- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2-36-772/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- R. E., Šiaulių
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei V. E., atsakovui R. E. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui A. Ivanovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant ŠVTAS.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. E. 2010-10-11 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. E. nepilnamečių vaikų Em. E. ir E. E. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jų pilnametystės. Ieškovė V. E. prašė teismo nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, priteisti iš atsakovo nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė V. E. ieškinyje nurodė, kad ji nuo 2000-08-12 gyvena santuokoje su atsakovu R. E. ir jiems 2009-11-01 gimė dukrą Em. E., o 2002-10-28 sūnus E. E.
Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio vidurio beveik nebeteikia nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, neremia jų materialiai, o jeigu ir duoda pinigų vaikų išlaikymui tai labai mažai.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai ignoruoja pasikeitusias ekonomines sąlygas šalyje bei vaikų poreikius, o kai kada iš vis nusišalina nuo vaikų išlaikymo.
Ieškovė V. E. teigė, kad nuo 2010 m. rugsėjo vidurio iki jos kreipimosi į teismą dienos, vaikų poreikiai ženkliai padidėjo: sūnus lanko mokyklą, jam reikalingos papildomos mokymosi priemonės, dukra turi sveikatos problemų, dėl to lankosi pas gydytojus Santariškių klinikoje, vaikams atsirado didesnis poreikis maistui, higienos prekėms ir pan. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus tai pagal LR CK 3. 194 str. nuostatas, yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams anksčiau nurodytą išlaikymo dydį. Nurodė, kad pasikeitus Lietuvoje ekonominei situacijai, atsakovo skiriamų pinigų vaikų išlaikymui nepakanka, jog būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Neabejoja, kad jos nurodytas ieškinyje 300 Lt per mėnesį išlaikymas vaikams, šiuo metu tikrai nėra didelis.
Ieškinyje ieškovė teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaikui augant paprastai didėja jo išlaikymo išlaidos, be to, svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje irgi yra pasakyta, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
Ieškovė nurodė, kad jos pačios gaunamų pajamų nebeužtenka užtikrinti tinkamą dukros ir sūnaus išlaikymą, nes ji šiuo metu nors ir gauna normalų atlyginimą, tačiau jis yra laikinas. Be to kiekvieną mėnesį jai tenka bankui sumokėti periodines įmokas už gautą paskolą. Kadangi ieškovės V. E. mėnesio pajamos gali žymiai sumažėti, todėl gaudama iš sutuoktinio (atsakovo) tik nedideles pinigų sumas vaikų išlaikymui per mėnesį, faktiškai vieną jau nebegali išlaikyti vaikų iš savų lėšų. Be to šiuo metu, esant daug didesnėms pragyvenimo kainoms, kai vartojimo išlaidos didžiuosiuose miestuose vienam namų ūkio nariui yra gerokai išaugusios, jau nebeužtenka atsakovo skiriamų kelių šimtų litų per mėnesį vaikų išlaikymui, todėl prašė teismo jos ieškinį tenkinti ir priteisti vaikams iš atsakovo reikalingą išlaikymą.
Įvertinus visą tai, kas nurodyta aukščiau, bei vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 98 str., LR CK 3.192, 3.201 str., ieškovė teismo prašė: priteisti iš atsakovo R. E. po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokant jas kiekvieną mėnesį dukrai Em. E. ir E. E. nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė V. E. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prašymas dėl išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams priteisimo, paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, kadangi vaikai auga, sūnus mokosi mokykloje, o su dukra ji važinėja į gydymo įstaigas. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, bet ir galėtų ateityje sėkmingai mokytis, todėl jiems reikalinga ir didesnė tėvo parama. Be to dėl vaikų pomėgių ieškovė patiria papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti jiems reikalingo išlaikymo. Kadangi ji dalį gautų pajamų atiduoda paskolos grąžinimui, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų vaikų išlaikymui. Teigė, kad nors atsakovas teikia nedidelę finansinę paramą vaikų išlaikymui, tačiau ta parama yra nepakankama. Taip pat ieškovė paaiškino teismui, kad visas savo gaunamas pajamas, ji išleidžia ne tik vaikų išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamojo namo išlaikymui, moka įmokas bankui pagal gautą paskolą. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius jie tik didės, o ne mažės. Paaiškino, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis ją teikia nenoriai. Todėl toks tėvo elgesys ir esamas paramos dydis vaikams laikytini ne tik nebeatitinkančiais nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nesudarančiais net normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą bent jau ne minimaliomis pinigų sumomis, nes nepilnamečiai vaikai neturi galimybės užsidirbti, todėl tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikams tokią paramą, kuri nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaikų tėvui, atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaikų poreikių ar tėvo galimybių.
Atsiliepimas
Atsakovas R. E. nepateikė teismui į bylą atsiliepimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais sutinka. Atsakovas teigė, jog susipažinęs su ieškovės ieškiniu sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 300 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog uždirba virš 1000 Lt, anksčiau gautą didesnį atlyginimą jis irgi panaudojo gyvenamojo namo įrengimui, pirko malkas ir kietąjį kurą, tačiau dabartiniu metu jo pajamos nėra didelės. Teigė, kad nesutinka su ieškovės siūlymu keisti darbo pobūdį, kadangi statybos darbai dažniausiai būna išvažiuojamojo pobūdžio ir tam įtakos turi metų sezoniškumas. Kadangi jo pajamos šiuo metu nėra labai didelės, tačiau jis sutinka mokėti ieškovės prašomas pinigų sumas nepilnamečių vaikų išlaikymui, nors jo paties finansinė padėtis gali ir pablogėti.
Remiantis išdėstytu atsakovas sutiko su ieškovės prašymu.
Atsakovas irgi pateikė į bylą jo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Nors vaikų tėvų santuoka nenutraukta, tačiau šiuo metu visa vaikų išlaikymo našta tenka jų motinai, todėl tėvas kuris gyvena kartu, taip pat privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių vaikams šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to pasikeitus šalyje ekonominei padėčiai nedaro. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovės prašymą. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams. Tačiau dėl ieškovės ieškinyje nurodyto dydžio palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos ir ieškovės V. E. paaiškinimų matyti, kad atsakovas R. E. yra ieškovės dukters Em. E. ir sūnaus E. E. tėvas (b.l. 8-9). Vaikų tėvai gyvena kartu (b.l. 21). Ieškovė V. E. šiuo metu nedirba ir gauna tik valstybės išmokas (motinystės pašalpą) (b.l. 9-11). Atsakovas tuo tarpu dirba ir gauna nors nedidelį, tačiau pastovų darbo užmokestį (b.l. 41). Šalys savo vardu LR viešuose registruose yra įregistravusios nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus ir kilnojamąjį daiktą (b.l.13,15-18). Atsakovas duodamas teismui paaiškinimus pripažino, kad sutinka vaikų išlaikymui mokėti nurodyto dydžio išlaikymo išmokas, kurių prašė ieškovė. Tuo pačiu atsakovas nenurodė dėl kokių svarbių priežasčių reguliariai ir anksčiau neskyrė didesnių išmokų vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į padidėjusius vaikų poreikius. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas šalių vaikas mokosi Šiaulių miesto vidurinėje mokykloje, o kitas kol kas yra prižiūrimas ieškovės. Nors atsakovas privalo vaikų išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, pripažintina, kad jis neteikė vaikams reguliaraus ir reikalingo išlaikymo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu dirba ir reguliariai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jis yra jauno amžiaus, fiziškai stiprus, neturi sveikatos problemų ir neteikia išlaikymo kitiems jo reikalingiems asmenims. Tuo pačiu atmestini atsakovo argumentai, kad jis teikė vaikams reikalingą išlaikymą, kadangi ieškovė įrodė, o atsakovas sutiko, jog jo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje ne visai tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo sūnus yra vyresnis už seserį ir jo išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Todėl teismas pripažįsta, kad analogiškai tokios pat normos taikytinos ir vaikams, augantiems šeimose, dėl to teismas nustatydamas atsakovo vaikų išlaikymui reikalingas lėšas remiasi šiuo dydžiu. Tai, kad atsakovo sūnus po pamokų lankosi pas ieškovės motiną, vaiko senelę ir ten yra maitinimas, neturi tiesioginės įtakos dėl jam reikalingų pastovių lėšų maistui.
Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai (b.l.3).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko (šalių sūnaus) poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais (pratybomis), mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra bei priemonėmis. Kiekvieną šiems poreikiams įgytą prekę ir išleistą litą apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Ieškovė nurodė teismui, o atsakovas šios aplinkybės neginčijo, kad šalių nepilnamečiam vaikui (sūnui) gali tekti lankyti papildomus užsiėmimus, atsižvelgiant į jo pomėgius, o tam irgi reikalingos papildomos išlaidos (b.l.3).
Be to vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti vaikams laiką prie jūros - didžiausia pramoga. Tėvų pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą vaikų išlaikymui reikalingą sumą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Iš byloje esančių duomenų seka, kad šalių vaikas (dukra) turi ir sveikatos problemų (b.l.3).
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Šios išlaidos irgi trauktinos į vaikų išlaikymui reikalingas sumas (b.l.3).
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių (b.l.3).
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Pripažintina, kad atsakovas netinkamai vykdė prigimtinę prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę būklę. Dėl to šiuo teismo sprendimu nustatant atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą, yra siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų poreikius, šalių turtinę padėtį ir dabartinę šalies ekonomikos būklę. Tačiau individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu jau lanko mokyklą, dukra pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą ir šiose mokslo (ūgdymo) įstaigose jie realizuoja (realizuos) savo sugebėjimus bei bus ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau minėta, yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikai turi teisę siekti savo pomėgius realizuoti ir po pamokų ar po ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas, jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikams yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net būtinų (fiziologinių) vaikų poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus, tuomet teismas priteisią išlaikymą pagal vieno iš tėvų ieškinį. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti iš atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą, nes atsakovas netinkamai vykdė pareigą materialiai išlaikyti vaikus dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str.1 d.) (b.l.55). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo po tris šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra nei per didelis, nei ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių iki pat teismo sprendimo priėmimo neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, o visa jo vaikų išlaikymo našta teko vaikų ir motinos artimiesiems. Tuo pačiu teismas mano, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis objektyviai kol kas leidžia priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi. Todėl teismas ieškovės ieškinio reikalavimus tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų Em. E. ir E. E. išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat atmestinas ir atsakovo motyvas, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio vaikų išlaikymui išskaičiuojant didesnę pinigų sumą ypač pablogės jo finansinė padėtis. Pirmiausia, darbo teisės nuostatos numato, kad darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio, tačiau tai visiškai neįtakoja ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Antra, atsakovui nemokant visos ar dalies periodinių išmokų skirtų vaikų išlaikymui, susidarys jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, kuris turės būti sumokėtas, net ir jiems sulaukus pilnametystės. Trečia, teismas priteisdamas iš atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą, įvertina ir tą aplinkybę, jog valstybė taip pat materialiai remia jo vaikus, pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas (b.l.54-55).
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei ieškovei V. E., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.
Tuo pačiu ieškovė V. E. kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė įpareigotina tvarkyti uzufrukto teise sūnaus Edvino ir dukters Emilijos išlaikymui tėvo R. E. mokamas periodines išmokas.
Atskirai pažymėtina, kad Em. E. ir E. E. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas.
Ieškovei V. E. kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos yra priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str. 1d.).
Sprendimas dėl išlaikymo skirto Em. E. ir E. E. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė V. E. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji patyrė išlaidų dėl jai reikalingos bei suteiktos teisinės pagalbos, dėl to jos turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.). Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas atsakovo atžvilgiu dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo priteisimo, kadangi įsiteisėjusio sprendimo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Ieškovės V. E. ieškinį atsakovui R. E. tenkinti visiškai.
2. Priteisti nepilnametės Em. E. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo R. E. a/k (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-02 iki Em. E. pilnametystės.
3. Priteisti nepilnamečio E. E. a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo R. E. a/k (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis mokamomis nuo 2011-02-02 iki E. E. pilnametystės.
4. Priteisti ieškovei ir nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei V. E. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. E. a/k (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.
5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš R. E. a/k (duomenys neskelbtini) 216,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas ir 6,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 222,00 Lt (du šimtus dvidešimt du litus).
6. Įpareigoti V. E. a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukters Em. E. a/k (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. E. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo R. E. a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.
7. Sprendimą dėl Em. E. a/k (duomenys neskelbtini) ir E. E. a/k (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.
8. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-11-08 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams: E. E. a/k (duomenys neskelbtini) ir Em. E. a/k (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovo R. E. a/k (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.