- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- eI3-2577-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02678-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Trečiasis asmuo
- V. G., H. G., valstybės įmonė Registrų centras, D. K.
- Pareiškėjas
- J. D., P. L. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Kristijonas Paliutis, Michailas Sadovničius, Haroldas Ivanauskas Nekilnojamojas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir P. L. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. G. (V. G.), H. G., valstybės įmonė Registrų centras ir D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. D. ir P. L. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti 0,04 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjų J. D. ir P. L. D. naudai visas pareiškėjų šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti).
Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą dėl ieškinio (skundo) dalyko papildymo, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-403-(14.49.2E).
Skunde nurodo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjai J. D. ir P. L. D. kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis V. G. ir H. G. buvo 0,1035 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), bendraturčiai: J. D. priklausė 241/1035, P. L. D. priklausė 16/69, V. G. priklausė 80/207, o H. G. priklausė 154/1035 dalys šio žemės sklypo. Pareiškėjų atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas Nekilnojamojo turto registro rado tokio turinio iki tol neegzistavusi registro pastabą: „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-03-10 sprendimu Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) nekilnojamasis daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pertvarkytas padalijimo būdu. Suformuoti nauji du nekilnojamieji daiktai“. Paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre be žemės sklypo taip pat yra įregistruotas ir 0,04 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), asmeninės nuosavybės teise priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. Kaip šio daikto bei V. G. nuosavybės teisės į jį įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre nurodytas skundžiamas sprendimas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, tenkindamas V. G. ir H. G. pateiktus prašymus bei nieko apie tai nepranešdamas pareiškėjams, 2022 m. kovo 10 d. priėmė skundžiamą sprendimą.
Skundžiamas sprendimas tapo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą Nr. 1 bei V. G. nuosavybės teises į jį. Tačiau 241/1035 dalis žemės sklypo (kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. D.) nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra areštuota antstolės, dėl to pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies normą bei teismų formuojamą šios normos aiškinimo praktiką atsakovė negalėjo priimti skundžiamo sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo bei naujai suformuotų 2 žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo. Atsakovė pažeidė imperatyvias Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 10 punkto normas bei nesivadovavo teismų praktikoje suformuota šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika. 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nesuteikė teisės atsakovei priimti skundžiamo sprendimo.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) viešo registro tvarkytojo teritorinis skyrius, gavęs V. G. ir H. G. įgalioto asmens prašymus dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bei nuosavybės teisių į juos įregistravimo, 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė įrašyti žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenis į kadastrą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi H. G. skundą dėl aptariamo teritorinio skyriaus sprendimo, šį sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjų įsitikinimu, registravimo stadijoje pastebėti trūkumai, dėl kurių buvo atsisakyta įrašyti žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenis į kadastrą, taip pat įregistruoti žemės sklypą Nr. 2 bei jo bendraturčių nuosavybės teises į jį (jo dalis), turėjo būti nustatyti ir pašalinti dar toje stadijoje, kai atsakovė, vadovaudamasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, tikrino jai pateiktas patikrinti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų bylas. Tas faktas, kad tokie vienos iš kadastro duomenų bylų trūkumai buvo nustatyti ne tokios bylos tikrinimą atlikusios (turėjusios atlikti) atsakovės, o viešo registro tvarkytojo, kuriam jau turi būti pateikiami patikrinti dokumentai su ištaisytais bet kokiais galimais trūkumais, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai neįvykdė jai teisės aktais 6 nustatytos pareigos patikrinti žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų bylą.
Atsakovė neinformavo pareiškėjų, kaip žemės sklypo bendraturčių, apie skundžiamo sprendimo priėmimą bei neišsiuntė jiems skundžiamo sprendimo kopijos. Atsakovė turėjo suprasti, kad jos priimtas individualus administracinis aktas dėl pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išformavimo, naujų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 suformavimo bei jų kadastro duomenų patvirtinimo neabejotinai turės įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. jų teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Nurodo, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) patvirtintas žemės sklypų ribas ir plotą. Vadovaujantis Įsakymu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijamas į žemės sklypus, kurių proj. Nr. 1 ir proj. Nr. 2. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į Įsakymą, VMAT sprendimą, VAT nutartį, tenkindamas V. G. ir H. G. 2022 m. kovo 8 d. prašymus, nusprendė: (I) pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (II) patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB ,,Geolimbas“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-403-(14.49.2E) sprendimo 2 punktas buvo pakeistas.
Teismų praktikoje pripažįstama teisė reikalauti įgyvendinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčių sutikimo. Vienas iš žemės sklypo bendraturčių pasinaudojo šia teise teisminiu būdu įgyvendinti savo teisę leisti atidalinti žemės sklypą be kitos žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nagrinėjamu atveju, be kitų bendraturčių – J. D. ir P. L. D. sutikimo, vykdyti žemės sklypo pertvarkymą pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi Nacionalinei žemės tarnybai.
Vilniaus miesto skyriuje žemės sklypų kadastro duomenų bylos yra patikrintos ir suderintos, vadovaujantis Nuostatais bei atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nenustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, būtų nuginčytas ar panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto skyrius nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatų, taip pat nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti 0,04 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto skyrius susipažinęs su pateiktu pareiškėjų skundo reikalavimų papildymu, su juo nesutinka, prašo pareiškėjų skundą ir pareiškimą dėl papildomo reikalavimo atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo: 1) bylą dalyje dėl 0,0400 ha sklypo teisinės registracijos panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus, reikalavimą spręsti kaip išvestinį iš reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo; 2) dėl kitų skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
V. G. kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. kovo 25 d. prašymu (toliau – ir Prašymas Nr. 1) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) įregistruoti 0,0400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – 0,0400 ha sklypas) (gautą padalijus 0,1035 ha sklypą, į 2 žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teises į jį.
Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Kadastro tvarkytojas), išnagrinėjęs Prašymą Nr. 1, 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras) įregistruoti 0,0400 ha sklypą Bylos Nr. 1 ir NŽT 2022 m. kovo 10 d. sprendimo pagrindu.
Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs H. G. Prašymą Nr. 2, 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-7028 (14.4 E) atsisakė įrašyti 0,0635 ha sklypo kadastro duomenis į Kadastrą (sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 4 punktas). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 2, 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-5705 (14.5 E) atsisakė Registre įregistruoti nuosavybės teises į formuojamą 0,0635 ha sklypą, nes kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą Prašymą Nr. 2 atmesti, šio žemės sklypo kadastro duomenys neįrašyti į Kadastrą, o Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo H. G. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Teritorinio registratoriaus 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įregistruoti 0,0635 ha sklypą Registre. Komisija 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų pateikimo, kuriame teigia, kad teikiami rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjų skundo motyvus.
Nurodo, kad teikiami rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjų skundo motyvus dėl prieštaravimo Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies normai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikai. Pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, ir byla turi būti nutraukta. Taigi pareiškėjų atstovas advokatas klaidina teismą: jeigu pareiškėjai rašė atsiliepimą į 2022 d. balandžio 27 d. prašymą-skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tai su skundu gavo ir jo priedą skundžiama Nacionalinės žemės tarnybos administracinį aktą.
Ginčo žemės sklypo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ne skundžiamu administraciniu aktu, o 2021 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nagrinėjamoje byloje tik įgyvendino patvirtintą projektą bei įvykdė įsiteisėjusi teismo sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo H. G. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas palaikė skundo ir jo papildymo reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Pabrėžė, kad teismo sprendimu leista žemės sklypą formuoti be pareiškėjų sutikimo. Tačiau žemės sklypas performuotas ir be trečiojo suinteresuoto asmens H. G. sutikimo. Sprendimas buvo koreguojamas, atsakovas netinkamai vykdė pareigą sutikrinti kadastrines bylas.
Atsakovas tiek 2022 m. kovo 10 d., tiek 2022 m. balandžio 13 d. įsakymus priėmė neįformavęs apie tai pareiškėjų kaip bendrasavininkų. Pareiškėjai apie skundžiamus įsakymus sužinojo atsitiktinai
Atstovas pabrėžė, kad atsakovo atstovė iš esmės pripažino, kad pareiškėjams nebuvo pranešta apie priimtą sprendimą. Ne žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo taisyklės, o viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato pareigą pranešti apie priimtą administracinį aktą. Notarinio sandorio nebuvo jokia apimtimi, nors būtent notaras turėjo paskaičiuoti žemės sklypų dalis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą ir jo papildymą atmesti kaip nepagrįstus remiantis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Pabrėžė, kad atsakovas apie priimtą sprendimą neturi pareigos informuoti bendraturčių. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pabrėžė, kad pareiškėjai neginčijo įsakymo, kuriuo patvirtintas projektas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens H. G. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis prašė skundą ir jo papildymą atmesti.
Atstovas pabrėžė, kad kadastro duomenų byla buvo patvirtinta 2020 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo visi žemės sklypo bendraturčiai. Šioje byloje ir H. G. išreiškė savo valią. Teismas pripažino, kad padalijimas nepažeidžia bendraturčių teisių, tame tarpe ir H. G. Pareiškėjo atstovas nenurodė jokio teisės akto, kad bendraturčiams turėjo būti pranešta apie priimtą įsakymą. Atstovas pabrėžė, kad turi būti arba visų bendraturčių sutikimas, pavirtintas notaro, arba teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju bendraturčiai nesutarė, todėl buvo kreiptasi į teismą. Negalima situacija, kad žemės sklypo padalijimas būtų registruotas be visų bendraturčių patvirtinto sutikimo arba be teismo leidimo, iš to kyla, kad nėra pareigos ir pranešti bendraturčiams apie įregistravimą.
Klausimas dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies reikalavimų jau buvo keltas nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje. Be to, minėtos nuostatos gina ne bendraturčių, o kreditorių interesus. Areštas nepažeidžia savininkų teisių ir šiuo pagrindu pareiškėjai gintis neturi teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atstovas advokatas Michailas Sadovničius prašė skundą ir jo papildymą atmesti.
Atstovas nurodė, kad pritaria atsakovo pozicijai. Pabrėžė, kad teismai išsamiai pasisakė civilinėje byloje dėl pareiškėjų motyvų, susijusių su arešto įtaka bendraturčių teisėms. Turto areštas atsirado tikslingai tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas išėjo priimti sprendimo.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. G. ir H. G. atstovas J. G. prašė skundą ir jo papildymą atmeti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 49SK-570-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 49PD-430-(14.49.137 E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjai J. D. ir P. L. D. kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis V. G. ir H. G. buvo 0,1035 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: J. D. priklausė 241/1035 dalis, P. L. D. priklausė 16/69 dalis, V. G. priklausė 80/207 dalių, o H. G. priklausė 154/1035 dalys žemės sklypo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.
Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos.
Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino ieškovo V. G. ieškinį – nusprendė leisti V. G. atidalinti žemės sklypą be J. D. ir P. L. D. sutikimo – vykdyti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos – A. L. (UAB „Geokomanda“) parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (Priedas prie sprendimo – žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad areštuoti žemės sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar pertvarkomi neteismine tvarka. Teismas šioje byloje suteikė teisę ieškovui pagal konkretų projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) sutikimo. Teismas pabrėžė, kad apeliantų nurodoma administracinio teismo praktika, kuria jis remia savo teiginius apie areštuoto sklypo padalijimo negalimumą, yra priimta bylose, kuriuose buvo sprendžiamas administracinių aktų teisėtumo klausimas, kai buvo atsisakyta tenkinti prašymus dėl atidalijimo, jose skundžiami atsisakymai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas jau yra parengtas. Byloje yra nagrinėjamas ginčas ne dėl administracinio akto, bet konkretaus, jau parengto, žemės sklypo formavimo projekto sprendinių vertinimo bendraturčių teisių apsaugos požiūriu, t. y. ar žemės sklypo padalijimas pagal tokį projektą pažeistų, ar nepažeistų žemės sklypo bendraturčių interesus.
Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
Nurodyti teisės aiškinimai suponuoja, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami. Pažymėtina ir tai, kad remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo (sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodyta „Vilniaus apygardos administracinio teismo“ – teismo pastaba) 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 10 d. sprendimu tenkindamas V. G. ir H. G. 2022 m. kovo 8 d. prašymus, nusprendė pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo 1 punktas). Sprendimo 2 punktu patvirtinti minėtų žemės sklypų kadastro duomenys pagal UAB „GEOLIMBAS“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 49PD-430-(14.49.137 E) pakeitė 2022 m. kovo 10 d. sprendimo 2 punktą ir jį išdėstė taip: „Patvirtinu minėtų žemės sklypų, nurodytų 1 punkte, kadastro duomenys pagal UAB „GEOLIMBAS“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve“.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą. Papildę skundo reikalavimus pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 13 d. įsakymą.
Pareiškėjai teigia, kad sprendimas ir įsakymas yra neteisėti, nes J. D. priklausanti sklypo dalis nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra areštuota antstolės, todėl sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 10 punkto nuostatoms.
Remiantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas; prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).
Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d., toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės), 29 punktas nustato, jog jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.
Žemės sklypų formavimo taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. G. iniciatyva A. L. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2016 m. rugpjūčio 4 d. priėmė įsakymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Pareiškėjai šį įsakymą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorių įvertinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1-266, tai, kokią įtaką šis sprendimas galėtų turėti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) rengimui ir apie įvertinimo rezultatus informuoti pareiškėjus; pateikti pareiškėjams žemės sklypo atidalijimo dokumentus (jų kopijas).
Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. vasario 15 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. L. parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pateikė išvadą: pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga – projektą tvirtinti, kai bus gauti visi bendrasavininkių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Remiantis Žemės sklypų formavimo taisyklių 82 punktu, žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.
Nagrinėjamu atveju, tarp žemės sklypo bendraturčių nesant galimybės susitarti dėl žemės sklypo atidalijimo ir sutartį patvirtinti notariškai, vienas iš bendraturčių įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti žemės sklypo atidalijimą be pareiškėjų sutikimo.
Kaip minėta, teisę V. G. atidalinti žemės sklypą be pareiškėjų sutikimo, t. y. vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suteikė įsiteisėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas išnagrinėjo šalių ginčą dėl konkretaus, jau parengto, žemės sklypo formavimo projekto sprendinių vertinimo bendraturčių teisių apsaugos požiūriu ir konstatavo, kad žemės sklypo padalijimas pagal tokį projektą nepažeistų žemės sklypo bendraturčių interesų.
Pažymėtina, jog žemės sklypo atidalijimo projektas pareiškėjams buvo žinomas nuo 2017 m. Projektas buvo parengtas specialiąsias žinias turinčio specialisto ir patikrintas už projektų organizavimą ir įgyvendinimą atsakingų valstybės institucijų.
Ginčo žemės sklypo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2021 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymo 2.1 papunkčiu nustatyta, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodytų sklypų suform-avimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad šis įsakymas buvo įstatymų nustatyta tvarka panaikintas.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Žemės sklypų formavimo taisyklių 81 punkte nustatyta, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, parengiamos jų kadastro duomenų bylos.
Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.), 12 punktu, žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).
Teismas daro išvadą, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymas yra galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas, taip pat remdamasi įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, privalėjo vadovautis juose nustatytomis aplinkybėmis nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens V. G. prašymą.
Kaip minėta, pareiškėjų įsitikinimu, atsakovė neturėjo teisės priimti skundžiamo sprendimo, nes pareiškėjai J. D. priklausančiai žemės sklypo daliai nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra pritaikytas areštas.
Teismas pažymi, kad į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto teisės normos yra skirtos apginti trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teisiniuose santykiuose su bendraturčiais, interesus, bet ne ginče tarp pačių bendraturčių. Šiuo atveju areštas žemės sklypo daliai pritaikytas trečiojo asmens (J. D. kreditoriaus) reikalavimu, todėl jis aktualus ne visam žemės sklypui, bet J. D. žemės sklypo daliai, kuri yra aiškiai apibrėžta – 241/1035 dalis.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, kad bylos išnagrinėjimas niekaip nepablogino ir ieškovės kreditoriaus padėties, nes jis, siekdamas tęsti areštu pradėtą vykdymo procesą ir nukreipti išieškojimą į apeliantei priklausančią žemės sklypo dalį, turėtų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius, gavęs V. G. prašymą su pridėtais dokumentais, remdamasis įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi bei galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu, turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą. Teismo vertinimu, sprendimas yra pagrįstas jame išvardintomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu pakeitė skundžiamo sprendimo 2 punktą – patikslino vienos iš žemės sklypų kadastro duomenų bylos numerį. Skundžiamas įsakymas laikomas neatskiriama 2022 m. kovo 10 d. sprendimo dalimi. Pareiškėjai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog įsakymas turi būti panaikinamas. Atsižvelgęs į tai bei konstatavęs, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių 2022 m. kovo 10 d. sprendimas turėtų būti panaikinamas, teismas atmeta ir pareiškėjų reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. balandžio 13 d. įsakymo panaikinimo.
Pareiškėjai skunde taip pat kelia reikalavimą panaikinti 0,04 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais (tarp jų – ir atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (7 straipsnio 1 dalies 3 punktas) formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis).
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte nurodyti veiksmai, kurie atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad, pertvarkius padalijimo būdu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du žemės sklypus, vienam iš jų – 0,0400 ha ploto sklypui – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 6 d. jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bei įregistruotos V. G. nuosavybės teisės į jį. Įregistravimo pagrindas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti; 2) prašymą atmesti; 3) sprendimo priėmimą atidėti.
Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia.
Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs V. G. prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 0,0400 ha ploto žemės sklypą ir nuosavybės teises į jį, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypą.
Pareiškėjai nenurodė ir į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. prašymo VĮ Registrų centrui pateikimo metu egzistavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, privalėjo būti atmestas. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė ir teismas.
Nekilnojamojo turto kadastro 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad teisme nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, teismo sprendimas yra pagrindas išregistruoti tų dokumentų (teismo panaikintų administracinių sprendimų, aktų ar kt.) pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus.
Nagrinėjamu atveju, teismui atmetus pareiškėjų reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 13 d. įsakymo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinio reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo, todėl jis atmetamas.
Teismas nagrinėjamu atveju nevertina pareiškėjų nurodytų argumentų dėl VĮ Registrų centro atsisakymo tenkinti H. G. prašymą įrašyti 0,0635 ha sklypo kadastro duomenis į Kadastrą, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamas bylos dalyku.
Apibendrinusi visa tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundas ir jo papildymas yra nepagrįstas, todėl juos atmeta.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjų skundas ir jo papildymas atmesti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsakovė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 600 Eur išlaidas už advokato paslaugas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo H. G. nurodė, kad patyrė 653,40 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, tačiau į bylą pateiktas tik vienas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta sumokėta suma – 387,20 Eur (DOK-27351). Rašytinių įrodymų dėl likusios sumos išlaidų H. G. ir jos atstovas advokatas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė.
Kadangi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija maksimalaus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto dydžio, prašymai patenkinami ir V. G. iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (po 300 Eur iš kiekvieno pareiškėjo), o H. G. iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiamos 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (po 193,60 Eur iš kiekvieno pareiškėjo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų J. D. ir P. L. D. skundą ir skundo papildymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo P. L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui H. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo P. L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui H. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.