Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-229-1118/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-26
Bylos Nr.
e1-229-1118/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04966-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-229-1118/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04966-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 26 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Š. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2019 m. vasario 13 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2021 m. vasario 17 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.65 promilių neblaivumas), išgertuvių metu, kilusio žodinio konflikto metu su neblaiviu broliu M. N., sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam M. N. į nosį ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju iš dalies prisipažino kaltu ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mamai Z. N. priklausančiame name, su jais kartu gyvena ir jo brolis M. N.. Su broliu M. N. sutaria gerai, kol negeria alkoholio. 2021 m. vasario 16 d. apie 17 val., jis su broliu M. N. gėrė dviese kambaryje, jis gėrė degtinę, brolis Mindaugas alų. Jis išgėrė 200 gramų degtinės, kiek brolis Mindaugas išgėrė alaus, negali pasakyti. Tarp jo ir brolio Mindaugo kilo žodinis konfliktas, kilo nesutarimai. Jis broliui Mindaugui, stovinčiam sudavė delnu vieną smūgį į veidą, ar tuo metu bėgo kraujas, nematė. Į namus atvyko policijos pareigūnai ir medikai, matė kaip medikai valė kraują nuo Mindaugo veido, ties nosimi. Kaip kvietė brolis Mindaugas policijos pareigūnus, jis negirdėjo. Mama Z. N. jau miegojo kitame namo kambaryje, jų konflikto su broliu nematė. Jis iš dalies prisipažįsta todėl, kad brolis Mindaugas jiems geriant alkoholį, norėjo ranka jam suduoti smūgius. Atsistojo priešais jį ir pradėjo rankomis jį stumdyti, stūmė ties krūtine. Kad jam brolis Mindaugas nesuduotų smūgių, jis gindamasis broliui Mindaugui sudavė vieną smūgį delnu į veidą. Jis tada dar pridėjęs prie ausies telefoną, suvaidino, kad skambina į policiją, tačiau jis neskambino. Mindaugas išsigando, kad jis kviečia policijos pareigūnus ir pats telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Brolis jam smūgių nesudavė, tik kaip minėjo stumdėsi, jis pargriuvęs nebuvo, jokio fizinio skausmo nejuto. Kaip ir minėjo jis broliui sudavė delnu, ne kumščiu. Pareigūnai jiems nustatė girtumus ir jį išvežė bei pristatė į Šiaulių AVPK areštinę. Jei jam bus paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo brolio, jis gyvens pas draugę J. L., (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54).

Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo M. N. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu E. N., gyvena (duomenys neskelbtini), mamai Z. N. priklausančiame name. Jis su broliu sutaria gerai, kai išgeria per daug alkoholio, tada sukonfliktuoja. 2021 m. vasario 16 d. apie 17 val., jis grįžo iš darbo, su broliu E. N. virtuvėje gėrė alų, išgėrė daug. 2021 m. vasario 17 d. naktį apie 00.30 val., kai abu buvo persigėrę alkoholio, brolis E. N. pradėjo su juo konfliktuoti ir kumščiu jam sudavė vieną smūgį į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Jam skaudėjo, juto fizinį skausmą, 10 balų skalėje jis juto fizinį skausmą apie tris balus, nes buvo neblaivus. Kad daugiau nekiltų konfliktų, jis telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, jiems nustatė girtumus ir brolį E. N. išsivežė. Į namus atvyko medikai, jis jų nekvietė. Apžiūrėjo nosį, sustabdė kraujavimą, jis su medikais vykti atsisakė, nes jam nebuvo niekas lūžę. Mama jų konflikto nematė, buvo kitame namo aukšte. Broliui E. N. pretenzijų neturi, mano buvo kaltas alkoholis, kai negeria tai nekonfliktuoja iš vis. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips. Išvykus medikams ir pareigūnams, susitvarkė kambarius ir nuėjo miegoti (b.l. 25-26).

Informaciniu pranešimu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog 2021 m. vasario 17 d., 00.38 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją M. N. rankomis sumušė brolis, stipriai kraujuoja nosis, galimai lūžo, laukia namie (b. l. 12-14).

2021 m. vasario 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti smurtą patyrusio asmens M. N. sužalojimai (kraujuojanti žaizda), jo būsena (akivaizdžiai neblaivus ar spaivgęs – 2.48 prom.), užfiksuoti įvykio vietoje gauti paaiškinimai apie tai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo brolis E. N. (b. l. 26-28).

Asmens blaivumo testu Nr. 9490, kuriuo E. N. 2021 m. vasario 17 d. užfiksuotas 1,65 promilių neblaivumas (b. l. 29).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kartu su foto lentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų plytelių matosi kraujos dėmės, taip pat kraujo dėmių matyti ir ant virtuvinės kriauklės (b. l. 49-52).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam E. N. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo brolio, su kuriuo kartu gyvena, atžvilgiu.

Teismo vertinimu, byloje esantys ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. vasario 17 d. apie 00.30 val., kambaryje kilus žodiniam konfliktui su broliu M. N., rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. N. į nosį, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosiojo duotais parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai. Kaltinamasis E. N. sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (BK 418 straipsnio 3 dalis).

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, 2019 m. vasario 13 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmingumo, baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 17 d. 01.12 val. iki 2021 m. vasario 17 d. 14.10 val. (1 parą) ir laikyti, kad E. N. yra atlikęs 6 valandas viešųjų darbų (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu E. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 17 d. 01.12 val. iki 2021 m. vasario 17 d. 14.10 val. (1 parą) ir laikyti, kad E. N. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti E. N., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti E. N., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą E. N. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti E. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė