Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendis buvo priimtas ir D. L., tačiau šis nuteistasis pats apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. K. yra nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. L., 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., tyčia, atvirai, įžūliai, naudodami smurtinius veiksmus prieš bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančio Š. R. valią, įsibrovė į šį butą, t. y. daužė ir spardė medines buto duris, jas išlaužė ir taip panaudoję jėgą įsibrovė į Š. R. gyvenamąjį butą prieš savininko Š. R. valią, atvirai panaudojus fizinį smurtą, neteisėtai įsibrovė į svetimą gyvenamąjį būstą. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. L., 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, bendrai penkis kartus kumščiais sudavė Š. R. į galvą, dėl ko Š. R. pargriuvo ant žemės, po ko kartu dešimt kartų kumščiais sudavė ant grindų gulinčiam Š. R. į galvą ir dešimt kartų įspyrė Š. R. į nugarą, šonus bei galvą, tuomet, tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. K. laikė Š. R. rankas, o priešais stovintis D. L. galva smūgiavo Š. R. į veidą. E. K. su D. L. mušdami nukentėjusiajam Š. R. padarė du po 3 cm dydžio nubrozdinimus su gumbais: vieną viršugalvyje, kitą link kairės ausies, kraujosruvas, nubrozdinimus kakle, kairiojo peties srityje, nugaroje ties kairės mentės vidiniu kraštu ir abiejų inkstų projekcijoje, 3 cm dydžio nubrozdinimą kairės alkūnės vidiniame paviršiuje. Tokiais veiksmais tyčia bendrai panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiam Š. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde yra cituojamos BK 41, 54 straipsnių nuostatos bei nurodoma teismų praktika, susijusi su šių BK nuostatų taikymu. Pažymima, kad bausmė yra vertinama kaip teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, t. y. dėl nuteistajam paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus ir subendrintos bausmės dydžių.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, į kokias aplinkybes, skiriant bausmę, yra privalu atsižvelgti. Teigtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie argumentai, kurie leistų tvirtinti, kad E. K. už jo padarytus nusikaltimus buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės ar kaip per griežta turėtų būti vertinama subendrinta bausmė.

10. Faktai, kad E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino civilinius ieškinius, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimus bei dėl jų padarymo gailisi. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta tiek parenkant nuteistajam bausmių rūšis už jo padarytus nusikaltimus, tiek nustatant bausmių dydžius, tiek bendrinant paskirtąsias bausmes. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas E. K. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. E. K., veikdamas bendrininku grupėje, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vienu nusikaltimu buvo padaryta žala žmogaus sveikatai (prieš nukentėjusįjį buvo pakankamai intensyviai naudojamas fizinis smurtas), o kitu būsto neliečiamybei (darant šį nusikaltimą buvo sugadintas svetimas turtas). Abu nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. E. K. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 10-11 pastraipose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. už jo padarytus nusikaltimus pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmes. Čia pažymėtina, kad E. K. laisvės apribojimo bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, o laisvės apribojimo bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra artimesnė baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės apribojimo bausmės minimaliai ribai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskirtosios bausmės buvo bendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrintos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad E. K. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Nuteistajam paskirtosios bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

14. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiame nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės turi būti patikslintos. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. R. (šį faktą ikiteisminio tyrimo metu patvirto tiek G. R., tiek Š. R.), o ne Š. R., todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas teiginys, kad buto savininkas yra Š. R.. Skundžiamame nuosprendyje yra nustatyta, kad į minėtą butą buvo įsibrauta panaudojus fizinį smurtą. Vis tik toks teiginys neatitinka baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų. Šiuo atveju fizinis smurtas, įsibraunant į butą, nebuvo naudojamas prieš jokį asmenį, jokie fizinio smurto veiksmai nėra nurodyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taigi ši aplinkybė taip pat yra šalintina iš skundžiamo nuosprendžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aplinkybių patikslinimas nuosprendžio esmės nekeičia, taip pat nekeičia nei vieno iš nuteistųjų teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio aprašomąją dalį ir pašalinti teiginį, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Š. R., taip pat pašalinti aplinkybę, kad į svetimą gyvenamąjį būstą buvo įsibrauta panaudojus fizinį smurtą.