- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 2-611-837/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06863-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos, padarytos darbuotojui sveikatos sužalojimu atveju atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. D. prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 6000 Eur neturtinės žalos ir 1141,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. birželio 1 d. Panevėžio Profesinio rengimo centre įgijo automobilių elektromechaniko kvalifikaciją. Nuo 2016 m. birželio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu – padangų montuotoju pagal 2016 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. darbo metu keitė automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo pusės priekinio rato guolį. Nuėmus automobilio ratą, stabdžių suportą, stabdžių diską, granatą liko atsukti guolio tvirtinimo varžtus. Guolį su varžtais apvalė šepečiu, į vieną iš varžtų įstatė raktą – žvaigždutę, kad užtikrinti rakto įstatymą į varžto galvutę iki galo, stuktelėjo ją plaktuku. Stuktelėjus, ieškovas iš karto pajuto skausmą dešinėje akyje, jam sutriko regėjimas. Ieškovas buvo nuvežtas į ligoninę, iš kur buvo nukreiptas į Kauno klinikų akių skyrių. Ten buvo operuotas. Iš akies buvo pašalintas svetimkūnis, nustatyta trauminė katarakta, tinklainės atšokimas su tinklainės plyšimu, implantuotas dirbtinis lęšis. Po gydymo ligoninėje ieškovas buvo išleistas tolimesniam gydymui į namus, ilgą laiką buvo nedarbingas. 2016 m. rugsėjo 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2017 m. kovo 1 d. nutarimu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje Mano, kad darbdavys davė naudoti netinkamus įrankius, nes nuo darbo įrankio atskilusi dalis pateko į akį, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovui buvo sužalota akis.
Atsiliepimas
Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu – padangų montuotoju pagal 2016 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus ieškovą į darbą jisai buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas, kad galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas. Jam buvo išduotos asmeninės saugos priemonės: darbo batai, darbo kostiumas, darbo pirštinės, darbo kepurė; be to darbovietėje visiems darbuotojams žinomoje, matomoje ir prieinamojoje vietoje buvo laikomi apsauginiai akiniai, kurių dar vieni buvo pas meistrą – vadybininką, todėl ieškovas darbo funkcijoms atlikti, esant reikalingumui ieškovas turėjo visas galimybes naudoti apsauginius akinius.
Nelaimingas atitikimas darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas, įvyko dėl paties ieškovo kaltės, nes jis nesilaikė Automobilių šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, 77 punkto (naudoti apsauginius akinius su nedūžtančiais stiklais) ir kitų darbuotojo darbo sąlygas reglamentavusių aktų nuostatų. Ieškovas nesinaudojo apsauginiais akiniais su nedūžtančiais stiklais dėl atsakovui nežinomų priežasčių. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus padarė atsakovas, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Žalos atsiradimą lėmė paties ieškovo neatsargumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. birželio 1 d. Panevėžio Profesinio rengimo centre įgijo automobilių elektromechaniko kvalifikaciją (b.l. 128). Nuo 2016 m. birželio 9 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu – padangų montuotoju pagal 2016 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovui buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis (b.l. 10). Priėmus ieškovą į darbą jis buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas (b.l. 48-57, 111-113). Iš VšĮ Kauno klinikų suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriaus pažymos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas buvo operuotas, jam iš dešinės akies buvo pašalintas svetimkūnis (b.l. 11). 2016 m. rugsėjo 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 13 val. 5 min. ieškovui stuktelėjus plaktuku per raktą, jam į akį pateko neaiškios kilmės svetimkūnis, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (b.l. 5-6). Tyrimo metu atlikta įrankių, su kuriais dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas vizualinė apžiūra, nustatyta, kad įrankiai tvarkingi, neapgadinti, be išmušimų, ištrupėjimų, be skilimų. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2017 m. kovo 1 d. nutarimu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje (b.l. 7-8). Ieškovui nuo 2017 m. gruodžio 29 d. neterminuotai nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis (b.l. 84). Iš atsakovo pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. darbo metu vienas keitė automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo pusės priekinio rato guolį. Duomenų apie tai, kad ieškovui pasirašytinai buvo išduoti apsauginiai akiniai su nedūžtančiais stiklais, byloje nėra. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. P. ir J. P. parodė, kad darbovietėje visiems darbuotojams žinomoje, matomoje ir prieinamojoje vietoje buvo laikomi apsauginiai akiniai, kurių dar vieni buvo pas meistrą – vadybininką.
2016 m. rugsėjo 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra oficialus rašytinis įrodymas, akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kol jos nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nepateikė kitų oficialių rašytinių įrodymų, paneigiančių minėtame akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina akte nustatytas nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybes bei priežastis.
Atsakovo argumentai, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nelaimingo atsitikimo metu privalėjo užsidėti apsauginius akinius, nes jo kalamo rakto šešiakampę galvutę naudojo kaip kirstuką, todėl tuo metu atliko kirtimo operaciją, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Autošaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimai (4.13 p.), nustato, kad dirbant su kirstukais, plaktukais reikia naudotis apsauginiais akiniais su nedūžtančiais stiklais, taip pat naudoti tinklelius ir kitokias skeveldras sulaikančias užuolaidas (b.l. 42). Pagal atsakovo pateiktą pirminių varžto/veržlės atsukimo būdų 5 p. kirtimas yra apibrėžiamas, kaip varžto galvutės nutraukimas ar veržlės nukirtimas (b.l. 47). Ieškovas varžto atsukimo operaciją atliko nuosekliai – guolį su varžtais apvalė šepečiu, į vieną iš varžtų įstatė raktą – žvaigždutę, kad užtikrinti rakto įstatymą į varžto galvutę iki galo, stuktelėjo ją plaktuku. Dėl nelaimingo atsitikimo darbai nutrūko, todėl nėra duomenų, kad atsukamas varžtas būtų užrūdijęs ir tam buvo reikalinga atlikti kirtimą, kurio metu buvo būtina naudotis apsauginiais akiniais su nedūžtančiais stiklais.
Darbdavio kaltė įvykus nelaimingam atsitikimui yra preziumuojama. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse, 11 straipsnio, 25 straipsnio nuostatose įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Visuma ištirtų byloje įrodymų patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 1 d. Panevėžio Profesinio rengimo centre įgijęs automobilių elektromechaniko kvalifikaciją, neturintis darbo patirties. Atsakovas, kaip darbdavys, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad neturintis darbo patirties ieškovas, kuriam darbdavys nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. nustatė trijų mėnesių išbandymo laikotarpį dirbo be patyrusių darbuotojų priežiūros ar kitokios kontrolės. Tą aplinkybę patvirtina atsakovo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 17 d. vaizdo įrašas. Teismas sutinka su 2016 m. rugsėjo 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas Atsakovo elgesys – neveikimas, vertintinas kaip kaltas, pasireiškęs neatsargumu, ir yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju yra nustatytas neteisėtas atsakovo elgesys yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Daryti priešingą išvadą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui buvo taikytos drausminės nuobaudos dėl saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kita. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimą darbo santykių srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnio nuostatos, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus (sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus). Žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnio nuostatos. Teismo vertinimu ieškovo patirtas nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė jam sunkius dvasinius išgyvenimus, didžiulį sukrėtimą, stiprią emocinę depresiją. Ieškovas yra jauno amžiaus, nors šiuo metu jo sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau yra likęs vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, traumuota akimi beveik nemato, kad matytų pilną vaizdą turi pasukti visą galvą. Šie sutrikimai išliks visą gyvenimą, didesnio pagerėjimo nebus, ieškovo regėjimas tik silpnės. Sumažėjo galimybės pasirinkti specialybę ir kelti kvalifikaciją. Nagrinėjamos bylos atveju teismo nuomone ypatingą reikšmę turi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, nes pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Šiuo atveju ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 6000 Eur vertintinas kaip didelis. Įvertinus visumą byloje ištirtų įrodymų, šios bylos aplinkybių išskirtinumą (ieškovo jauną amžių, nedarbingumo netekimo laipsnį, atsakovo kaltės laipsnį) ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 3000 Eur suma.
Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas patyrė ir turtinę žalą kurią sudaro negautos pajamos ir nekompensuojamos gydymosi išlaidos. Iš byloje pateikto atsakovo paskaičiavimo matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesius ieškovo negautos pajamos, t.y. mokėtino užmokesčio skirtumas yra 912,07 Eur (b.l. 57). Už akies lęšiuką ieškovas sumokėjo 154,49 Eur (b.l. 12). Viso ieškovas patyrė 1066,56 Eur žalą, kuri yra priteistina iš atsakovo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios procesinės palūkanos gali būti priteisiamos sutartinės civilinės atsakomybės atveju, o taip pat ir esant nesutartinėms prievolėms, susijusioms su žalos atlyginimu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovui priteisia 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Ieškovui neturtinė žala priteistina, todėl laikytina, kad ieškovas bylą laimėjo, o atsakovas bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos, t.y. nėra pagrindo priteisti atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų, o visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro pagrįstos rašytiniais įrodymais ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos 800 Eur (b.l. 78, 88), 120 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovas buvo atleistas ir 3 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1). Iš atsakovo priteistinos visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 1066,56 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus 56 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4066,56 Eur) nuo 2017 m. rugsėjo 11 d.) (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 3 Eur (tris eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.