Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisejas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Nijolei Gamperienei, dalyvaujant ieškovo atstovams D.Jasiulianec ir advokatui F.Vrubliauskui, atsakovo atstovui advokatui R.Anusauskui, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal BUAB „Kabalda“ ieškini atsakovei M. K. del sutartines prievoles vykdymo ir nustate:

Aprašomoji dalis

Nagrinejant byla teismo posedyje ieškovo atstovai ieškini palaike, praše ji patenkinti.

2009 11 18 atsakovei ieškovas perdave 3735.49 Lt vertes prekiu. 2009 12 18 ieškovas išraše kasos pajamu orderi, kuriuo nurode, kad iš atsakoves grynais priimta 3735.49 Lt už 2008 11 18 perduotas jai prekes. 2009 12 18 ieškovas išraše kasos išlaidu orderi, kuriame nurodyta, kad atsakovei sumoketas 3735,49 Lt darbo užmokestis už 2009 metu rugsejo ir spalio menesius.

Kasos pajamu orderis ir kasos išlaidu orderiai ieškovo anuliuoti, nenurodant anuliavimo datos ir priežasciu. Šalys pripažino fakta, kad buhalterines apskaitos dokumentai ieškovo išrašyti 2009 12 18 neivykus realiam pinigu mokejimui, todel tokius dokumentus išrašant buvo tvirtinamos neivykusios buhalterines operacijos.

Tarp šaliu kilo gincas del to, ar iki bankroto bylos ieškovui iškelimo ivyko šaliu priešpriešiniu vienarušiu reikalavimu iskaitymas, del kurio pasibaige atsakovo prievole ieškovui sumoketi už gautas prekes.

Motyvuojamoji dalis

Del pareiškimo apie iskaityma

Iskaitymas yra vienas iš prievoliu pasibaigimo pagrindu – priešpriešinio vienarušio reikalavimo, kurio terminas suejes arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pagal pareikalavimo momenta, iskaitymu prievole pasibaigia. Iskaitymo salygos ir tvarka nurodytos CK 6.130str. ir CK 6.131str. Iskaitymui pakanka vienos prievoles šalies pareiškimo, apie kuri turi buti pranešama kitai prievoles šaliai (CK 6.131str.1d. ir 2d.). Iskaitymas, esant visoms CK 6.130str.1d. numatytoms salygoms, gali buti atliktas žodžiu pareiškiant apie iskaityma ir žodžiu apie tai pranešant kitai prievoles šaliai.

Byloje esantys rašytiniai irodymai - ieškovo išrašyti kasos išlaidu ir pajamu orderiai, pažymintys neivykusiais buhalterines operacijas, kuriomis priimti iš atsakoves pinigai už gautas prekes ir išmoketas darbo užmokescio isiskolinimas, netiesiogiai patvirtina atsakoves atsikirtima, kuriuo teigiama buvus pareikšta valia atlikti iskaityma, kuriam atlikti pakanka vienos šalies pareiškimo. Taciau fakto apie tokio pareiškimo padaryma nustatymas savaime nera pakankamas, kad butu nustatytos atsakovo nurodomos teisines pasekmes. Teismas tiria, kokiame teisiniame santykyje buvo padarytas šaliu pareiškimas, t.y. ar buvo pagrindas iskaitymui atlikti, ar egzistavo iskaitymo metu galiojancios priešpriešines vienarušes šaliu prievoles.

Del šaliu santykio, kuriame atsakovei buvo perduotos prekes, teisinio kvalifikavimo

Atsakovas nurode, kad dirbdama pas ieškova del negaunamo darbo užmokescio ir ieškovo nemokumo su ieškovo direktoriumi susitare del darbo užmokescio mokejimo ieškovo produkcija. Ieškovo pateikta saskaita faktura nera tiesioginis šaliu sudarytos pirkimo pardavimo sutarties irodymas. Pagrindine PVM saskaitos fakturos paskirtis yra buhalterine mokestine. Iš Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos istatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir šio straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 29 d. nutarimo Nr. 780 (išdestytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintu Mokesciams apskaiciuoti naudojamu apskaitos dokumentu išrašymo ir pripažinimo taisykliu 3 skyriaus nuostatu matyti, kad PVM saskaita faktura yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ukine operacija ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM saskaitomis fakturomis remiasi komercines veiklos subjektas apskaiciuodamas i valstybes biudžeta moketinus mokescius. Lietuvos Respublikos pridetines vertes mokescio istatymo (PVMI) 2 str. 29 dalyje PVM saskaita faktura apibrežiama kaip dokumentas, kuriuo iforminamas prekiu tiekimas arba paslaugu teikimas, taip pat avanso sumokejimas ir kuris atitinka visus PVMI tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi PVM saskaitos fakturos reikšme yra ta, kad ji patvirtina prekiu perdavima. Taciau prekiu perdavimas savaime nereiškia, kad jis yra ivykes pirkimo pardavimo ar kokiame nors kitame konkreciame civiliniame teisiniame santykyje. Šaliu civilini santyki ir iš jo kylancias prievoles teismas nustato remdamasis ne vien saskaita faktura, bet visais byloje esanciais irodymais. Del PVM saskaitos fakturos kaip irodinejimo priemones patvirtinant teisinio santykio turini reikšmes yra sprendes ir Lietuvos Respublikos Aukšciausiasis Teismas 2004 03 03 nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-164/2004.

Atsakoves nurodomos prekiu gavimo iš ieškovo aplinkybes, jas vertinant kartu su ieškovo pateiktais rašytiniais irodymais - kasos pajamu orderiais, pažyminciais atlyginimo atsakovei sumokejima ir pinigu už prekes priemima iš atsakoves visiškai vienodai 3735.49 Lt sumai, pakankamai itikina teisma, kad prekes buvo perduotos kaip skola už nesumoketa ir ieškovo nebesugebama sumoketi pinigais darbo užmokescio skola atsakovei. Teismas laiko absoliuciai neitiketina ieškovo versija, kad atsakove, mažiausiai du menesius negaudama darbo užmokescio, pirko iš ieškovo šio produkcija, kuriai ieškovas nebegalejo rasti pirkeju ir del to bankrutavo. Ta aplinkybe, kad buhalteriniai dokumentai veliau buvo ieškovo anuliuoti, yra nereikšminga, nes taip tik buvo atšauktos buhalterines operacijos, kuriomis buvo siekiama imituoti apsimestiniu sandorio – pirkimo pardavimo sudaryma ir vykdyma. Apsimestiniai sandoriai negalioja, nes yra niekiniai, o nustacius sandorio, kuriuo siekiama pridengti kita sandori, fakta, taikomos sandorio, kuri šalys turejo galvoje, taikytinos taisykles (CK 1.87str.1d.).

Taigi teismas nustato, kad atsakove susitare su ieškovu gauti ieškovo prekiu, bet atsakoves tikslas buvo prekes gauti ne kaip pirkejos pagal pirkimo pardavimo sutarti, o kaip darbuotojos, atgaunancios skola už nesumoketa darbo užmokesti. Atitinkamai ieškovo tikslas buvo sumoketi darbo užmokescio skola atsakovei, bet ne prekiu pardavimas.

Ieškovas (darbdavys), atsiskaites su atleidžiamu iš darbo atsakovu prekemis, pažeide DK 186str.5d. imperatyvia nuostata, del ko tokius ieškovo veiksmus vykdant darbo sutarti teismas pripažista neteisetais.

Konstataves veiksmu neteisetuma, teismas ex officio privalo spresti del veiksmu neteisetumo pasekmiu nustatymo. Darbo teisinius santykius reglamentuojancios teises normos nenumato veiksmu, kuriais sukuriamos, pakeiciamos arba del kuriu pasibaigia darbo sutarties šaliu teises ir pareigos, negaliojimo bendruju pasekmiu. Nors darbo teisiniu santykiu reglamentavimui taikomas analogijos principas (DK 9str.2d.), o pagal CK 1.80str.1d. sandorio negaliojimo del prieštaravimo imperatyvioms istatymu nuostatoms pasekme yra sandorio šaliu gražinimas i pradine padeti (restitucija), veiksmai, kuriais vykdoma darbo sutartis, nera sandoris, kaip jis suprantamas civilineje teiseje (CK 1.63str.). Tokiu veiksmu neteisetumui taikomos pasekmes, atsižvelgiant i darbo teisiniu santykiu ypatumus.

Draudimas moketi darbo užmokesti kitu budu, negu nurodyta DK 186str.5d. (t.y. - ne pinigais), imperatyviai itvirtintas siekiant apsaugoti darbuotojo teises, siekiant išvengti atveju, kai darbuotojui jam nenaudingomis salygomis atlyginimas už darba butu mokamas ne universaliomis ekonominiu mainiu priemonemis, bet paslaugomis arba prekemis. Gražinus šalis i padeti, buvusia iki atsiskaitymo 2009-11-18, atsakove privaletu gražinti ieškovui prekes, kuriu verte atitinka maždaug dvieju menesiu atlyginima arba atitinkama ju verte pinigais, o tai neproporcingai ir nesažiningai apsunkintu atsakoves padeti ir taip butu ginamas ieškovas, atlikes neteisetus veiksmus, bet nebutu apginta atsakove, kurio naudai istatymu nustatytas draudimas atlyginima moketi ne pinigais. Papildomas argumentas yra tas, kad istatymas numato griežtus ribojimus atvejams, kuriais iš darbuotojo gali buti išieškotas jam nepagristai sumoketas atlyginimas (DK 224str.2d.2p. ir 3d.), o restitucija gali buti netaikoma, jeigu del jos taikymo vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesažiningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu (CK 6.145str.2d.).

Todel konstataves, kad ieškovo veiksmai atsiskaitant su atsakovu yra neteiseti, teismas negražina šaliu i padeti, buvusia iki teises pažeidimo ir ieškinio netenkina.

Atmetus ieškini, iš ieškovo, istatymu atleisto nuo bylinejimosi išlaidu valstybei, bylinejimosi išlaidos priteisiamos tik atsakovei (CPK 93str., CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Kabalda“ 300 Lt bylinejimosi išlaidas M. K..

Sprendimas per trisdešimt dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.