kad grąžino viso 3100 Lt., todėl iš jos priteistina skola galėjo būti 5200 Lt. Teismas neteisingai šioje civilinėje byloje nurodė, kad atsakovė pripažino faktą, jog iš ieškovės yra gavusi 10000 litų paskolą pagal abu į bylą pateiktus šalių pasirašytus raštelius. Šio fakto ji niekada nepripažino, be to, ieškovė nepripažino fakto, jog atsakovė už gautus pinigus mokėjo keletą metų jai 10 % palūkan7 kas mėnesį, todėl jos sumokėti pinigai įskaitytini į skolos grąžinimą.
Taip pat atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.93 str. ir nesirėmė liudytojų parodymais. Pagal CK 6.871 str. l d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų, todėl analogiškai taikant šią nuostatą sandorio įvykdymo faktui pagrįsti, reiktų laikyti jog sumų iki 2000 litų grąžinimą galima įrodinėti liudytojų parodymais. Pakviestos liudytojos patvirtino 200 1itų, 1000 litų ir 1900 litų pinigų grąžinimo fakto aplinkybes, todėl šioje byloje konstatuotina, kad liudytojų parodymai nevertinti nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinė skundą ieškovė M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė dėl teisinio neišprusimo tinkamai neįformino pinigų perdavimo momento, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pripažintu faktu, kad 10000 Lt sumos ji gavo. Atsakovė, pateikdama priešieškinį teismui nurodė, jog dalį pinigų ieškovei yra grąžinusi, kadangi mokėjo už paskolintus pinigus palūkanas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios ir ieškovė nepripažįsta, jog atsakovė mokėjo palūkanas. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tiek palūkanų mokėjimo, tiek paskolos grąžinimo faktą, todėl atsakovės priešieškinys motyvuotai bei pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl atsakovės priešieškinio. Atsakovė prašė pripažinti, kad 2008 m. gegužės 22 d. jos pasirašytame skolos raštelyje dėl 10 000 litų skolos atsakovei yra įtraukta 2008 m. kovo 27 d. skolos raštelyje nurodyta 5000 litų skolos suma, bei, kad viso iš ieškovės yra gavusi 8300 litų skolą. Nors atsakovė teisiniu pagrindu nurodė CK 1.138 str., kuris reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus, tačiau iš esmės pareiškė ieškinį dėl jai reikšmingų faktų nustatymo. Atsakovė prašo nustatyti faktą, kad antrajame skolos raštelyje, yra įtraukta skola pagal pirmąjį raštelį, o pirmajame, dargi, ir skola pagal šioje byloje nesantį ginčo objektu 2007 m. gegužės 23 d. skolos raštelį bei, kad iš ieškovės yra gavusi tik 8300 litų. Taigi, atsakovės priešieškiniu prašomas nustatyti faktas šioje byloje yra ne kas kita, kaip įrodinėjimo dalyku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Nagrinėjamu atveju civilinė byla, dalyje dėl atsakovės priešieškinio, turėjo būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priimdamas atsakovės priešieškinį bei jį išnagrinėdamas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokiu atveju apeliantės argumentai dėl prieštaravimų tarp sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies jau nėra reikšmingi.
Kolegija sutinka su apeliantės nuostata dėl to, kad paskolos sutartis yra priskiriama prie realinių sutarčių (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nors apeliantė laiko, kad iš ieškovės gavo tik 8300 Lt, tačiau byloje buvo pakankamai duomenų nustatyti kitaip. Atsakovė neginčijo pasirašiusi du paskolos raštelius 5000 Lt ir 10 000 Lt sumai, tačiau teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus (b.l. 9, 69) pripažino, kad iš ieškovės yra gavusi tik 10 000 Lt sumą. Apie tokio dydžio atsakovės skolą paliudijo liudytoja A. S. (b.l. 72, 73). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kitokių pinigų sumų gavimo vertintini tik kaip jos atsikirtimo aplinkybės, kurios nepagrįstos nei rašytiniais, nei kitais leistinais įrodymais.
Palūkanas už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). 2008 m. gegužės 22 d. skolos raštelyje nėra duomenų apie šalių susitarimą mokėti palūkanas, o šį raštelį surašė būtent atsakovė. Kreditorė nereiškia ieškinio dėl palūkanų, todėl laikyti šią paskolos sutartį atlygintine nėra pagrindo, juolab, kad šalis siejo ilgalaikiai draugiški santykiai. Apeliantė nurodė, kad procentus mokėjo ieškovei į rankas arba per jos dukrą Jūratę (b.l. 69, 70), o pastarosios ne tik jų mokėjimą neigia, bet ir susitarimo dėl jų nepripažįsta. Pažymėtina, kad palūkanos, su kurių mokėjimu pagal atsakovę ji buvo sutikusi, nėra šios bylos dalykas, todėl apeliantės atsikirtimai šiuo aspektu yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad apeliantės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli, nes jos nurodytą palūkanų sumą ji siekia įskaityti ir į paskolos grąžinimą.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepripažinęs fakto, jog atsakovė yra grąžinusi ieškovei 3100 Lt paskolos, kai šį faktą ji įrodžiusi liudytojų parodymais. Liudytoja A. S. parodė, kad 1900 Lt atsakovė perdavė ieškovės dukrai Jūratei (b.l. 73), bet ne ieškovei. Liudytoja R. K. paliudijo, jog atsakovė buvo skolinga ir ieškovės dukrai Jūratei ir, kad šiai atiduoti skolą, liudytoja net paskolino atsakovei 1000 Lt. Todėl kolegija sprendžia, kad šios liudytojos liudijo aplinkybes ne dėl paskolos grąžinimo ieškovei. Liudytoja R. D. paliudijo, kad prieš 2,5-3 metus, net galėjo būti 2007 m (b.l. 74), vežė atsakovę perduoti ieškovei 200 Lt. procentų pagal paskolą. Vertinant pastarosios parodymus apie įvykio laiką negalima padaryti išvados, jog liudytoja liudijo aplinkybes dėl paskolos, kuri buvo patvirtina 2008 m. gegužės 22 d. rašteliu. Liudytoja K. B. paliudijo, kad kai buvo gauta paskola, iš karto atsakovė atidavė ieškovei 1000 Lt palūkanų. Šią sumą apeliantė norėtų įskaityti į paskolos grąžinimą, tačiau paskolos grąžinimo data pagal skolos raštelį buvo 2008 m. liepos 15 d., todėl pripažinti, kad atsakovė dalį paskolos grąžino ją tik gavus nėra pagrindo. Kolegija nesutinka su apeliante, kad jai nebuvo leista remtis liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti pirmiau paminėti liudytojai. Teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos remiantis surinktų bylos įrodymų visuma, leidusia teismui daryti loginę išvadą apie tai, kad vėlesnės sutarties sudarymo metu ankstesnė sutartis pasibaigė dėl to, kad įsipareigojimai iš ankstesnės sutarties iš esmės buvo perkelti į ją pakeitusią vėlesnę sutartį. Ieškovė tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl atsakovei neįrodžius, kad šią paskolą ji grąžino, ieškinys 10 000 Lt sumoje tenkintas pagrįstai. Pažymėtina, kad ir paskolos sutarties originalas buvo pas ieškovę, o ne pas atsakovę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinio patenkinimo dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą priešieškinio dalyje panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės A. L. ieškovei M. V. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.