Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. U., R. U., D. J., Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, J. U., R. U., D. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos G. U. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. S. U. ir G. U. susituokė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė 4 vaikai: pareiškėjas J. U., J. U., R. U. ir D. J.. Pareiškėjo J. U. bei suinteresuotų asmenų J. U., R. U. ir D. J. motina G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjo J. U. giminystės ryšys tarp jo ir jo motinos G. U., mirusios (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo teisė paveldėti pagal įstatymą.

Iš byloje, esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-05 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje, matosi, kad G. U., mirusiai 2016-06-09 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,5400 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybės turėtojui lygiaverčius 0,7878 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, Nr. 984 ir Nr. 985, esančius (duomenys neskelbtini) (skl. 984) ir (duomenys neskelbtini) (skl. 985) kaimuose.

Byloje esančiais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. U., mirusiai (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2016-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 3S-76-(14.3.3.).

Iš byloje, esančio Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. 2015-08-11 išduoto įgaliojimo matyti, kad pareiškėjo motina G. U. buvo pavedusi savo sūnui – pareiškėjui J. U. tvarkyti visus dokumentus, susijusius su nuosavybės žemės nuosavybės atkūrimu bei jos perkėlimu į bet kurią kitą kadastrinę vietovę.

Pagal 2017-11-27 Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. pateiktą informaciją, Alytaus rajono 2-ajame notarų biure nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po G. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jos sūnus J. U..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo motinos G. U. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. dar iki motinos mirties aktyviais veiksmais pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimo procedūra, po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti atkurtą žemės sklypą kaip savo, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjas tvarkė žemės sklypus, prižiūrėjo, atlikdamas žolės pjovimo darbus, iki šiol tęsia tolimesnius veiksmus, t. y. įregistravo žemės sklypus VĮ Registrų centre, teikė reikiamus dokumentus, bei apmokėjo už nuosavybės teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre, rūpinosi nekilnojamuoju turtu.

Faktinis mirusiosios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.