- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-38-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-00647-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 93-341 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. lapkričio 19 d., jos pabaiga – 2022 m. lapkričio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 93-341 nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime Komisija konstatavo, kad pastaruoju metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, teigiamos nuostatos vykdomos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėta, kad rizika išliko vidutinė, tačiau yra stebima nuteistojo daroma pažanga bei teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas.
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 93-341. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis V. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl sprendė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikytinas.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 93-341 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartyje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Pažymi, jog visi apylinkės teismo nutartyje pateikti argumentai yra iš jo praeities, nurodo, kad yra teistas du kartus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 30 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau mano, jog tai negali būti akcentuojama, kadangi Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuobaudos jau negaliojo.
5.2. Skunde nurodoma ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės darbą, sąlygas gyventi su šeima, galės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis pažymi, kad BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Dėl materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju svarbios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Pažymi, kad nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų neigiamą poveikį, ateityje yra pasiryžęs daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti ir mano, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo V. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, V. S. nustatoma ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta dar 2018 m. sausio 16 d. atlikto vertinimo metu ir po šio vertinimo praėjus beveik ketveriems metams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo rezultatas išliko nepakitęs. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-992 nuteistajam buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taipogi buvo priskiriama vidutinei rizikos grupei, be to, jam buvo nustatytas 41 rizikos balas, kuris vos vienu balu skyrėsi nuo žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupės. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio riziką sudarė 21 dinaminis balas, o tai reiškia, kad po paskutinio vertinimo nuteistasis nedėjo jokių pastangų, kad savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažintų iki žemos grupės, nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika bei daroma pažanga išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų ir pajamų tvarkymo, piktnaudžiavimo alkoholio, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse.
10. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, Komisijos rekomendacijas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu yra stebimas itin disciplinuotas nuteistojo elgesys, teigiamos nuostatos vykdomos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių nuobaudų. Teigiamai V. S. elgesį charakterizuoja ir tai, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį buvo 5 kartus skatintas, mokėsi ir įgijo staliaus, siuvėjo bei ožinių ir tiltinių kranų mašinisto kvalifikacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri nagrinėjamu atveju vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Nors nuteistasis teigia, kad ankstesni jo teistumai bei buvęs priešingas teisei elgesys negali turėti įtakos sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, o taip pat ir ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismas privalo vertinti jų visumą, ką ir padarė skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, jog šis teistumas V. S. nėra pirmasis, jo neteisėtuose veiksmuose vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog niekada nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau anksčiau jam buvo taikytos ir su laisvės atėmimu nesijusios bausmės, t. y. laisvės apribojimo bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, nusikalstamas veikas ir teistumus skiria itin trumpas laikotarpis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nuteistasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau nusikaltimą įvykdė prieš sugyventinę, būdamas neblaivus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
12. Nors nuteistasis V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010 m. lapkričio 19 d., tačiau teigiamas jo elgesys stebimas palyginus labai trumpą laiko tarpą. Nors skundo medžiagoje esanti 2021 m. spalio 20 d. pažyma Nr. 62-6137 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ patvirtina, jog nuteistasis už gerą elgesį skatintas keturis kartus, tačiau paskatinimai jam buvo skirti tik nuo 2018 m. spalio 25 d., o iki tol nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje buvo išimtinai neigiamas. Minėtoje pažymoje esantys duomenys patvirtina, kad vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis pažeidė net 30 kartų, už ką visais atvejais jis buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje V. S. nesugebėjo laikytis taisyklių. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Atkreiptinas dėmesys, jog V. S. per daugiau kaip 10 metų bausmės atlikimo laikotarpį pažeidimų nedaro tik daugiau kaip vienerius metus (paskutinė nuobauda paskirta 2020 m. liepos 9 d.), taip pat per pastaruosius vienerius metus nebuvo nei karto paskatintas. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Be to, atsižvelgus į tai, kad nors nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau teigiamas elgesys stebimas tik nuo 2020 metų, tai leidžia abejoti V. S. pokyčių stabilumu, pastangų savo elgesį koreguoti vien teigiama linkme nuoširdumu, tuo, kad nuteistojo pasiryžimas laikytis teisės aktų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių yra išties tvirtas. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o V. S. elgesys, kaip ir minėta, nebuvo nepriekaištingas. Šią išvadą sustiprina tai, kad nuteistasis ne kartą yra baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, kaip antai alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, psichotropinių medžiagų vartojimą ir kt. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad už padarytus pažeidimus V. S. buvo nubaustas griežčiausiomis nuobaudomis – uždarymu į baudos izoliatorių ar perkėlimu į kamerų tipo patalpas, be to, nuteistasis du kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę. Tačiau akivaizdu, kad išvadas dėl savo netinkamo elgesio nuteistasis pradėjo daryti tik nuo 2020 m. liepos 9 d., kuomet buvo paskutinį kartą baustas. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nenorą laikytis nustatytos tvarkos ir reikalavimų net ir struktūrizuotoje aplinkoje, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog būdamas paleistas lygtinai jis sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikals.
13. Abejonių, kad V. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals keli ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: nestabili darbinė patirtis, netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, su mąstymu, elgesiu ir nuostatomis susijusios problemos, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad itin didelė nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima.
14. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius būtina pažymėti tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą V. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pripažįsta, jog nesaikingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymo, teigė, kad dėl savo elgesio gailisi, tačiau negali būti sumenkinama ir tai, kad net suvokdamas alkoholio jam daromą žalą nuteistasis net tris kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. lapkričio 19 d., tačiau tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją, pradėjo dalyvauti tik 2017 m. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. S. išreikštos neigiamos nuostatos alkoholio vartojimo atžvilgiu vertintinos kaip lengvabūdiškos, ir rodo, kad jis tinkamai nesuvokia smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu problemos svarbos. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog alkoholio vartojimas, kaip rizikos veiksnys, tam tikru gyvenimo periodu vėl gali būti aktyvintas. Nagrinėjant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam yra būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, be to, nuteistajam yra būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, be kita ko, nuteistasis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių ir tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, jam yra būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, ir tai vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, akivaizdu, jog nuteistojo V. S. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nepasiekti.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą V. S. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.