Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. vasario 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2017 m. balandžio 14 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 17.11 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia delnu vieną kartą smogė mažametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kaktos sritį, dėl ko nuo smūgio K. T. atsitrenkė į spintą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. T. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

A. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų turėjo, tačiau viską supranta ir gali duoti parodymus. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprantamas ir aiškus. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 17.00 val. jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, kai namo koridoriuje su savo dukra K. T. dėl kažko, nuo girtumo neprisimena, susiginčijo. Dukra K. T. jo neklausė ir prieš jį atsikalbinėjo. Jam dėl tokio dukros elgesio trūko kantrybė ir ranka iš delno vieną kartą jai sudavė kažkur į kaktą. Po ko apsisukęs išėjo į kitą kambarį. Jis tuo metu nepastebėjo, ar nuo jo smūgio dukra kažkur atsitrenkė ar ne, bet prie sienos stovi spinta ir ji galėjo galva atsitrenkti į spintą. Jam einant į kambarį dukra suriko, kad iškvies policiją. Jis neprisimena, ar koridoriuje, ar tarpduryje buvo kažkas iš šeimos narių, ir ar galėjo matyti šį įvykį. Name yra trys kambariai, ir tą dieną namuose buvo jo žmona J. T. ir visi septyni vaikai, tik kur kiekvienas šio konflikto metu buvo, neprisimena. Jis gailisi, kad neblaivus iš pykčio suduodamas ranka sukėlė dukrai skausmą. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 142-143).

Mažametė K. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad viskas įvyko praeitą savaitę namuose. Grįžo namo iš treniruotės apie 17.00 val. ir nuėjo į savo kambarį. Išgirdusi, kad tėtis negražiais žodžiais šūkauja ant mamos, nuėjo į virtuvę pasakyti tėčiui, kad nekalbėtų negražiais žodžiais. Mama buvo kitame kambaryje. Tada tėtis ją virtuvėje išvadino negražiais žodžiais. Ji ėjo iš virtuvės, o tėtis jai iš paskos. Jai mama pasakė kviesti policiją. Savo kambaryje paėmė telefoną ir norėjo kviesti policiją. Tėtis pasakė tik surink ir gausi iš delno į kaktą. Tėtis trenkė su delnu į kaktą, norėjo suduoti antrą kartą, bet ji pasilenkė. Ji nuo smūgio atsitrenkė į spintą ir susitrenkė galvą. Pradėjo truputį skaudėti pakaušį, po kelių minučių praėjo. Kaip sudavė jai tėtis vieną kartą, matė brolis. Tėtis anksčiau nėra naudojęs smurto prieš ją. Po tėčio sudavimo, ji verkė. Tėtis buvo stiprokai išgėręs (b. l. 87-88).

Nepilnametis D. T., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie pietus parėjo namo iš mokyklos. Tėtis buvo girtas, šaukė ant mamos, sesė K. įsikišo į pokalbį tarp mamos ir tėčio. Tėtis K. išvadino negražiais žodžiais. Sesė pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į savo kambarį. Tėtis pasakė kviest policiją. Sesė buvo savo kambaryje, kai atėjo tėtis pas ją ir toliau „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, sesė pradėjo verkti. Jis buvo sesės kambaryje, sesė rinko policijos numerį. Tada tėtis delnu vieną kartą trenkė sesei į kaktą, ji pradėjo verkti. Sesė verkė prieš tai, o po smūgio dar labiau pradėjo verkti ir buvo išsigandusi. Nematė, kas toliau buvo, nes nusisuko ir kvietė mamą. Sesė nuėjo į virtuvę. Sesuo paskambinusi policijai, padavė telefoną mamai kalbėti. Anksčiau nėra matęs, kad tėtis smurtautų prieš sesę (b. l. 99-100).

J. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. su savo nepilnamečiais vaikais buvo namuose. Jos vyras A. T. su keturiais nepilnamečiais vaikais apie 8.00 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus. Į namus grįžo apie 12.00 val. Pabuvęs kiek namuose, išėjo pas kaimyną. Apie 16.30 val. jos vyras grįžo į namus girtas, virtuvėje valgė, o ji buvo tuo metu kitame kambaryje. Vyras ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis supyko dėl to, kad ji papriekaištavo, kad jis alkoholiui išleidžia pinigus. Nepilnamečiai vaikai tuo metu buvo lauke, konflikto negirdėjo. Tik vėliau į kambarį atėjo jų dukra K. T. ir paprašė, kad nesipyktų, nes eidama į kambarį išgirdo, kad tėvas šūkauja. Girdėjo, kaip vyras ant dukros rėkė „nesikišk“, „užsičiaupk“. Dukra eidama į savo kambarį tėvui pasakė, kad iškvies pareigūnus. Toliau ji nematė, nes nėjo paskui dukrą. Po minutės laiko į kambarį atbėgo jos dukra K. T. ir pasakė, kad jai tėvas ranka sudavė vieną kartą į kaktą. Ji dar jos paklausė su kuo, ji jai atsakė, kad su delnu. Jokių sužalojimų nesimatė ant dukros, kadangi buvo labai susijaudinusi ji paskambino į pagalbos centrą 112. Pati dukra apie įvykio aplinkybes nepasakojo, ji paėmė iš jos telefono ragelį ir pranešė pagalbos centrui apie smurtą šeimoje (b. l. 105-106).

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos M. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 9);

2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama K. T. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo bei jame esančių patalpų bendras vaizdas, kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją (b. l. 13-14, 18-21);

2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad A. T., iškeikęs dukrą K. T. necenzūriniais žodžiais, rankos delnu sudavė jai į kaktą, dėl ko ji atsitrenkė į spintą (b. l. 23-26);

2020 m. rugsėjo 30 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios mažametės K. T. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant kūno jokių sužalojimų nėra (b. l. 31, 35-36);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. G1289/2020(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios K. T. kūne, atkreipiant dėmesį į kaktą ir galvos plaukuotąją dalį pakaušio srityje, nukentėjusiosios nurodytose vietose sužalojimo žymių nėra (b. l. 48);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 17.43 val. kaltinamajam A. T. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, liudytoja J. T. buvo blaivi (b. l. 50-54);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai dėl neblaivaus kaltinamojo sukelto konflikto į jo namus yra vykę 2020 m. birželio 21 d. (b. l. 55-62);

2020 m. spalio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad J. T. ir A. T. šeimoje auga šeši nepilnamečiai vaikai, šeimai paskirta atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, šeima nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 65);

2020 m. spalio 14 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro raštu, kuriame nurodyta, kad šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos nuo 2013 m. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, abiejų sutuoktinių girtavimo; paskutiniu metu J. T. alkoholio nevartoja, vartoja vaistus nuo depresijos, A. T. ne kartą siūlyta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jis teigia, kad jam jokio gydymo nereikia (b. l. 68).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. T. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 17.11 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia delnu vieną kartą smogė mažametei dukrai K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kaktos sritį, dėl ko nuo smūgio K. T. atsitrenkė į spintą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. spalio 14 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdalius ir leisti baudą sumokėti per vienerius metus (b. l. 159, 161-163).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas antrą kartą dėl smurto prieš vaikus, teistumas išnykęs (b. l. 119-121), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 128-130), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 131), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 132). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 17.43 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 11.59 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 BBND (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio) baudos, ir laikytina, kad A. T. yra sumokėjęs 2 BBND (100 Eur) baudos.

A. T. nustatytinas vienerių metų terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į tai, jog A. T. prieš savo artimuosius smurtavo ne pirmą kartą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. T. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. T. ir jos įstatyminės atstovės J. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su K. T. ir jos įstatymine atstove J. T. bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir K. T. ugdymo įstaigoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam A. T. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam A. T. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) BBND, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) BBND, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 17.43 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 11.59 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 BBND baudos, ir laikyti, kad A. T. yra sumokėjęs 2 BBND (100 Eur) baudos.

Nurodyti A. T., jog likusią 1600 Eur baudos dalį jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. T. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. T. ir jos įstatyminės atstovės J. T., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su K. T. ir jos įstatymine atstove J. T. bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir K. T. ugdymo įstaigoje.

Įspėti A. T., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti A. T., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. T., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.