Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta viena laikino sulaikymo para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. D. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ar kontrabandinius tabako gaminius, 4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu įvežtų į Lietuvos Respubliką tabako gaminių iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau – ir trečiosios šalys), vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. vasario 11 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bei vietos neteisėtai įgijo, Rokiškio rajone ir mieste gabeno bei laikė akcizais apmokestinamas prekes (iš viso 13 960 pakelių cigarečių), nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, reikalaujančia, kad ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai – banderolės, kurių bendra vertė – 49 844,60 Eur, t. y. viršija 250 MGL, o būtent:

- garaže K9-4, (duomenys neskelbtini), – 500 pakelių cigarečių „M. C. QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 10 pakelių cigarečių „W. B.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 510 pakelių;

- bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), – 360 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos banderolėmis, 20 pakelių cigarečių „Premier“ be banderolių, 450 pakelių cigarečių „M. C. QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 500 pakelių cigarečių „M. S.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 1 330 pakelių;

- buvusios sutuoktinės automobilyje „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 pakelių cigarečių „M. C. QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

- namo rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), – 1 970 pakelių cigarečių „W. B.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos banderolėmis, 2 850 pakelių cigarečių „Premier“ be banderolių, 2 500 pakelių cigarečių „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 7 820 pakelių;

- tėvų buto rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), – 2 300 pakelių cigarečių „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

- namo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), – 1 000 pakelių cigarečių „M. S.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „Q. M.“ su Baltarusijos banderolėmis, viso 1 500 pakelių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje ir skirti jam prokuroro pareiškime nurodomo dydžio baudą arba, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti tik 6 (šešis) mėnesius, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalis). Iš dalies tenkinant apelianto alternatyvinį prašymą, nuteistajam taikoma BK 75 straipsnio 3 dalis ir iš dalies atidedamas jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Dėl nuteistajam R. D. paskirtos bausmės

7. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

9. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pagal teismų praktiką skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. D. teismas laikėsi iš esmės visų jau išvardintų BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis be pagrindo nurodo, kad teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino jį charakterizuojančius bylos duomenis. Tokio teiginio objektyviai niekuo nepagrindžia pats apeliantas, tuo tarpu tą teiginį visiškai paneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs bausmės skyrimo motyvai. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas jau įvertino tas R. D. palankias aplinkybes, apie kurias nurodoma apeliaciniame skunde. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į kitas bylos aplinkybes, dėl kurių visumos teismas padarė motyvuotą išvadą, kodėl R. D. turi būti paskirta būtent griežtesnės rūšies laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

13. BK 199² straipsnio 2 dalyje yra numatyta nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai. Jos objektas yra ne žmogaus gyvybė ar sveikata, tai nesmurtinė veika, tačiau tai nereiškia, kad ja padaroma žala yra maža. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas R. D., priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Į R. D. padarytas nusikaltimas baigtas, o vertindamas šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas pagrįstai pažymėjo, kad buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), kurių vertė ženkliai, kelis kartus viršijo 250 MGL dydžio sumą. R. D. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytas aplinkybes irgi buvo atsižvelgta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas jau pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina dar ir tai, kad R. D. prisipažįstant kaltu, teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskyrė R. D. bausmę, kurią tuo pačiu nuosprendžiu jam sumažino vienu trečdaliu. Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad ankstesni R. D. teistumai 2012 ir 2014 metais jau išnykę. Bet paskutinis jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įstatymu R. D. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakciją), 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu ir taikant BK 64¹ straipsnį, 400 MGL dydžio bauda. Ši bauda iš nuteistojo išieškota tik 2022 m. kovo 31 d., t. y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui byloje, kurioje priimtas šis skundžiamas nuosprendis. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-554 redakcija) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pripažįstant pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 3 dalį, teismas atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012).

14. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai pritaikė BK 27 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu konstatavęs nusikaltimų recidyvą (tam teismas atskiro sprendimo neturėjo priimti), tuo pačiu nuosprendžiu pagrįstai pripažino R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo asmenybę tinkamai buvo įvertinęs ne teismas, o prokuroras, siūlęs skirti jam ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą. Galima sutikti, kad dalis šių aplinkybių irgi nurodytos teisingai, tačiau dėl jų švelninti bausmę irgi nėra pagrindo. Nustatyta, kad šioje byloje prokuroras, vadovaujantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, kaltinamojo akto nerašė, o kreipėsi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. D. tam neprieštaravo. Tačiau teisėjas, gavęs tokį prokuroro pareiškimą ir susipažinęs su byla, priėmė ne sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, o nutartį perduoti nagrinėti bylą teisme (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 423 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs bylą teisimajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas prokuroro nuomonės dėl skirtinos bausmės jau nebuvo saistomas ir ją paskyrė atsižvelgęs į visas šios bylos aplinkybes.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad praeityje jis niekada nebuvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, gyvenamojoje vietoje surasti darbą sunku, todėl anksčiau vykdavo uždarbiauti užsienio valstybėse, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įsidarbinęs vadybininku, tačiau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jam buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį ir šiuo metu jis vėl registruotas Užimtumo tarnyboje. Dar nurodo, kad domisi sportu, teismas neįvertino jo pateiktų sporto klubų charakteristikų, rūpinasi savo neįgalia motina.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apelianto paminėtas aplinkybes teismas irgi įvertino, tačiau dėl R. D. skiriamos bausmės rūšies pagrįstai padarė kitokias išvadas. Byloje nustatyta, kad R. D. praeityje teistas ne tik 2012 ir 2014 metais, bet ir dar anksčiau (t. 4, b. l. 118–126). Nors tie teistumai išnykę, tačiau jie nuteistąjį charakterizuoja irgi nepalankiai. Taip pat įvertinami ir duomenys apie R. D. administracinės teisės pažeidimus.

18. Skundžiamame nuosprendyje teismas pateikė ir labai išsamią R. D. darbinės veiklos analizę, iš kurios matosi, kad pagal Sodros duomenis nuteistasis oficialiai yra dirbęs tik 1993-2006 metų laikotarpiu, tačiau ir tuomet dirbo keturiose darbovietėse, iš viso išdirbo mažiau negu 6 mėnesius laiko, 2018 m. dar du mėnesius buvo įsigijęs verslo liudijimą. Pagal šiuos duomenis teismas, kolegijos nuomone, padarė faktiškai pagrįstą išvadą, kad R. D. faktiškai jokių oficialių pajamų nėra turėjęs, o vienas iš jo pajamų šaltinių buvo būtent nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai darymas. Teismas pažymėjo, kad tokios išvados nepaneigia ir paskutiniai duomenys apie nuteistojo įsidarbinimą vadybininku UAB „xxx“. Tokia išvada irgi pagrįsta, nes įsidarbinęs šioje UAB pieš pat bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis ten jau vėl nedirba ir apie tai pats nurodė savo apeliaciniame skunde. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išnagrinėjo ir prie bylos pridėtas Kupiškio r. sporto klubo „Pagardai“ bei Rokiškio r. kūno kultūros ir sporto centro pateiktas palankias R. D. charakteristikas bei duomenis apie tai, kad jo motinai I. D. nustatytas neįgalumas ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis (t. 4, b. l. 190, 191, 192). Bylos duomenys rodo, kad domėjimasis sportu ir motinos sveikatos būklė R. D. nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė.

19. Vertinant nuteistojo asmenybę ir duomenis apie jo daromas nusikalstamas veikas, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Apklaustas teisiamajame posėdyje R. D. pats nurodė, kad paskutinį kartą dirbo 2019-2020 metais Skandinavijoje, turi šaltkalvio specialybę, bet pagal ją nėra dirbęs. Iš viso jo darbo stažas yra tik apie 5 metus. Pripažino, kad faktiškai vertėsi iš neteisėtos prekybos akcizinėmis prekėmis. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas, konkrečiai, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo ne atsitiktinis, o tai jau buvo tapę R. D. gyvenimo būdu ir jo pragyvenimo šaltiniu. Byloje taip pat nustatyta, kad už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką R. D. jau buvo nubaustas 2019 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Juo nuteistajam, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, bausmė irgi jau buvo mažinta trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Jau buvo nurodyta, kad tokios bausmės paskyrimas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo R. D. nesulaikė. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas neužtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė R. D. griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ne per didelis. Bausmė savo dydžiu irgi nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo taip pat nėra.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikant BK 75 straipsnį

20. Vis dėlto, įvertinus visumą jau aptartų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą iš dalies tenkina, nes daro išvadą, kad R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas iš dalies atidėti.

21. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šio BK straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tuo tarpu šio BK straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

22. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

23. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame teismas išdėstė labai išsamius griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmės paskyrimo R. D. motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka ir tai jau buvo aptarta. Tačiau iš nuosprendžio taip pat matosi, kad paskyręs R. D. laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas visiškai nemotyvavo tokio sprendimo.

25. Skundžiamu nuosprendžiu R. D. paskyrus mažesnę negu 5 metų laisvės atėmimo bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą ne BK 75 straipsnio 3 dalies paminėtuose BK skyriuose, nuteistajam buvo įstatyme nustatytos sąlygos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Tačiau to nepadaręs ir iš viso nuosprendyje nemotyvavęs tokio savo sprendimo, pirmosios instancijos teismas jau vien tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 75 straipsnio 8 dalį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo ne tik formalus pagrindas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad anksčiau R. D. laisvės atėmimo bausme dar nebuvo baustas ir bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam dar nebuvo taikytas. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas R. D. neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų dėl bausmės paskirties. Tačiau teisėjų kolegija taip pat mano, kad R. D. gali būti taikomas ne visiškas, o būtent dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, apie kurį nurodyta BK 75 straipsnio 3 dalyje. Anksčiau teistam, bet laisvės atėmimo bausme dar nebaustam R. D. nustatyta po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis neleis susiformuoti nuteistajam nebaudžiamumo jausmui, o tuo pačiu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). O likusios bausmės dalies vykdymo atidėjimo panaikinimo galimybė bei probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės bausmės tikslų pasiekimą užtikrins dar labiau. Iš dalies tenkindama nuteistojo apeliacinį skundą, taip pat iš dalies tenkindama ir jo alternatyvių prašymą, teisėjų kolegija nustato ne 6 (šešių) mėnesių, o kiek didesnę po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, atidedant likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą, paskiria R. D. pareigas, atitinkančias jo padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Taikyti BK 75 straipsnio 3, 4 dalis, 5 dalies 5 ir 8 punktus ir nuteistajam R. D. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. N. R. D. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti nuteistajam R. D. pareigas per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.