- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- I-3747-244/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01752-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Viresita“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Mildos Vainienės ir Broniaus Januškos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Viresita“ skunda atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Viresita“ prašo panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. balandžio 24 d rašte Nr.(6.16)A2-1451 nurodyto sprendimo dalį, kad ,,Administratorius pažeidė Kodekso 11.2“ ir „vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909 (toliau - Taisyklės), 5 punktu, apie nustatytą pažeidimą, kurį padarė Administratorius, praneš teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma“ (b. l. 1-4).
Skunde pareiškėja paaiškino, kad Departamentas atliko bankroto administratoriaus UAB ,,Viresita“ (toliau – ir Administratorius) veiklos, vykdant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vorana“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procedūras, veiklos neplaninį patikrinimą. Patikrinęs konstatavo, kad Administratorius pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 (toliau – Kodeksas), 11.2 punktą, tačiau atsižvelgdamas į pažeidimo reikšmingumą bei į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą ūkio subjektų veiklos priežiūros minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, t. y. kad padarytas Kodekso 11.2 punkto pažeidimas iš esmės realių pasekmių nesukėlė, Administratorius savo veiklos trūkumus ištaisė, nusprendė nuobaudos, nustatytos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 117 straipsnio 1 dalyje, neskirti. Departamentas, vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909 (toliau - Taisyklės), 5 punktu, nusprendė apie nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai bankroto administratoriaus UAB ,,Viresita“ kandidatūra bus siūloma. Atsakovas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos 2013-04-22 pateiktų papildomų paaiškinimų, kurie patvirtina profesionalumo principo pažeidimo nebuvimą. Nesutinka, kad neįtraukdama Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) balsavimo biuletenyje išreikštos nuomonės į posėdžio protokolą, pažeidė profesionalumo principą. Atitinkama teisinė situacija, kai susirinkime (komitete) balsavo reikalavimus perleidę kitiems asmenims kreditoriai, buvo susiklosčiusi ne vienoje bankroto byloje. Teismai yra priėmę šiuo klausimu atitinkamoje situacijoje priešingus sprendimus, kuriuose konstatuota, jog ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai ir aiškiai įtvirtinta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tik teismui patvirtinus kreditoriaus finansinius reikalavimus, kreditorius tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą. Administratorius ne dėl aplaidumo, tyčios ar piktavališkumo, o vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 str. 1 d. bei jam tuo metu žinoma teismų praktika neįtraukė VMI nuomonės į protokolą bei apie tai pažymėjo protokole, o siekdamas pašalinti bet kokius neaiškumus, sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame iškėlė tuos pačius klausimus dėl įmonės pabaigos bei sudarė sąlygas balsuoti ir VMI teises perėmusiam VĮ ,,Turto bankas“. Departamento reikalavimas informuoti atitinkamą teismą pagal Taisyklių 5 punkto nuostatą nepagrįstas ir neteisėtas. Taisyklių 5 punkto nuostata taikoma tik tuo atveju, kai reikia, pranešti apie bankroto administratoriui skirtas ir galiojančias nuobaudas, nurodytas ĮBĮ 117 str. 1 d. bei tuo atveju, kai nustatyti kiti administratoriaus padaryti teisės aktų pažeidimai. Departamentas nuobaudos pareiškėjai neskyrė, kitų teisės aktų pažeidimų nenustatė, todėl neturėjo pagrindo priimti reikalavimą apie nustatytą pažeidimą informuoti atitinkamą teismą, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma. Pagal ĮBĮ 117 str. 3 d., paskirta nuobauda galioja vienus metus. Pagal Taisyklių 5 punkto nuostatą, atsakovas turi informuoti teismą tik apie galiojančias nuobaudas, todėl neaišku, kiek laiko atsakovas informuos teismus apie menamai pareiškėjos padarytą Kodekso 11.2 d. pažeidimą, už kurį net neskirta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 26–34) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad VMI savo reikalavimo teisę dėl 752 797,14 Lt mokestinės nepriemokos 2012-09-27 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 53 perleido VĮ ,,Turto bankas“, VĮ ,,Turto bankas“ su minėtu reikalavimu vietoje VMI į bankrutavusios UAB „Vorana“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą buvo įtrauktas Kauno apygardos teismo 2012-10-23 nutartimi. Bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės kreditorius tik tada įgyja teisę naudotis savo, kaip įmonės kreditoriaus, ĮBĮ nustatytomis teisėmis, kai jų kreditorinis reikalavimas įmonei yra patvirtinamas įsiteisėjusia teismo, nagrinėjančio šios įmonės bankroto bylą, nutartimi, ir priešingai - asmuo netenka visų ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytų kreditoriaus teisių nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis išbraukti asmenį su jo finansiniu reikalavimu iš bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo. Iš patikrinimo metu surinktų duomenų bei teisinio reguliavimo matyti, kad VMI turėjo teisę balsuoti Įmonės 2012-10-08 kreditorių susirinkime, kadangi dar nebuvo priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria ji būtų išbraukta iš Įmonės kreditorių sąrašo, vietoj jos į šį sąrašą įrašant VĮ ,,Turto bankas“. Tokia nutartis buvo priimta 2012-10-23. Administratorius, žinodamas ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1, 5 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalis ir kt.), privalėjo įtraukti VMI Įmonės 2012-10-08 kreditorių komiteto posėdžio balsavimo raštu biuletenyje išreikštą nuomonę dėl kiekvieno nutarimo šio posėdžio darbotvarkės klausimais į posėdžio protokolą ir įskaityti ją į balsavimo rezultatus, tačiau to nepadarė, tokiu neveikimu pažeisdama Kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą. Departamentas atsižvelgė į tai, kad Administratorius, siekdamas ištaisyti savo veiklos trūkumus, 2012-11-20 sušaukė naują Įmonės kreditorių susirinkimą tais pačiais darbotvarkės klausimais, kurie buvo svarstomi ir Įmonės 2012-10-08 kreditorių komiteto posėdžio metu, taip sudarydamas galimybę didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčiam Įmonės kreditoriui VĮ ,,Turto bankas“, pakeitusiam VMI, išreikšti savo nuomonę dėl minėtų klausimų. Susirinkimo metu buvo priimti analogiški nutarimai, kaip ir Įmonės 2012-10-08 kreditorių komiteto posėdžio metu. Be to, naujasis Įmonės kreditorius VĮ ,,Turto bankas“, perėmęs VMI kreditorinį reikalavimą, atsisakė jos pateikto skundo Kauno apygardos teismui dėl Įmonės 2012-10-08 kreditorių komiteto priimtų nutarimų, ir teismas, konstatavęs, jog buvo ištaisyti skunde nurodyti trūkumai, šį prašymą tenkino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, jog dėl Administratoriaus veiksmų, pažeidusių Kodekso 11.2 punktą, realių neigiamų pasekmių nekilo, Administratoriaus padaryto pažeidimo Departamentas nevertina kaip reikšmingo teisės aktų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesus, pažeidimo. Ir teismų praktika, ir ĮBĮ nuostatos, paminėtos išvadoje (ĮBĮ 21 str. 2 d., 24 str. 1 d., 25 str. 1,5 d., 26 str. 3 d.), aiškiai rodo, kad kreditorius, kurio reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nėra priimta vėlesnė nutartis pakeisti/išbraukti jį iš įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, turi teisę balsuoti kreditorių susirinkime/komiteto posėdyje. Administratoriui taip pat turi būti žinomos ĮBĮ 1 str. 3 d. bei 10 str. 1 d. nuostatos, jog ĮBĮ nuostatos yra specialiosios kitų įstatymų nuostatų atžvilgiu (išskyrus išimtį, nustatytą ĮBĮ 1 str. 4 d.). Kandidatūros derinimo ir administratoriaus siūlymo teismui taisyklių tikslas - sureguliuoti informacijos apie bankroto administratorius teikimo santykius tarp Departamento ir teismų, nagrinėjančių konkrečias įmonių bankroto bylas. Šio Vyriausybės teisės akto 5 punkte imperatyviai nustatyta Departamento pareiga pranešti teismui apie asmens, kurio kandidatūra siūloma administruoti bankrutuojančią/bankrutavusią įmonę, padarytus teisės aktų pažeidimus. Šią Pareigą Departamentas privalo vykdyti, jei, tikrindamas administratoriaus veiklą, nustato, kad konkretus administratorius padarė teisės aktų pažeidimų. Departamentas nagrinėjamu atveju nustatęs, kad Administratorius pažeidė Kodekso 11.2 punktą, tačiau, nors ir neskyręs jam už šį pažeidimą nuobaudos, vykdydamas Taisyklių 5 p. nustatytą įpareigojimą, apie šį pažeidimą privalo pranešti teismui, kai Administratoriaus kandidatūra, siekiant, jog jis būtų paskirtas atitinkamos įmonės bankroto administratoriumi, siūloma teismui.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai Įmonių bankroto valdymo departamentas 2013 m. balandžio 24. d rašte Nr.(6.16)A2-1451 konstatavo, kad Administratorius pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, ir nusprendė apie nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ginčijamas įsakymas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo pareiškėjai nėra suteikta nei teisių, nei nustatyta pareigų, t. y. nesukelta jokių konkrečių teisinių pasekmių, todėl šis skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ir teismas skundą turėjo atsisakyti priimti nagrinėti. Priėmus skundo reikalavimą nagrinėti ir šias aplinkybes konstatavus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ši administracinės bylos dalis nutrauktina remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu – kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 4 p., pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105-106 str.,
nutarė:
Administracinę bylą Nr. I-3747-244/2013 nutraukti.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai UAB „Viresita“ grąžinti 2013-05-24 Swedbank AB sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.