Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-483/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
1A-148-483/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė
Nuteistasis
L. B., A. B.
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-483/2017Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00135-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2;1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų Rūtos Mickevičienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,nuteistiesiems L. B. ir A. B.,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jai šias pareigas: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir kiekvieną mėnesį atlyginti ne mažiau kaip 150 eurų iš jos solidariai priteistos turtinės žalos.

Baudžiamoji byla L. B. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam šias pareigas: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir kiekvieną mėnesį atlyginti ne mažiau kaip 150 eurų iš jo solidariai priteistos turtinės žalos.

A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš L. B. ir A. B. priteista solidariai 20 786,19 Eur (71 770,56 Lt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas piniginėms lėšoms, panaikintas ir piniginės lėšos nukreiptos civilinio ieškinio padengimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdami bendro tikslo - įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasikėsino savo naudai įgyti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, o būtent, žinodama, kad yra nėščia ir jai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo galiojančią redakciją, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) pašalpos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64, kurioje melagingai nurodyta, kad L. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigose (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27), ir, apgaule atlikdama veiksmus, nukreiptus į teisę gauti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsnio nuostatas, sutuoktiniui A. B. atlikus neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigų sumas, iš viso – 24 729,80 Lt sumą, vėliau siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas minėtas pinigines lėšas, suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10 Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2 270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8 001,14 Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7 015,64 Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4 460,64 Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2 635,64 Lt), tokiu būdu nepagrįstai padidino savo draudžiamąsias pajamas,

1.1. toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nedirba ir jokių darbų neatlieka, tyčia kreipėsi (2008-10-03 ir 2009-01-30 pateikė prašymus) į VSDFV Vilniaus skyrių ir tokiu būdu suklaidino vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios, suklydimo įtakoje, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2008-10-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 22 300,66 Lt motinystės pašalpą (apskaičiuota už jos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03) ir 2009-02-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 122 494,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20, t. y. tokiu būdu, veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą (144 794,84 Lt - VSDFV Vilniaus skyriaus mokamas pinigines lėšas), tačiau įgyvendinusi tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

1.2. A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su sutuoktine L. B., siekdami bendro tikslo - sutuoktinės L. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasikėsino apgaule L. B. naudai įgyti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, o būtent, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinodamas, kad L. B. yra nėščia ir pastarajai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo galiojančią redakciją kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) pašalpos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64 su pastarąja, kurioje melagingai nurodė, kad L. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigose (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27) ir, apgaule atlikdamas veiksmus, nukreiptus į sutuoktinės teisę gauti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2008-04-30 žiniaraštis Nr. Z1-16, 2008-05-30 žiniaraštis Nr. Z1-17, 2008-06-30 žiniaraštis Nr. Z1-18, 2008-07-31 žiniaraštis Nr. Z1-19, 2008-08-31 žiniaraštis Nr. Z1-20, 2008-09-30 žiniaraštis Nr. Z1-21, 2008-10-31 žiniaraštis Nr. Z1-22) melagingai nurodė, kad L. B. darbo dienomis dirba po 8 val., nors žinojo, kad realiai L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba ir jokių darbų neatlieka, toliau, nesant teisinio pagrindo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsnio nuostatas, atliko neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai pastarajai išmokėjo pinigų sumas, iš viso 24 729,80 Lt sumą, vėliau suklastojo kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10 Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2 270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8 001,14 Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7 015,64 Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4 460,64 Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2 635,64 Lt), tokiu būdu nepagrįstai padidino sutuoktinės L. B. draudžiamąsias pajamas, to pasėkoje, L. B. tyčia kreipėsi (2008-10-03 prašymas; 2009-01-30 prašymas) į VSDFV Vilniaus skyrių ir taip suklaidino vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios suklydimo įtakoje, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2008-10-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 22 300,66 Lt motinystės pašalpą (apskaičiuota už sutuoktinės nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03), ir 2009-02-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nusprendė skirti 122 494,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20, t. y. tokiu būdu, veikdamas kartu su savo sutuoktine L. B., pasikėsino pastarosios naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą (iš viso 144 794,84 Lt - VSDFV Vilniaus skyriaus mokamas pinigines lėšas), tačiau sutuoktinei įgyvendinus tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Šalies argumentai

2. Nuteistieji L. B. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje L. B. ir A. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo atmesti civilinį ieškinį.

2.1. Apeliantai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo fiktyvi bendrovė. 2006 metais šią bendrovę įsigijo T. M. ir L. B. (po 50% bendrovės akcijų). Byloje esantys bendrovės dokumentai, sutartys ir kt. patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai veikianti įmonė, turėjo samdomų darbuotojų, vertėsi transporto nuoma, aplinkotvarkos bei kelių tiesimo ir remonto darbais. Darbai bendrovėje vyko sezoniškai, todėl didžiausias darbo krūvis prasidėdavo pavasarį (kovo mėn.) ir tęsdavosi iki gruodžio pradžios, žiemos sezonu darbai nevykdavo dėl nepalankių oro sąlygų. 2007 metų pradžioje T. M. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o A. B. - direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2007 m. vasaros T. M. liko tik bendrovės akcininku, o A. B. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, direktoriaus pavaduotojo pareigybė liko laisva iki 2008 m. pavasario. 2008 m. kovo mėn. pabaigoje, dėl didėjančio darbo krūvio buvo nuspręsta sezono darbams grąžinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę. L. B., A. B. žmona, šioms pareigoms tiko labiausiai, nes ji yra baigusi VGTU, turėjo kelių ir geležinkelių inžinerijos bakalauro laipsnį bei buvo nuolat kelianti savo kvalifikaciją specialistė, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, be direktoriaus ir finansininkės, dirbo tik vairuotojai, mechanikai, kelio darbininkai, kitų tinkamų kandidatūrų šioms pareigoms bendrovėje nebuvo. Bendrovės finansiniai dokumentai patvirtina, jog 2008 m. II-IV ketvirtyje bendrovė laiku mokėjo VSD įmokas, bendrovės finansinė padėtis buvo gera, buvo visos galimybės L. B. priimti į darbą ir mokėti jai atlyginimą.

2.2. 2008-04-16 su L. B. buvo sudaryta reali darbo sutartis Nr. 64, patvirtinta direktoriaus įsakymu, L. B. buvo išduotas darbuotojo pažymėjimas (įmonės darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo įrašas Nr. 58), buvo pravestas instruktažas darbo vietoje (įrašas žurnale 08-04-17), taip pat L. B. buvo instruktuota ir pasirašė dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi. Darbo sutartis sudaryta ir pasirašyta tinkamai, apie sutarties įforminimą pranešta Sodrai. Darbo sutartyje šalys susitarė dėl L. B. mokamo minimalaus atlyginimo (800 Lt) ir priedų prie atlyginimo, kurie priklausė nuo darbo rezultatų. 2008 m. balandžio mėnesį L. B. gavo minimalų darbo užmokestį be jokių priedų, buvo vertinama tai, kad tai buvo pirmasis darbo mėnuo, skirtas susipažinimui su veikla, tačiau jau ir tuo metu buvo susitarta, kad priedai bus mokami ir L. B. darbo užmokestis nebus minimalus. Pirmą priedą prie atlyginimo L. B. gavo jau birželio mėnesį ir priedai buvo mokami iki rugsėjo mėnesio, už rugpjūčio mėnesio atliktus darbus ir indėlį į bendrovės veiklą. Per bendrai išdirbtą laikotarpį vidutinis mėnesinis L. B. darbo užmokestis buvo apie 4 000 Lt, neatskaičius mokesčių. Darbo užmokestis L. B. buvo mokamas priklausomai nuo atliktų darbų ir ekonominio jų naudingumo, visą darbo užmokestį ir priedus prie atlyginimo L. B. gaudavo grynaisiais, pasirašant kasos pajamų orderius, kaip ir didžioji dalis kitų bendrovės darbuotojų, tokia praktika bendrovėje buvo įprasta ir taikoma ne tik išimtinai L. B. atžvilgiu. Priedus prie atlyginimų gaudavo ne vien tik L. B., juos gaudavo ir kiti bendrovės darbuotojai.

2.3. Pirmos instancijos teismas fiktyvų L. B. darbą siejo su aplinkybe, jog byloje nėra duomenų apie realiai atliktą L. B. darbą, teismas nurodė, kad L. B. savo parašu nepatvirtino nei vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitais juridiniais asmenimis sudarytos sutarties. Tai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti fiktyvų L. B. darbą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, bendrovę atstovauja bendrovės direktorius, taigi ir sutarčių, kitų svarbių dokumentų pasirašymas priskirtinas bendrovės direktoriaus kompetencijai. Kita vertus, nei vienas įrodymas byloje nepaneigia to, kad L. B. aktyviai prisidėjo prie direktoriaus pasirašytų sutarčių atsiradimo, o ypač sėkmingo jų vykdymo, kas faktiškai ir atnešė realią naudą įmonei. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog L. B. dalyvavo pirminiuose bendrovei svarbių sprendimų priėmimo procesuose, tačiau galutinius sprendimus priimdavo būtent bendrovės direktorius. Tokia praktika yra daugelyje bendrovių. Aplinkybė, jog L. B., sudarydama darbo sutartį, buvo nėščia, taip pat negali būti traktuojama kaip sukčiavimas, nes vien tai, kad įdarbinama moteris yra nėščia, nėra priežastis jos neįdarbinti ir nemokėti jai nustatyto atlyginimo. Sprendimas L. B. priimti į darbą buvo priimtas dar 2007 m. pabaigoje, tai patvirtino ir liudytojas T. M.

2.4. Tam, kad nuteistųjų veika galėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, apgaule siekiant įgyti teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, privaloma nustatyti fiktyvų įdarbinimą ir surašytų bei VSDFV pateiktų suklastotų dokumentų faktą. Pati veika - dokumento suklastojimas - suponuoja, kad kaltininkas veikia tyčia, tai yra suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti. Nei L. B., nei A. B., sudarydami darbo sutartį, nesiekė suklaidinti kitų asmenų ar institucijų dėl L. B. pareigų atlikimo ir nesikėsino pažeisti Lietuvos Respublikos BK saugomos vertybės - teisinės apyvartos funkcionalumo bei jos patikimumo (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnis). Nei darbo sutartis, nei kasos pajamų orderiai, nei kiti su L. B. darbu bendrovėje susiję dokumentai nebuvo fiktyvūs, juose atspindėtas realus darbo santykių faktas ir realus pinigų perdavimo faktas. Tai patvirtina ir tikri, ar bent jau jokių ginčų baudžiamajame procese nekėlę ir įmonės kompiuteryje rasti, kasos orderiai, kurie pasak ekspertizės buvo su teisingomis datomis ir teisingomis sumomis. Teismas nenustatinėjo nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo sudėties buvimo nuteistųjų veikoje, nors pripažįstant nuteistųjų veikas sukčiavimu, apgaule siekiant įgyti teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, tai buvo būtina. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog nuteistieji surašė ir VSDFV Vilniaus skyriui pateikė suklastotus dokumentus.

2.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai išmokėjo L. B. atlyginimą bei priedus prie atlyginimo ir nuo šių sumų buvo skaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai, gyventojų pajamų mokesčiai, byloje nėra neginčytinų duomenų, kad tai buvo fiktyvus pinigų išmokėjimas. L. B. įgijo teisę į motinystės pašalpą teisėtai ir įstatymo pagrindu, o VSDFV darbuotojai, apskaičiavę ir nusprendę mokėti motinystės pašalpą, nebuvo apgauti ar suklaidinti, kadangi apie mokėtinus mokesčius ir gautas pajamas, taip pat visus kitus duomenis apie L. B., jie žinojo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą, esą išmoka buvo sumokėta nepagrįstai, turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, o išmokos gavimas savaime nusikaltimu nelaikytinas. Teisę į motinystės pašalpą L. B. įgijo teisėtai. VSDFV Vilniaus skyriui 2008 m. spalio mėn. pateiktas L. B. prašymas skirti motinystės pašalpą VSDFV darbuotojams iš karto jokių įtarimų nesukėlė, VSDFV tyrimas dėl 2008 m. kovo - rugsėjo mėnesiais L. B. nustatyto atlyginimo buvo pradėtas tik 2009 metų viduryje, kai jau motinystės pašalpa buvo mokama.

2.6. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino faktinių aplinkybių visumą, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus. Teismas, konstatuodamas, jog L. B. darbo santykiai buvo fiktyvūs, rėmėsi išimtinai jai nepalankiais liudytojų parodymais, kuriais liudytojai patvirtino, jog nežinojo, kad L. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, tačiau šie liudytojai nepatvirtino, kad L. B. nebuvo pavaduotoja ar dar daugiau - dirbo fiktyviai. Liudytojai tiesiog nurodė, kad L. B. nepažįsta (pvz., liudytojai V. M., S. Š., R. J. ir kt.), tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia L. B. darbo įmonėje. Teismas kaltinimą pagrindė abejotinais liudytojų parodymais, kurie gali būti traktuojami dvejopai, tačiau visais atvejais jie nepagrindžia L. B. kaltės.

2.7. Daug liudytojų patvirtino, jog jie žinojo, kad L. B. yra direktoriaus pavaduotoja, dirbo ir bendravo su ja, matė ją statybos objektuose ir gavo iš jos nurodymų. Liudytojas A. A. patvirtino, kad žinojo, jog L. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigose, patvirtino, kad bendravo su L. B. darbo klausimais. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, jog L. B. dirbo direktoriaus pavaduotoja. Liudytojas A. U., UAB „L.“ generalinis direktorius, patvirtino, jog L. B. buvo atvykusi dėl sutarčių pasirašymo. Liudytojas A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas, taip pat patvirtino, kad L. B. ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas ir jis yra gavęs iš L. B. darbinius nurodymus. Liudytojas A. P. patvirtino, kad matė L. B. darbo objektuose. Liudytojas D. R. taip pat patvirtino apie L. B. realų darbą bendrovėje, nurodė, kad yra kelis kartus su L. B. bendravęs darbo klausimais. Liudytojas A. G. patvirtino, kad L. B. yra matęs statybos objektuose ir ofise, žinojo apie jos darbą bendrovėje. Kiti liudytojai (R. A., E. T., E. V., A. V., A. D. ir kt.) taip pat patvirtino, kad matė L. B. objektuose. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje iš viso neaptarė ir neanalizavo liudytojo S. A. parodymų, kad L. B. telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš jo įmonės užsakinėjo statybines hidroizoliacines medžiagas, tačiau liudytojas negalėjo nurodyti L. B. einamų pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, manė, jog jos pareigos buvo susijusios su komercija.

2.8. Šioje baudžiamojoje byloje L. B. išmokėtų priedų prie atlyginimo suma gal ir galėtų būti ginčijama bei vertinama kaip per didelė, tačiau per bendrai išdirbtą laikotarpį vidutinis mėnesinis L. B. darbo užmokestis su priedais buvo apie 4 000 Lt, neatskaičius mokesčių. Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas buvo objektyviai neįmanomas, nėra. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme.

2.9. Pirmos instancijos teismas nenustatinėjo, kokio dydžio darbo užmokestis L. B., kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojai, būtų buvęs tinkamas ir galimas mokėti. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus atlyginimo už darbą nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Didelis darbo užmokesčio nustatymas pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. L. B. 2008-04-16 įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigose ir už šias pareigas gaudavusi minimalų darbo užmokestį bei priedus prie šio užmokesčio, nepažeidė nei Konstitucijos, nei Darbo kodekso, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų. L. B. darbo sutartyje nurodyta, jog L. B. buvo priimta į direktoriaus pavaduotojos pareigas. Realiai ji dar dirbo ir kaip vadybininkė (skambindavo užsakinėti medžiagas, tai patvirtino liudytojas S. A.) bei darbų prižiūrėtoja (važiuodavo į objektus, yra davusi nurodymus dėl šiukšlių išvežimo bei gerbūvio darbų atlikimo, tai patvirtino liudytojas A. S.). Todėl nėra pagrindo manyti, kad L. B. už atliekamą darbą buvo sumokėta per daug. Baudžiamojoje byloje nebuvo paneigtas faktas, jog bendrovės direktoriaus pavaduotojai bent minimalus darbo užmokestis privalėjo būti nustatytas. Byloje nebuvo skirta darbo ekonominė ekspertizė tam, kad būtų nustatyta, kokio dydžio užmokestis L. B. būtų pagrįstas - nei teismas, nei prokuratūra nedisponuoja tokiomis specialiomis žiniomis. Akivaizdu, jog L. B. motinystės išmokos, kad ir nuo minimalaus darbo užmokesčio, turėjo būti skaičiuojamos ir mokamos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantai mano, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo apskritai eliminuojama asmens teisė gauti bent minimalų atlyginimą už atliktą darbą, pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Netyrus aplinkybių, koks darbo užmokestis mokėtinas L. B. būtų laikomas pagrįstu, teismas turėjo vadovautis principu in dubiopro reo principu ir visas abejones aiškinti L. B. naudai.

2.10. L. B. valstybinei institucijai pateikė informaciją apie tikrą jos gautą darbo užmokestį tam tikru laikotarpiu, kuo pasireiškė nuteistosios L. B. apgaulė, teismas nenustatė. Aplinkybių, kad priedai prie darbo užmokesčio L. B. buvo mokami už realiai neatliekamą darbą, kad buvo mokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta. Šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė realią veiklą, joje dirbo darbuotojai, bendrovė nebuvo fiktyviai sukurta. Nei L. B., nei A. B. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo. L. B. nustatytas darbo užmokestis ir priedai prie šio darbo užmokesčio buvo nustatyti šalių susitarimu ir VSDF biudžetui nuo jo buvo skaičiuojamos atitinkamos įmokos. Nuteistajai L. B. priskaičiuota didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad L. B. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, kad klastojo ir būtent tuos suklastotus dokumentus pateikė VSDFV. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų L. B. ir A. B. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Pirmos instancijos teismas ne tik neatskleidė būtino sukčiavimo požymio - apgaulės esmės bei turinio nuteistųjų veiksmuose, formaliai išdėstydamas teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, bet ir nepasisakė, kokios aplinkybės rodo nuteistųjų tyčią panaudojant apgaulę siekiant įgyti svetimą turtą. Nuteistųjų L. B. ir A. B. veikoje nėra objektyviųjų bei subjektyviųjų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

2.11. Taip pat apeliantai mano, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje numatyta kaltinamųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Ši baudžiamoji byla nėra priskirtina sudėtingų bylų kategorijai (joje kaltinami tik du asmenys), kaltinamieji jokiais savo veiksmais netrukdė operatyviam proceso vyksmui. Bylos nagrinėjimas buvo be pagrindo užtęstas, bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme truko daugiau kaip 7 metus, tai vyko ne dėl nuteistųjų kaltės, nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos tariamo padarymo praėjo aštuoneri metai (nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.) ir ši aplinkybė galėjo įtakoti liudytojų parodymų tikslumą. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų parodymais, kurie gali būti traktuojami dvejopai.

2.12. Visos baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis nuteistojo kaltę ir paneigiantis jo alibi. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Pirmos instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.

2.13. Šiuo atveju, nesant kaltinamųjų veiksmuose jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliantai nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta, pirmos instancijos teismas, spręsdamas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio klausimą, iš nuteistųjų priteisė daugiau turto, negu jie būtų įgiję. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog iš viso VSDF buvo padaryta 71 770,56 Lt dydžio žala, iš jų 55 993,33 Lt pervesta į apdraustosios nurodytą asmeninę sąskaitą ir 15 777,23 Lt sumokėta pajamų mokesčio bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo nuteistuosius solidariai atlyginti 20 786,19 Eur (71 770,56 Lt) VSDFV padarytą žalą. Apeliantai nesutinka su jiems priskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčio atlyginimu, nurodydami, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnį gyventojų pajamų mokestis nuo motinystės (tėvystės) pašalpų nėra priskiriamas šio fondo biudžeto pajamoms ir nėra nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas. Iš nuteistųjų galėtų būti priteistos tik tos pinigų sumos, kurias jie tiesiogiai gavo iš VSDFV ir, dėl kurių jiems buvo pareikšti kaltinimai. Visos reikalaujamos sumos priteisimas VSDFV reikštų, kad valstybė nepagrįstai praturtėtų nuteistųjų sąskaita. Be to, patenkinus pareikštą ieškinį, VSDFV įgis teisę reikalauti grąžinti nepagrįstai sumokėtą pajamų mokestį Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistųjų L. B. ir A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Dėl nusikaltimo sudėties buvimo nuteistųjų veikoje ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5.1. Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, jog nuteistųjų veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių - apgaulės ir tyčios.

5.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

5.3. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

5.4. Apgaulė motinystės (tėvystės) pašalpos įgijimo srityje paprastai pasireiškia darbo santykių imitavimu: asmuo fiktyviai įdarbinamas, surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Todėl pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą (teisę į tokią pašalpą), būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą. Sprendžiant, ar darbo santykiai buvo fiktyvūs, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: kaltininko realią galimybę atlikti sutartyje sulygtą darbą, nustatyto atlyginimo dydį, ar įmonė turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ar naudinga buvo įmonei mokėti nustatytą atlyginimą darbuotojui, ar darbuotojas atliko darbo sutartyje sulygtą darbą ir gavo už jį darbo užmokestį. Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

5.5. Realiai mokėtas pagal darbo sutartį darbo užmokestis dar nerodo darbo teisinių santykių realumo ir nepaneigia darbo teisinių santykių fiktyvumo galimybės. Formalūs dokumentai – darbo sutartis, direktoriaus įsakymas, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje – nebūtinai liudija realius faktus. Tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir, ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas.

5.6. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme; tačiau šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams.

5.7. Sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes. Vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą: darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes, darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, į tai, ar darbai pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus.

5.8. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs ir šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

5.9. Apeliantai neigia darbo santykių su L. B. fiktyvumą, tvirtina, jog L. B. realiai dirbo įmonėje.

5.10. Nuteistoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos darbo pobūdis nereikalavo nuolatinio buvimo įmonėje, darbus atlikdavo namuose. L. B. atliko ne tik tuos darbus, kurie nurodyti įsakymuose dėl priedų skyrimo, bet ir daug kitų direktoriaus pavedimų: buvo sukūrusi internetinį puslapį www.(duomenys neskelbtini).lt; rengė objektų ir įmonės veiklai būtinus dokumentus; siuntė ir derino sutartis su UAB „I.“ ir UAB „C.“; derino sutartį su UAB „L.“ Nr. 06-08/2008 (objektas Konarskio g.) bei priedą prie sutarties Nr. 15-07/2008 (objektas Visagine); ruošė kalendorinį darbų vykdymo grafiką (objektas Ulonų g.); rengė kitus priedus prie sutarčių su užsakovais; surašydavo pieštuku ant sutarties pastabas, kuriuos punktus reikėtų pakeisti; visiems objektams ruošė darbų priėmimo aktus; atliko objektų finansinę analizę; derino visų objektų lokalinės sąmatas; atlikdavo finansines operacijas; teikė pasiūlymus dėl įmonės veiklos gerinimo; vykdė tiekėjų ir personalo paiešką; sprendė darbuotojų apgyvendinimo klausimus. L. B. nurodė, kad ruošė beveik visus dokumentus, išskyrus buhalterinius, o A. B. juos pasirašydavo ir pateikdavo užsakovui. Taip pat L. B. vykdavo į objektus, mažiausiai 5 kartus buvo Ulonų g. objekte, kur bendravo su darbuotojais, su A. S. trumpai aptarė aplinkosaugos ir darbų saugos aspektus, kai kuriems darbuotojams sakė naudotis apsaugos priemonėmis, tačiau tiesioginių nurodymų neduodavo, pastabas ir pasiūlymus pasakydavo A. B. Kelis kartus buvo Konarskio g. objekte, vieną kartą buvo nuvykusi apžiūrėti Visagino objektą ir daugiabučių namų komplekso „L.“ objektą.

5.11. Nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. L. B. suderino ir parengė sutartis su medžiagų tiekėjais, užsakovais (pvz., dėl darbų Visagine, Konarskio g., daugiabučio komplekso „L.“), sprendė įmonės darbų saugos ir sveikatos klausimus, atliko sąmatinius skaičiavimus objektui, esančiam Visagine, puikiai parengė sąmatas su UAB „L.“. 2008 m. gegužės ir birželio mėn. L. B. gavo priedus, nes jos iniciatyva buvo pateikti konkurentų atliktų darbų įkainiai, skaičiavimo metodikos; padedant L. B., įmonėje atsirado šiukšlių surinkimo konteineriai. L. B. pavyko sutrumpinti užsakovo UAB „L. L.“ atsiskaitymo terminus, todėl įmonė anksčiau gaudavo pinigus (L. B. tiesiogiai bendravo su tos įmonės vadovu), taip pat L. B. padėjo sutartyje nustatytu laiku perduoti įmonei svarbų objektą, esantį Žukausko ir Ulonų gatvėse, pasiūlydama priimti naujus darbuotojus, sureguliuodama medžiagų tiekimą, iš anksto suplanuodama darbus, motyvuodama darbuotojus už laiku ir tinkamai atliktą darbą išmokėti priedus prie atlyginimo. L. B. pasiūlė vietas, kur pigiau pirkti statybines medžiagas (cementą, varžtus, lentas), taip pat pasiūlė atsisakyti įmonės patalpų nuomos ir įmonės buveinės vietą perkelti į jų (A. B. ir L. B.) namus, kas įmonei buvo ekonomiškai naudinga ir sutaupė įmonės lėšas. L. B. intensyviai vykdė personalo paiešką ir atranką, pasiūlė ekonomiškai naudingą sprendimą dėl įmonės naudojamo transporto, pasiūlė atsisakyti ilgalaikių nuomos sutarčių. L. B. neprivalėjo dirbti įmonės patalpose, nes ji neatliko tiesioginių darbo funkcijų, kurioms reikėtų nuolat būti vienoje vietoje, L. B. galėjo dirbti namuose, kur paskui buvo perkelta įmonės būstinė. Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad visi L. B. atlikti darbai nurodyti įsakymuose dėl priedų prie atlyginimo mokėjimo (T. 4, b. l. 69-72).

5.12. Veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, be to – subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius, svarbu įvertinti ne tik asmens parodymus, bet ir objektyviuosius veikos požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigos anksčiau buvo, tačiau A. B. tapus įmonės direktoriumi, direktoriaus pavaduotojo pareigos daugiau nei vienerius metus, t. y. nuo 2007-03-13 iki 2008-04-16 nebuvo užimtos. 2008-04-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. sudarė su L. B. neterminuotą darbo sutartį Nr. 64, pagal kurią L. B. buvo priimta į direktoriaus pavaduotojos pareigas, jai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (800 Lt) bei mėnesinis priedas, mokamas atskiru direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į įmonės darbo rezultatus; L. B. nustatyta darbo trukmė 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (T. 1, b. l. 107). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimtas direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, todėl L. B. darbo funkcijos įmonėje nebuvo konkrečiai apibrėžtos, neaišku, kokie darbai priklausė jos pareigų vykdymui, kurios buvo būtinos (reikalingos ir naudingos) bendrovės veiklai ir, kurių atlikimui L. B. buvo įdarbinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. priėmė keturis įsakymus dėl priedų prie atlyginimo skyrimo L. B., kuriuose buvo nurodyti tariamai L. B. atlikti darbai, tačiau byloje esantys duomenys paneigia, jog įsakymuose nurodytus darbus atliko L. B.

5.13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. 2008-06-01 įsakymu Nr. AP-1 dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų pavesta L. B. išmokėti 5 200 Lt priedą prie gegužės mėnesio atlyginimo. Įsakyme nurodyta, kad šis priedas skirtinas už L. B. gegužės mėnesio darbo rezultatus: 1) už naudingomis įmonei sąlygomis suderintą ir parengtą pasirašymui pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „C.“; 2) už palankiomis įmonei sąlygomis suderintą ir parengtą pasirašymui pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „I.“; 3) už gerus rezultatus kuruojant darbuotojų saugą ir sveikatą darbe; 4) už naudingai atliktus ir preliminariai suderintus įmonės sąmatinius skaičiavimus dėl rengiamos pasirašyti rangos sutarties darbams Visagine (T. 1, b. l. 82).

5.14. Liudytoja A. S.-J., UAB „C.“ projektų vadovė, teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta A. B., UAB „C.“ su UAB „Jonvabalis“ sudarė standartinę sutartį. Liudytoja dėl sutarties sudarymo bendravo telefonu tik su A. B. (T. 8, b. l. 75-76). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos A. S.-J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja nurodė, kad ji parengė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybinių medžiagų pirkimo ir ją elektroniniu paštu išsiuntė A. B. Suderinus su A. B., sutartyje buvo pakeistas atsiskaitymo laikotarpis, nurodytas 30 dienų terminas pratęstas iki 45 dienų (T. 2, b. l. 118-119).

5.15. Liudytoja I. N., UAB „I.“ pardavimų vadybininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad bendravo verslo reikalais su A. B. UAB „I.“ sudarydavo standartines sutartis, jas siųsdavo paštu, o pasirašytas sutartis taip pat gaudavo atgal paštu. Liudytoja su A. B. bendravo tik telefonu, su L. B. nebendravo (T. 8, b. l. 75). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja nurodė, kad ji buvo atsakinga už UAB „I.“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 08-08-04 sudarymą bei vykdymą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta standartinė sutartis. Visą sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpį ji bendravo tik su A. B., bendravimas vyko tik telefonu, liudytoja asmeniškai su pastaruoju asmeniu niekada nebuvo susitikusi, su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nebendravo. Po pirmo telefoninio pokalbio su A. B., ji elektroniniu paštu gavo laišką, kuriame buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Liudytoja I. N. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoją L. B. nieko negirdėjo (T. 2, b. l. 113-114). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. N. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško kopiją, kurioje nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai bei, kad bendrovės kontaktinis asmuo yra direktorius A. B. (T. 2, b. l. 115-117).

5.16. Liudytojas A. A., UAB „L.“ sąmatininkas, parodė, kad atsiskaitymo sąlygas ir terminus derindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. (T. 8, b. l. 76). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad jis visų rangos sutarčių sąmatų sąlygas (taip pat dėl gerbūvio darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Visagine) derino tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 160-162).

5.17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. 2008-07-01 įsakymu Nr. AP-2 dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų pavesta L. B. išmokėti 8 700 Lt priedą prie birželio mėnesio atlyginimo. Įsakyme nurodyta, kad šis priedas skirtinas už L. B. birželio mėnesio darbo rezultatus: 1) už konkurentų atliekamų panašaus tipo darbų kainų bei jų skaičiavimo metodikų analizę, už naudingus pasiūlymus dėl atliekamų sąmatinių skaičiavimų; 2) už gerus rezultatus ir pasiūlymus kuruojant įmonės aplinkosaugos klausimus; 3) už gerus derybinius įgūdžius ir rezultatus sprendžiant sąskaitų už įmonės atliktus darbus apmokėjimo klausimus; 4) už gerus rezultatus sprendžiant sutarties su UAB „M.“ įgyvendinimo kontrolę ir siūlymus kaip laiku užbaigti vykdomą sutartį; 5) už objektams įgyvendinti reikalingų medžiagų paiešką, kainų derinimą su tiekėjais bei tiekimo sutarčių kuravimą, už įmonei naudingus siūlymus mažinant medžiagų sąnaudas (T. 1, b. l. 81).

5.18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. 2008-08-01 įsakymu Nr. AP-3 dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų pavesta L. B. išmokėti 10 050 Lt priedą prie liepos mėnesio atlyginimo. Įsakyme nurodyta, kad šis priedas skirtinas už L. B. liepos mėnesio darbo rezultatus: 1) už naudingomis įmonei sąlygomis suderintas ir parengtas pasirašymui rangos sutartis su UAB „L.“ dėl darbų Visagine, Vilniuje, Konarskio g., Pašilaičiuose, daugiabučių namų kvartale „L.“; 2) už naudingomis įmonei sąlygomis papildomo susitarimo dėl papildomų darbų suderinimo su UAB „L.“ (Konarskio g., Vilniuje); 3) už gerus pasiūlymus dėl ilgalaikės įmonės darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo strategijos bei darbuotojų motyvavimo; preliminaraus darbuotojų darbo užmokesčio už š. m. rugpjūčio mėn. žiniaraščio sudarymą bei siūlymą; 4) už ekonomiškai naudingai įmonės įgyvendinamus ir laiku baigiamus darbus UAB „M.“ objekte; 5) už didelę iniciatyvą finansiškai sunkiu įmonės laikotarpiu mažinant fiksuotas išlaidas: įgyvendintas siūlymas atsisakyti nuomojamų patalpų, peržiūrėta ir koreguota mobiliojo ryšio paslaugų tiekimo sutartis (sumažinti pokalbių tarifai); 6) už tinkamai atliktą įmonei reikalingo personalo paiešką, pagal pateiktas kandidatūras atrinkti nauji darbuotojai; 7) už gerus rezultatus sprendžiant sąskaitų už įmonės atliktus darbus apmokėjimo klausimus; 8) už gerus ir motyvuotus siūlymus aplinkosaugos ir darbuotojų saugos darbe klausimais (T. 1, b. l. 80).

5.19. Liudytojas A. U., UAB „L.“ generalinis direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L.“ pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad matė nuteistuosius, tačiau nepamena, ar A. B. ir L. B. pas jį buvo atėję kartu ar atskirai pasirašyti sutartis, bei nurodė, kad L. B. buvo pas jį atėjusi dėl sutarčių pasirašymo (T. 8, b. l. 23). Siekiant patikrinti šiuos liudytojo A. U. parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė iš esmės priešingas aplinkybes nei teisiamajame posėdyje, parodydamas, kad 2008-08-05 rangos sutartį Nr. 06-08/2008 bei 2008-10-27 papildomą susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties, sudarytus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gerbūvio darbų atlikimo Konarskio g., Vilniuje, kaip įprastai jų bendrovėje, galimai parengė ir pateikė A. U. pasirašyti UAB „L.“ gamybos direktorius R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat atliko gerbūvio darbus Visagine bei Pašilaičiuose, Vilniuje. Liudytojas nepamena, bet galimai yra matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B., nors dažniausiai parengtas rangos sutartis su suderintomis sutarties sąlygomis jam pateikdavo pasirašyti bendrovės gamybos direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas ir pan. Liudytojas A. U. nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 120-122). Liudytojo A. U. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, paneigia ir liudytojų R. J., A. A. ir S. Š. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

5.20. Liudytojas R. J., UAB „L.“ gamybos direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį (R. J.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. ateidavo pasirašyti sutartis (T. 8, b. l. 99). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad jis parengė 2008-07-15 ir 2008-08-05 rangos sutartis, 2008-10-27 papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2008-08-05 rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gerbūvio darbų atlikimo Konarskio g., Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Visagine, bei šių sutarčių (susitarimo) sąlygas derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. Liudytojas R. J., parengęs 2008-08-05 sutartį, pats joje pasirašė kaip rengėjas, o tada pateikė ją suderinimui UAB „L.“ statybos direktoriui S. Š. bei UAB „L.“ generalinio direktoriaus pavaduotojui V. M., pastarieji viename sutarties egzemplioriuje pasirašė ir tada du sutarties egzemplioriai buvo pateikti pasirašymui UAB „L.“ generaliniam direktoriui A. U. Vienas sutarties egzempliorius liko UAB „L.“, o kitas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 123-125).

5.21. Liudytojas A. A., UAB „L.“ sąmatininkas, parodė, kad pažįsta A. B., su juo darbo reikalais susitikdavo UAB „L.“ patalpose arba objektuose. UAB „L.“ rengdavo su subrangovais sutartis, A. A. derindavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. atsiskaitymo sąlygas ir terminus (T. 8, b. l. 76). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad jis visų rangos sutarčių sąmatų sąlygas bei 2008-10-24 rangos sutarties Nr. 24-10/2008 priedą Nr. 1 (darbų kainų skaičiavimus) derino tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., kuris taip pat pateikdavo UAB „L.“ darbų vadovui atliktų darbų priėmimo aktus. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 160-162). Liudytojas S. Š., UAB „L.“ statybų direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad darbo reikalais (dėl gerbūvio darbų atlikimo Perkūnkiemio objekte) bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. (T. 8, b. l. 98-99). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad jis organizuodavo darbus UAB „L.“ objektuose, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. B. spręsdavo statybos objektuose kilusias problemas. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra jos matęs (T. 2, b. l. 198-200).

5.22. Šiuos liudytojų R. J., A. A., S. Š. parodymus patvirtina 2008-07-15 rangos sutartis Nr. 15-07/2008 (dėl gerbūvio darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Visagine), 2008-08-05 rangos sutartis Nr. 06-08/2008 bei 2008-10-27 papildomas susitarimas prie šios sutarties (dėl gerbūvio darbų atlikimo Konarskio g., Vilniuje), 2008-10-24 rangos sutartis Nr. 24-10/2008 (dėl gerbūvio darbų atlikimo daugiabučių namų kvartale „L.“, (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad juos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pasirašė direktorius A. B. Iš PVM sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų, atliktų darbų priėmimo aktų matyti, kad šiuos dokumentus išrašydavo, pasirašydavo ir atliktus darbus perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. (T. 2, b. l. 126-148, 149-159), kas patvirtina liudytojų R. J. ir A. A. parodymus, kad sutarties sąlygos buvo derinamos su A. B. Iš 2008-08-05 ir 2008-10-24 rangos sutarčių (dėl gerbūvio darbų atlikimo Konarskio g., Vilniuje, bei daugiabučių namų kvartale „L.“, (duomenys neskelbtini)) ir 2008-10-27 papildomo susitarimo (dėl papildomų gerbūvio darbų Konarskio g., Vilniuje) sudarymo datų matyti, kad L. B. negalėjo jau liepos mėnesį suderinti ir parengti pasirašymui su UAB „L.“ minėtas rangos sutartis su papildomu susitarimu, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-01 įsakyme Nr. AP-3 dėl priedo prie L. B. atlyginimo skyrimo už liepos mėnesio darbo rezultatus. Be to, 2008-10-24 rangos sutartis ir 2008-10-27 papildomas susitarimas sudaryti tada, kai L. B. jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nebedirbo nuo 2008-10-01). Byloje nustatyta, kad rangos sutartis ir papildomą susitarimą prie sutarties parengė ir jų sąlygas suderino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. UAB „L.“ gamybos direktorius R. J. ir sąmatininkas A. A., tai patvirtina ir sutartyse bei papildomame susitarime esantys šių asmenų parašai. Asmenys, kurie derindavo ir parengdavo sutarčių sąlygas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei organizuodavo darbus UAB „L.“ objektuose, t. y. liudytojai R. J., A. A., S. Š., su L. B. nebendravo ir jos nepažinojo.

5.23. Liudytojas T. J., su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi patalpų nuomos sutartį, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo nuomos, todėl 2008-09-03 nuomos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu (T. 8, b. l. 200). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad 2006-12-18 jis su savo žmona pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju A. B. patalpų nuomos sutartį. Nuo 2008 m. vasaros UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sunkios finansinės padėties vėlavo mokėti nuomos mokestį, todėl liudytojas nusprendė nutraukti sutartį, A. B. tam neprieštaravo, sutartis buvo nutraukta 2008-09-03. Sutarties nutraukimo bei patalpų perdavimo-priėmimo akto sąlygas liudytojas derino su A. B. Liudytojas dėl patalpų nuomos bendraudavo tik su A. B. arba su bendrovės buhaltere, su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais nebendravo. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 3, b. l. 2-4). Kaip matyti iš liudytojo T. J. parodymų, patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2008-09-03, todėl šis tariamas L. B. darbo rezultatas, kaip nurodyta 2008-08-01 įsakyme Nr. AP-3 dėl atlyginimo priedo išmokėjimo L. B., net objektyviai negalėjo būti įtrauktas į 2008 m. liepos mėn. atliktus darbus. Patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuomotojo T. J. pasiūlymu, o ne A. B. ar L. B. siūlymu, kurios nuomotojas net nepažinojo.

5.24. Liudytojas T. J., UAB „Omnitel“ salono konsultantas, teisiamajame posėdyje parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl mobiliųjų telefonų įsigijimo (T. 8, b. l. 200-201). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad 2008-10-21 kažkuris salono darbuotojas paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B., pasiūlydamas mokėjimo plano pakeitimą ir mobiliųjų telefonų įsigijimą. 2008-10-27 A. B. kreipėsi į UAB „Omaitel“ saloną ir įsigijo lengvatinėmis sąlygomis naujus mobiliuosius telefonus su naujais apmokėjimo planais. Visas sąlygas dėl mobiliųjų telefonų įsigijimo bei mokėjimo planų užsakymo su liudytoju derino tik A. B. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta ir nėra su ja bendravęs, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 3, b. l. 6-8). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas T. J. pateikė UAB „Omnitel“ sutartis dėl telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis ir akcijos užsakymus, kurie buvo sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. 2008-10-27 (T. 3, b. l. 9-17), t. y. tuo metu, kai L. B. jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nedirbo nuo 2008-10-01), todėl šis tariamas L. B. darbo rezultatas, kaip nurodyta 2008-08-01 įsakyme Nr. AP-3 dėl atlyginimo priedo išmokėjimo L. B., net objektyviai negalėjo būti įtrauktas į 2008 m. liepos mėn. atliktus darbus.

5.25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. 2008-09-01 įsakymu Nr. AP-4 dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų pavesta L. B. išmokėti 2 700 Lt priedą prie rugpjūčio mėnesio atlyginimo. Įsakyme nurodyta, kad šis priedas skirtinas už L. B. rugpjūčio mėnesio darbo rezultatus: 1) apmokėjimų už suteiktas transporto paslaugas UAB „L. L.“ derinimą; 2) už greitai ir kokybiškai atliktą UAB „M.“ įvykdytų darbų pridavimui reikiamų dokumentų rengimą bei derinimą, apmokėjimų ir terminų suderinimą; 3) už pateiktus gerus pasiūlymus dėl įmonės nuomojamo transporto parko eksploatavimo optimizavimo (T. 1, b. l. 79).

5.26. Liudytojas A. A., 2008 m. buvęs UAB „L. L.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L. L.“ buvo sudariusi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog dėl paskutinio sutarties lapo visada vykdavo derybos. L. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, vieną kartą buvo atvykusi pas jį prašyti išankstinio apmokėjimo už darbus (T. 8, b. l. 22). Siekiant patikrinti šiuos liudytojo A. A. parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė iš esmės priešingas aplinkybes nei teisiamajame posėdyje, parodydamas, jog 2008-04-01 ilgalaikę krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. P74-08 sudarė bei minėtos sutarties sąlygas asmeniškai derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., dėl minėtos sutarties sąlygų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja L. B. nebendravo ir nebuvo su ja susitikęs. Liudytojas paaiškino, kad minėtos sutarties turinys yra standartinis, sutarties sąlygos nebuvo keičiamos (T. 2, b. l. 103-104). Liudytojo A. A. teisiamajame posėdyje duoti iš esmės nuteistiesiems palankūs parodymai paaiškinami tuo, kad UAB „L. L.“ pakankamai ilgai bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog liudytojas A. A. su nuteistuoju A. B. jau daug metų pažįstami, A. B. anksčiau apie penkerius metus dirbo A. A. vadovaujamojoje įmonėje UAB „L. L.“ inžinieriumi, A. B. buvo A. A. pavaldinys, o L. B. – A. B. žmona. Be to, liudytojo A. A. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, paneigia liudytojų V. G. ir A. G., UAB „L. L.“ mechanikų, atsakingų už įmonės transportą, jo išsinuomojimą ir paskirstymą, parodymai.

5.27. Liudytojai V. G. ir A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L. L.“ buvo sudariusi sutartis su A. B. vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto nuomos, kurias ruošdavo UAB „L. L.“ gamybos skyriaus darbuotojai; sutartys buvo standartinės, tik skyrėsi sutarčių priedai su nurodytu technikos kiekiu. Liudytojas A. G. nurodė, kad yra tik girdėjęs, jog L. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas V. G. nurodė, kad bendravo tik su A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais, L. B. UAB „L. L.“ teritorijoje nematė (T. 7, b. l. 204; T. 8, b. l. 22-23). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojų V. G. ir A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojai parodė, kad 2008-04-01 ilgalaikės krovinių vežimų organizavimo sutartis Nr. P74-08 bei jos priedas Nr. 1, taip pat 2008-04-07 nuomos sutartis Nr. P87-08 bei jos priedas Nr. 1, yra standartinės sutartys, kurias parengė UAB „L. L.“ gamybos skyriaus darbuotojai. Šių sutarčių prieduose yra nurodyti vežimo bei transporto nuomos įkainiai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas UAB „L. L.“; pagal minėtas sutartis su liudytojais V. G. ir A. G. nebuvo derinamos atsiskaitymo sąlygos. Liudytojai nurodė, kad dėl minėtų sutarčių vykdymo jų galiojimo metu bendraudavo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B. bei šios įmonės vairuotojais; L. B. nepažįsta, su ja nebendravo, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 105-107; 110-112).

5.28. Liudytojas V. M., UAB „M.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-2009 metais pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti gerbūvio darbus, bendravo su įmonės direktoriumi A. B. (T. 8, b. l. 98). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad jis 2007-05-10 statybos rangos sutarties sąlygas (dėl gerbūvio darbų atlikimo Ulonų g. - Žukausko g., Vilniuje) derino tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., sutartį pateikė pasirašyti A. B. Priedus prie šios sutarties rengė ir pateikė A. B., taip pat atliktų darbų priėmimo aktus rengė ir pateikė pasirašyti UAB „M.“ statybos darbų vadovui A. B. Statybos darbai pagal šią sutartį buvo pradėti 2007-05-14, o turėjo būti baigti 2008-08-01, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nespėjo sutartyje nustatytu laiku įvykdyti darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo mokami dalimis, iš karto po atliktų darbų priėmimo. Liudytojas nurodė, kad L. B. nepažįsta, su ja nebendravo, pastarosios vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo apklausos metu (T. 2, b. l. 164-166). Liudytoja R. L. (L.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė, parodė, kad sutartį su UAB „M.“ derino ir paskaičiavimus atliko A. B. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas V. M. pateikė 2007-05-10 statybos rangos sutartį, atliktų darbų priėmimo aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, kuriuose yra pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. (T. 2, b. l. 167-196). Iš atliktų darbų priėmimo aktų datų matyti, kad dauguma jų buvo parengta iki L. B. įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2007-07-30, 2007-08-31, 2007-10-31, 2007-11-31, 2007-12-17, 2007-12-21, 2007-12-31, 2008-03-31 atliktų darbų priėmimo aktai) bei, kai L. B. jau nebedirbo įmonėje (2008-10-02, 2008-11-14 atliktų darbų priėmimo aktai), 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo tik vienas atliktų 2008-08-04 darbų priėmimo aktas Nr. T-14, kuris taip pat buvo pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. (T. 2, b. l. 182). Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedami iš karto po atliktų darbų priėmimo, todėl nereikėjo derinti apmokėjimų bei jų terminų, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. 2008-09-01 įsakyme Nr. AP-4 dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų L. B. už rugpjūčio mėnesio darbo rezultatus, be to, atliktų darbų apmokėjimai ir terminai buvo nustatyti 2007-05-10 statybos rangos sutartyje. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad pagal 2007-05-10 statybos rangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus turėjo baigti 2008-08-01, tačiau sutartyje nustatytu laiku nespėjo jų atlikti, todėl nepagrįstai 2008-08-01 įsakyme Nr. AP-3 dėl priedo prie atlyginimo skyrimo L. B. nurodytas kaip liepos mėnesio L. B. darbo rezultatas - už laiku baigiamus darbus UAB „M.“ objekte.

5.29. L. B. pareigybinės funkcijos įmonėje nebuvo apibrėžtos, todėl neaišku, kokie darbai priklausė jos tiesioginių pareigų vykdymui. Kiti neva L. B. atlikti darbai, kurie įsakymuose dėl priedų skyrimo net ir pasikartodavo, nurodyti pakankamai bendrai, abstrakčiai, kuriuos paprastai A. B. nurodymu atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė R. L. (L.). Liudytoja R. L. (L.) teisiamajame posėdyje parodė, kad L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminta kaip direktoriaus pavaduotoja, paruošė L. B. darbo sutartį, tačiau nežino, kokius darbus atliko L. B., nematė įsakymų dėl priedų skyrimo L. B. Liudytoja nurodė, kad dirbo įmonės patalpose, A. B. jai duodavo nurodymus dėl darbų, pasakydavo kurį darbuotoją atleisti, kam parašyti pravaikštą, kur vyksta konkursai, kokią informaciją surasti internete, taip pat paruošdavo darbo užmokesčio paskaičiavimus ir pan. (T. 9, b. l. 21-22). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. L. (L.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja nurodė, kad L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nedirbo, nežino, kur buvo L. B. darbo vieta ir kokius darbus atlikdavo L. B., visiems įmonėje vykdomiems darbams vadovavo tik A. B.; L. B. nedavė jokių nurodymų dėl darbų atlikimo įmonėje. A. B. liudytojai nurodydavo L. B. mokėtinas didesnes pinigų sumas, tačiau neaiškino, už kokį pastarosios atliktą darbą turėtų būti mokamas didesnis darbo užmokestis. Atliekant gerbūvio darbus Visagino objekte, liudytoja internetiniuose tinklalapiuose ieškojo darbuotojų apgyvendinimui reikalingų patalpų (T. 3, b. l. 109-112).

5.30. Liudytojas T. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, atliko darbą, susijusį su dokumentais, buvo atsakinga už sutartis ir objektų analizę (T. 9, b. l. 52). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad L. B. iš tikrųjų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, ji buvo atsakinga už „popierinį darbą“, t. y. sutarčių rengimą, atliktų darbų įforminimą, finansinę objektų analizę ir pan. L. B. peržiūrėdavo bendrovės sutartis su užsakovais bei atlikdavo kitus darbus. Liudytojas žino, kad L. B. atliko Visagine, Vilniuje, Šiaurės miestelyje bei daugiabučių namų kvartale „L.“ esančių objektų finansines analizes (T. 6, b. l. 83-85). Liudytojas S. A., UAB „D.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. vasarą ar rudenį L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu telefonu iš liudytojo įmonės užsakinėjo statybines medžiagas (hidroizoliacines medžiagas), tačiau liudytojas S. A. nežinojo kokias ji ėjo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, manė, jog L. B. pareigos buvo susijusios su komercija (T. 9, b. l. 59-60). Nors nuteistųjų A. B., L. B. ir liudytojo T. M. parodymai tarpusavyje sutampa, tačiau jie yra daug metų pažįstami, kartu studijavo, yra geri draugai, įmonės bendrasavininkai, todėl liudytojas T. M. yra suinteresuotas duoti nuteistųjų atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas padėti jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo T. M. bei nuteistųjų prašymu teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo S. A. parodymais, kurie prieštarauja kitiems anksčiau paminėtiems byloje esantiems įrodymams. Be to, nuteistieji nepateikė sutarčių, sudarytų su S. A. įmone, nenurodė pastarojo įmonės UAB „D.“ prie L. B. atliktų darbų rezultatų.

5.31. Dalis byloje apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nepažinojo L. B. bei nežinojo kokias pareigas ji užėmė įmonėje. Liudytojai I. K., D. B., R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniai darbininkai, parodė, kad L. B. nepažinojo, jos nematė ir su ja nebendravo, niekada negavo iš L. B. jokių nurodymų, liudytojai nežinojo, jog ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja.

5.32. Kita dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų matė L. B., tačiau nežinojo apie jos užimamas įmonėje pareigas ir negavo iš jos jokių darbinių nurodymų arba žinojo apie jos užimamas pareigas, tačiau negavo iš jos jokių nurodymų. Liudytojai L. K., A. S., A. P., M. M., S. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai, pagalbinis darbininkas ir šaltkalvis, parodė, kad L. B. asmeniškai nepažįsta, bet ją vieną ar kelis kartus matė vaikščiojančią lauke, kai buvo atvykę prie A. B. namų, arba 2006 m. šventės metu, žinojo, kad pastaroji yra A. B. žmona, tačiau nežinojo, kad L. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, su ja nebendravo ir iš jos niekada negavo jokių darbinių nurodymų. Liudytojas A. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkas, parodė, kad L. B. pažinojo kaip A. B. žmoną, kurią matė kelis kartus; A. B. atvykus į statybos objektą, L. B. likdavo laukti automobilyje. Liudytojo A. D. manymu, L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, kadangi iš pastarosios niekada negavo jokių nurodymų, nežinojo, kad įmonėje iš viso buvo direktoriaus pavaduotojas. Liudytojai R. A. ir A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir pagalbinis darbininkas, parodė, kad matė kelis kartus statybos objekte ir įmonėje L. B., tačiau su ja nebendravo ir nežinojo, ką pastaroji ten veikė, iš jos niekada negavo jokių nurodymų, nežinojo, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. Liudytojai E. V. ir E. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniai darbininkai, parodė, kad kelis kartus statybos objektuose matė L. B. ir su ja bendravo ne darbo reikalais, pastaroji liudytojams niekada nedavė jokių nurodymų. Liudytojai E. V. ir E. T. nežinojo, kad L. B. dirbo įmonėje, ją pažinojo kaip įmonės direktoriaus A. B. žmoną. Liudytojas D. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvis ir kelio darbininkas, parodė, kad su L. B. susipažino A. B. namo kieme, tačiau nežinojo, jog L. B. dirbo įmonėje. Liudytojas A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas, parodė, kad statybos objekte matė L. B., kai ji buvo atvykusi kartu su A. B., bei įmonės patalpose, tačiau su ja nebendravo. Liudytojas A. G. žinojo, kad L. B. dirbo bendrovėje, tačiau negalėjo nurodyti jos pareigų bei už kokius darbus ji buvo atsakinga. L. B. niekada nedavė A. G. nurodymų. Liudytojas A. V., D. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas ir vairuotojas, parodė, kad kelis kartus statybos objekte matė L. B. ir su ja bendravo, žinojo, jog L. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, tačiau nežinojo už kokius darbus ji buvo atsakinga, pastaroji liudytojams A. V., D. R. niekada nedavė jokių nurodymų.

5.33. Vienintelis liudytojas A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistras, teisiamajame posėdyje parodė, kad žinojo, jog L. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pavaduotoja, apie tai jam pasakė A. B. L. B., būdama Ulonų g. objekte, liudytojui A. S. davė nurodymus dėl žemės išvežimo, grunto užpylimo, koks turi būti grunto užpylimo storio sluoksnis, bei dėl šiukšlių išvežimo. Tačiau šie liudytojo A. S. parodymai prieštarauja visų kitų anksčiau paminėtų liudytojų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, parodymams, kad visus klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, visada tvarkė A. B., pastarasis taip pat kontroliavo visus atliekamus darbus statybos objektuose ir vadovavo darbams, tik A. B. duodavo visus nurodymus darbuotojams.

5.34. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos jos vyro A. B., buvo pasirašyta tuo metu, kai ji buvo pirmo vaiko priežiūros atostogose ir laukėsi antro vaiko, tuo metu buvo 15 savaičių nėštumas, apie šį faktą žinojo A. B. ir L. B. L. B. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuomet, kai iš draudžiamųjų pajamų buvo skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis. L. B. motinystės pašalpa paskirta pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 metų II ketvirtį (2008 metų balandžio, gegužės, birželio mėnesiais), o motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 metų gegužės mėnesio iki 2009 metų sausio mėn. Kaip tik tuo laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymais „Dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų“ L. B. paskyrė ir sumokėjo už 2008 metų gegužės mėnesį – 5 200 Lt priedą; už 2008 m. birželio mėn. – 8700 Lt priedą; už 2008 m. liepos mėn. – 10 050 Lt priedą; 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2 700 Lt priedą; 2008 m. rugsėjo mėn. – 2 700 Lt priedą, t. y. priedus, kurie kelis kartus ar net dvylika kartų viršijo jos atlyginimo (800 Lt) dydį. Kitiems įmonės darbuotojams, taip pat ir direktoriui A. B., 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais priedai prie atlyginimo nebuvo skiriami. Iš viso L. B. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 24 729,80 Lt sumą (darbo užmokesčio, priedų), t. y. viena L. B. darbo diena bendrovei kainavo 259,31 Lt, kai kitų darbuotojų mėnesinis atlyginimas buvo 800 Lt. Be to, įsakymuose dėl priedų nurodytos L. B. skirtų priedų sumos neatitinka įmonės darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose apskaičiuotam L. B. darbo užmokesčiui.

5.35. L. B. paskirtų priedų dydis labai skyrėsi nuo kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams paskirtų priedų dydžio. Įmonės darbuotojai parodė, kad jie priedų iš viso negaudavo arba jų dydžiai buvo gerokai mažesni nei išmokėti L. B. Pavyzdžiui, liudytojams A. S., L. K., A. V. 2008-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu „Dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų“ Nr. AP-5 buvo paskirti 500 Lt priedai prie darbo užmokesčio (T. 1, b. l. 78), tačiau liudytojai neigė gavę šiuos priedus. Liudytojai M. M., S. B. parodė, kad niekada negavo priedo prie atlyginimo. Liudytojas D. B. parodė, kad jis 3 kartus gavo 50-100 Lt priedus. Liudytoja R. L. (L.), įmonės vyr. finansininkė, parodė, kad nei vieno karto nėra gavusi priedo prie darbo užmokesčio. Iš įmonės buhalterinių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. iki 2008 m. rugsėjo mėn. nebuvo mokami priedai prie atlyginimo. 2008-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu „Dėl įmonės darbuotojų atlyginimų priedų“ Nr. AP-5 A. B. paskirto priedo prie darbo užmokesčio dydis (2 800 Lt) (T. 1, b. l. 78) labai skyrėsi nuo priedų, paskirtų L. B., t. y. A. B. priedas buvo daug mažesnis nei L. B. anksčiau paskirti priedai. L. B. suteikus nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2008-10-01, jokie priedai prie atlyginimų kitiems darbuotojams nebebuvo skiriami. Tam tikrą laiką direktoriaus pavaduotojo pareigybė įmonėje nebuvo reikalinga, o po L. B. išėjimo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų kitas žmogus į šias pareigas įdarbintas nebuvo.

5.36. Darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas, tačiau tuo atveju, kai darbo sutartis yra fiktyvi, teisė mokėti ir gauti darbo užmokestį neatsiranda. Kita vertus, darbdavio finansinių galimybių neatitinkantis ir neadekvatus darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pavyzdžiui, kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių.

5.37. Nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo gera, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyrius, patikrinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų balansą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais dirbo nuostolingai: 2008-01-01 valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo skolinga 22 159,27 Lt pridėtinės vertės mokesčio, turėjo šio mokesčio 491,27 Lt delspinigių; 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga – 67 595,81 Lt pelno mokesčio ir turėjo šio mokesčio 2 261,71 Lt delspinigių (T. 1, b. l. 166-168). Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nustatė, kad 2009-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola sudarė 2 090,60 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai parodė, kad atlyginimas jiems nebuvo keliamas, nes A. B. nuolat aiškindavo, kad negali mokėti didesnio negu minimalaus darbo užmokesčio, kadangi bendrovė neturi finansinių galimybių, o nuo 2008 metų rugsėjo mėn. įmonės darbuotojai buvo atleidžiami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sunkios įmonės finansinės padėties, A. B. taip pat aiškino, kad įmonė neturi net finansinių galimybių išmokėti darbuotojams išeitinių išmokų. Liudytoja R. L. (L.), įmonės vyr. finansininkė, parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. A. B. pasiūlė jai parašyti prašymą atleisti ją iš darbo savo pačios prašymu, nes bendrovė neturėjo piniginių lėšų mokėti darbo užmokesčius; atleidžiant ją iš darbo dėl bendrovės blogos finansinės padėties, nebuvo pilnai išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis bei kitos išmokos. Analogiškus parodymus, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė sunki finansinė padėtis ir buvo vėluojama mokėti darbo užmokesčius, patvirtino ir kiti bendrovės darbuotojai: A. S., R. A., A. V., E. T., A. P., S. B., M. M., A. V. ir kt. Liudytojai A. S., A. V., E. T., A. P., D. L., M. M. parodė, kad, juos atleidus iš darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems neišmokėjo priklausančių išeitinių išmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sunkios finansinės padėties taip pat vėlavo mokėti patalpų nuomos mokestį, todėl 2008-09-03 buvo nutraukta nuomos sutartis.

5.38. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų pateiktus duomenis, įmonės finansinę padėtį, į tuo metu šalyje vyravusią ekonominę krizę, darytina išvada, kad L. B., kaip ką tik priimta darbuotoja, buvo pakankamai dažnai skatinta, jai buvo mokami pakankamai dideli priedai prie atlyginimo, kurie visiškai neatitiko įmonės finansinės būklės, akivaizdžiai prieštaravo pelno siekiančio ūkio subjekto tikslams. Mokėti tokio dydžio priedus L. B. įmonei buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga. Tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. darbo užmokestis buvo 1 200 Lt, vyr. buhalterės R. L. (L.) – 1 000 Lt, vairuotojų ir pagalbinių darbininkų – 800 Lt, o naujai priimtos darbuotojos L. B. gaunami atlyginimai buvo didžiausi iš visų bendrovės darbuotojų: 2008 m. už gegužės mėn. – 2270,64 Lt; 2008 m. birželio mėn. – 8 001,14 Lt; 2008 m. liepos mėn. – 7 015,64 Lt; 2008 m. rugpjūčio mėn. – 4 460,64 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. 2 635,64 Lt (T. 1, b. l. 92-96). Nuteistasis A. B. parodė, kad nuo 2007-03-13 tapęs iš direktoriaus pavaduotojo įmonės direktoriumi, pats atliko įmonėje visus darbus, dėl to, kad įmonėje nebuvo kito direktoriaus pavaduotojo, jis įmonėje daugiau dirbdavo bei ilgiau užtrukdavo darbe. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dėl to A. B. atlyginimas nepadidėjo ir jam nebuvo mokami priedai prie atlyginimo, o L. B. 2008-10-01 išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų, A. B. atlyginimas 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais sumažėjo net iki minimalaus, t. y. iki 800 Lt per mėnesį (T. 1, b. l. 89-90).

5.39. L. B. darbo sutartyje buvo nustatyta, kad ji dirbs 8 val. per dieną, 5 darbo dienas į savaitę, kai tuo tarpu įmonės direktorius A. B. dirbo žymiai mažiau valandų nei jo pavaduotoja, kuri, būdama kito vaiko priežiūros atostogose, laukėsi antro vaiko, t. y. 4 val. per dieną, 5 darbo dienas į savaitę. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad L. B. iki pat 2008 metų spalio mėnesio bendrovėje dirbo pilnu etatu, po 8 val. į dieną: 2008 m. gegužės mėn. išdirbo 160 val. per mėnesį, 2008 m. birželio mėn. – 159 val.; liepos mėn. – 176 val.; rugpjūčio mėn. – 159 val.; rugsėjo mėn. – 176 val. (T. 1, b. l. 101-105). Neįtikima, kad L. B., būdama motinystės atostogose su pirmu vaiku ir laukdamasi antro vaiko, nuolat dirbo pilnu etatu, paskutinį darbo mėnesį (2008 metų rugsėjo mėn.) darbo krūvį padidino net iki 176 val. (L. B. pagimdė 2008-10-20). Byloje nėra duomenų, kad iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. B. būtų dirbusi papildomus darbus kitose bendrovėse.

5.40. Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai dirbo direktoriaus pavaduotoja, tačiau jokių dokumentų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečių direktoriaus pavaduotojos funkcijų atlikimą, įmonė pateikti negalėjo, leidžia daryti išvadą, kad darbo sutartis tarp L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko tikrosios šalių valios, buvo suklastota siekiant patvirtinti fiktyvų darbo faktą.

5.41. Bylos duomenys patvirtina L. B. darbo santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamoje direktoriaus A. B., fiktyvumą, kad nuteistieji L. B. ir A. B., prisidengdami darbo santykiais, siekė nusikalstamų tikslų – L. B. naudai gauti valstybės išmokas, nepagrįstas realiu darbo įnašu. Apgaulė šioje byloje pasireiškė fiktyviu L. B. įdarbinimu A. B. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur L. B. realiai jokio darbo neatliko, bei sukūrimu ir pateikimu VSDFV Vilniaus skyriui suklastotų tikrų dokumentų, patvirtinančių L. B. darbo faktus ir gautas pajamas (kasos išlaidų orderius apie L. B. gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Šie duomenys buvo esminiai sprendžiant L. B. mokėtinos motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) pašalpos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) klausimą, kadangi suklaidino VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios suklydimo įtakoje 2008-10-15 priėmė sprendimą dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nusprendė L. B. skirti 22 300,66 Lt (6458,72 Eur) motinystės pašalpą (apskaičiuota už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03), ir 2009-02-11 priėmė sprendimą dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nusprendė L. B. skirti 122 494,18 Lt (35476,77 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20, tačiau L. B. išmokėjus tik dalį jai priskaičiuotų pašalpų sumos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, t. y. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių.

5.42. Įvertinus byloje gautų ir ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad A. B. ir L. B. žinojo, jog įsidarbindama (įdarbinama) L. B. buvo pirmo vaiko priežiūros atostogose ir laukėsi antro vaiko, darbo funkcijų neketino atlikti, suvokė, kad dėl šios apgaulės neteisėtai įgis turtinę teisę į svetimą turtą, ir to norėjo (siekė), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistieji veikė vieninga tyčia ir būdami susitarę, todėl teismas pagrįstai juos pripažino nusikalstamos veikos bendrininkais. A. B., veikdamas kartu su sutuoktine L. B., pastarosios naudai pasikėsino įgyti didelės vertės – 144 794,84 Lt (41 935,48 Eur) turtinę teisę į motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) pašalpą, mokamą iš VSDF biudžeto, t. y. kurios vertė viršijo 250 MGL. Byloje nustatyti visi pasikėsinimo sukčiauti sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai, todėl nuteistųjų A. B. ir L. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

5.43. Byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų A. B. ir L. B. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistuosius teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų parodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykių, liudytojai gali pamiršti tam tikras aplinkybes, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo abejoti byloje apklaustų liudytojų parodymų tikslumu ir patikimumu, be to, visų liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje buvo patikrinti perskaitant jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu), kuriuos liudytojai teismo posėdyje patvirtino. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nekelia abejonių, Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų vertinant įrodymus nenustatyta. Apygardos teismas šioje byloje įvertino iš skirtingų šaltinių gautą informaciją kaip visumą ir pagrįstai padarė išvadą apie darbo santykių fiktyvumą. Teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo, turint tikslą gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto, pagrįsta detalia byloje esančių duomenų analize, logiškai motyvuota. Nuteistųjų versijos, kuriomis buvo bandoma paaiškinti, kaip L. B. galėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokius darbus ji realiai atliko, kodėl jai buvo nustatytas atlyginimas, gerokai viršijantis direktoriaus ir kitų darbuotojų atlyginimą, teismo kruopščiai patikrintos, tačiau motyvuotai atmestos kaip nepagrįstos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistieji A. B. ir L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

5.44. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apygardos teismas, įvertinęs ilgą bylos procesą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė nuteistiesiems artimas minimalioms straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, atidėdamas jų vykdymą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis).

6. Dėl civilinio ieškinio dydžio

6.1. Apeliantai teigia, kad teismas, spręsdamas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio klausimą, iš nuteistųjų priteisė didesnę pinigų sumą negu jie įgijo darydami nusikalstamą veiką, t. y. pinigų sumą su valstybei sumokėtais mokesčiais.

6.2. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnį gyventojų pajamų mokestis nuo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų nėra priskiriamas šio fondo biudžeto pajamoms ir nėra nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas. Pagal teismų praktikoje susiformavusias nuostatas gyventojų pajamų mokesčio sumos neįskaitomos ne tik į apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertę, bet ir į padarytos turtinės žalos dydį. Baudžiamajame procese kaltininkas atsako tik už Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka įrodyta jo nusikalstamais veiksmais padarytą realią žalą, už kurios padarymą jis yra nuteistas.

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civiliniam ieškovui padarytą žalą, vadovavosi pirminiame civiliniame ieškinyje nurodytomis sumomis, neatskaitęs gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y. 20 786,19 Eur (71 770,56 Lt) (T. 1, b. l. 127-130). Bylos nagrinėjimo metu pirminis civilinis ieškinys buvo du kartus tikslinamas, pakeičiant padarytos žalos dydį (T. 7, b. l. 28-32; 74-77). Paskutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. B. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, VSDFV padaryta 76 697,37 Lt (22 213,09 Eur) žala (iš jų 59 783,69 Lt (17 314,55 Eur) pervesta į L. B. asmeninę sąskaitą ir 16 913,68 Lt (4 898,54 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų) (T. 7, b. l. 74-77). Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos liko valstybės biudžete ir reali žala, padaryta valstybei, yra 59 783,69 Lt (17 314,55 Eur), kurie buvo išmokėti L. B., daro išvadą, kad VSDFV naudai priteista turtinė žala mažintina gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos dalimi, t. y. iki 59 783,69 Lt (17314,55 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo pakeisti:

Sumažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui solidariai iš L. B. ir A. B. priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iki 17314,55 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras KažysRūta MickevičienėElena Vainienė