Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-08 · Administracinė byla Nr. eI-3066-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
eI-3066-426/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01646-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3066-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01646-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja restruktūrizuojamos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Kongera“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) teismo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 3R-158(AG-111/03-2018) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovė, centrinis mokesčių administratorius) 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-204 „Nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-505 „Nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2, bendrai tekste – sprendimai).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Inspekcija 2018 m. sausio 23 d. Sprendimu Nr. 1 nustatė turto priverstinę hipoteką/įkeitimą, siekdama, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas. Taip pat nurodo, kad, nagrinėjant skundą Komisijoje, Inspekcija 2018 m. kovo 15 d. priėmė dar vieną sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą.

Pareiškėjos nuomone, abu skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, nes prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo (toliau – ĮRĮ) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimui nustatyti priverstinę hipoteką, ĮRĮ nustatytiems tikslams, pažeidžia pareiškėjos ir trečiųjų asmenų (kitų pareiškėjos kreditorių) teisėtus interesus, prieštarauja atsakovui privalomiems mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo principams, bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams mokesčių administravimo veikloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ir teigia, kad pastaroji visiškai nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, kad ginčijami Inspekcijos sprendimai prieštarauja ĮRĮ nustatytiems tikslams, pažeidžia pareiškėjos ir trečiųjų asmenų (kitų pareiškėjos kreditorių) teisėtus interesus, prieštarauja atsakovui privalomiems mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo principams, bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams mokesčių administravimo veikloje, todėl turi būti panaikintas.

Nurodo, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimu atsakovę informavo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, pateikė susipažinti restruktūrizavimo metmenis, kur numatyta, kad pareiškėjos turimas turtas bus parduodamas ir iš gautų piniginių lėšų bus atsiskaitoma su visais kreditoriais. Pareiškėja, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo įpareigojimą, mokesčių administratoriui pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria pareiškėjos turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pasak pareiškėjos, atsakovė yra jos kreditorius, o atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės skolos atsakovei susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visų kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamais sprendimais VMI nesąžiningai siekia pasinaudoti teisės aktais jai suteikiamomis teisėmis ir paneigiant ĮRĮ nustatytus principus, vienam kreditoriui, t. y. tik Inspekcijai naudinga linkme pakeisti ĮRĮ 13 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų eilę ir tvarką.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė skundžiamu sprendimu siekia savo reikalavimus patenkinti pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, tokiu būdu apeinant net darbuotojų reikalavimus, kurie turėtų būti tenkinami pirmąja eile.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, jog centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs tai, kad Bendrovės mokestinė prievolė (gyventojų pajamų mokestis, toliau – GPM) ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 2018 m. sausio 23 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis buvo 82 648,64 Eur bei nustatęs, kad būtina užtikrinti atsakovės turimos mokestinės prievolės įvykdymą, taikė vieną iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – Sprendimu Nr. 1 nustatė Bendrovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, priverstinę hipoteką. Šį sprendimą pateikė Lietuvos Respublikos hipotekos registrui (toliau – Hipotekos registras) dėl priverstinės hipotekos įregistravimo jame.

Mokesčių administratorius 2018 m. sausio 8 d. gavo pareiškėjos 2018 m. sausio 5 d. pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2017 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1862-460/2017 priėmė UAB „Kongera“ direktorės U. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tos pačios dienos nutartimi tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės vertinimu, teismas nenustatė, kad būtų draudžiama šiuo laikotarpiu taikyti jos turimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – nustatyti Bendrovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką. Pažymi, kad atsakovės taikytinu mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu nebuvo realizuojamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas ar pradėtas išieškojimas iš jo, neareštuotas turtas ar lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis. Atsakovės vertinimu, teismo nutartis neužkirto kelio mokesčių administratoriui priimti skundžiamą Sprendimą Nr. 1. Atsiliepime pažymi, kad nutartis įsiteisėjo tik 2018 m. balandžio 12 d. ir skundžiamo Sprendimo Nr. 1 priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi. Tokiai pozicijai pritarė ir Komisija skundžiamame sprendime.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl Sprendimo Nr. 2 nurodo, kad, įvertinusi tai, jog Bendrovės mokestinė prievolė 2018 m. kovo 15 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis padidėjo iki 139 594,15 Eur ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi bei nustačius, kad būtina užtikrinti Inspekcijos papildomai susidariusios mokestinės prievolės įvykdymą dar kartą taikė MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą priverstinę hipoteką, kuria užtikrintų reikalavimų suma apėmė 96 599,15 Eur. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas taikydamas iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos nenustatė, kad būtų draudžiama šiuo laikotarpiu taikyti Bendrovės turimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – nustatyti jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką. Pažymi, kad Sprendimu Nr. 2 taikytinu mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu nebuvo realizuojamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas ar pradėtas išieškojimas iš jo, neareštuotas turtas ar lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis įsiteisėjo tik 2018 m. balandžio 12 d., todėl, Inspekcijos vertinimu, pagrįstai bei teisėtai taikė pareiškėjos turimos 96 599,15 Eur mokestinės prievolės už 2017 m. ir 2018 m. sausio-vasario mėn. įvykdymo užtikrinimo būdą.

Atsakovės manymu, ginčijamais sprendimais mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas neprieštarauja ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui, ĮRĮ 13 straipsnyje numatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai, nepažeidžia MAĮ 7 straipsnyje įtvirtino mokesčių mokėtojų lygybės principo ir MAĮ 8 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo, taip pat ir bendrųjų sąžiningumo bei protingumo principų mokesčių administravimo veikloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimų, kuriais pareiškėjai taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai – priverstinė hipoteka, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Kongera“ direktorė U. R. 2017 m. sausio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Komisijos byla, b. l. 22–27).

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1862-460/2017 iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdė UAB „Kongera“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo bei areštavo turtą ar lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis (Komisijos byla, b. 1. 28-29). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-906-460/2018 UAB „Kongera“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė UAB „Principo reikalas“ (Komisijos byla, b. 1. 33-36). Minėta nutartis, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d.

Inspekcijos viršininkas 2018 m. sausio 23 d. ginčijamu Sprendimu Nr. 1 nustatė priverstinę UAB „Kongera“ turtui, t. y. žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką (bendra įkeičiamų daiktų vertė 52 810 Eur) hipoteką (įkeitimą) siekiant užtikrinti, kad esamas skolinis įsipareigojimas (mokestinė nepriemoka) būtų įvykdytas. Bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma – 43 167 Eur (Komisijos byla, b. l. 69-71).

Inspekcijos viršininkas 2018 m. kovo 15 d. ginčijamu Sprendimu Nr. 2 nustatė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką, kuria užtikrintų reikalavimų suma apėmė 96 599,15 Eur.

Pareiškėja 2018 m. kovo 9 d. pateikė skundą Komisijai dėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 (Komisijos byla, b. l. 1-10).

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. rašte B2-906-460/2018 nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nėra įsiteisėjusi (Komisijos byla, b. 1. 93).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 1, jį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas esant neįsiteisėjusiai minimai teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarčiai, o tai neprieštarauja ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui. Komisija pareiškėjo skundo netenkino (Komisijos byla, b. l. 108-111).

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimais bei Komisijos sprendimu iš esmės, argumentuodama netinkamu ĮRĮ 8, 13 straipsnio nuostatų taikymu.

Teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka.

Esminė aplinkybė ta, kad Inspekcija sprendimais pareiškėjai taikė MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – priverstinę hipoteką, kai dar buvo neįsiteisėjusi Nutartis iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja skunde neginčijo mokestinės nepriemokos buvimo fakto, jos dydžio bei apskaičiavimo.

Pažymėtina, kad remiantis ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti.

Įstatymų leidėjas apribojimus vykdyti pinigines prievoles sieja ne su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, o su nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo momentu. Taigi, minėti apribojimai taikytini, kai teismo sprendimas iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra įsiteisėjęs. Ginčo atveju, priimant sprendimus, teismo nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d. Taigi, atsakovė turėjo teisinį pagrindą taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus.

Be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2017 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi draudimų atsakovei taikyti priverstinę hipoteką nenustatė. Šiuo atveju atsakovė veikė pagal jai suteiktą kompetenciją.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad apskundus nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, nestabdomas įmonės restruktūrizavimas bei tokia nutartis vykdytina skubiai, laikytini nepagrįstais. ĮRĮ tokių nuostatų nėra. Nors ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartyje apskundimo tvarkoje tokios nuostatos buvo įrašytos, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. neskundžiama nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje paskutinėje pastraipoje dėl nutarties apskundimo tvarkos pašalinant frazę: „nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra vykdytina skubiai, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo“. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Minėta, kad būtent nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo data sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamo MAĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo yra abstraktūs ir, atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas neteisėtų atsakovės veiksmų nenustatė.

Akcentuotina, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Inspekcijos sprendimai prieštarauja ĮRĮ nustatytiems tikslams, pažeidžia pareiškėjos ir kitų pareiškėjos kreditorių teisėtus interesus, prieštarauja mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo principams, bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams mokesčių administravimo veikloje, nepaneigia atsakovės veiksmų teisėtumo, taikant priverstinę hipoteką, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 103 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Konstatuotina, kad ginčijami sprendimai neprieštarauja ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui ir ĮRĮ 13 straipsnyje numatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai.

Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje 2018 m. birželio 22 d. nutartimi nutraukė restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ restruktūrizavimo bylą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvertino pareiškėjos skundo argumentus dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo. Šiuo atveju minėta asmeninė aplinkybė, kad ne nutarties iškelti restruktūrizavimo priėmimo diena, o įsiteisėjimo data yra reikšminga ĮRĮ taikymo prasme.

Teismo vertinimu Inspekcijos sprendimai bei Komisijos sprendimas dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 1 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė