Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam K. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 punktą ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta – 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 29 d., pabaiga – 2031 m. birželio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius nuteistąjį K. K. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistasis K. K. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei (linkusi mažėti). Kadangi nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis K. K. bausmės atlikimo metu su pertraukomis dirba visą bausmės atlikimo laiką, nuo 2024 m. kovo mėnesio dirba kalėjimo Turto valdymo skyriaus ūkio dalyje pagalbiniu darbininku. K. K. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, Pusiaukelės namuose nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. balandžio 8 d. dalyvavo programoje ,,Socialinis darbas su nuteistuoju, taikant menines priemones“. Nuteistasis bausmės atlikimo metu septyniolika kartų skatintas, šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį K. K. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2025 m. sausio mėnesį. Ši aplinkybė patvirtina, kad K. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo septyniolika kartų skatintas, tačiau jo elgesys kalėjime nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, kaip minėta, buvo padarytas 2025 m. pradžioje, nors iki tol jis jau ne kartą buvo skatintas ir bausmę atlieka nuo 2011 m. Toks nuteistojo K. K. nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tebėra aktualūs du kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors piktnaudžiavimo alkoholiu sritis pastaruoju metu yra valdoma, tačiau išlieka vis dar aktualiu kriminogeniniu veiksniu ir didina riziką, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali grįžti prie šios psichoaktyvios medžiagos vartojimo, juo labiau, kad bausmės atlikimo metu buvo baustas už neblaivumą (2015 m. gruodžio 28 d.), nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje nuteistasis ne kartą teistas, pirmą kartą – 1995 m., kriminalinėje istorijoje viso 8 teistumai (keturi teistumai už vagystes ir plėšimą), įskaitant ir dabartinius teistumus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad K. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis K. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nužudymus, įvykdytus veikiant tiesiogine tyčia, o tai parodo jo cinišką požiūrį į svarbiausias įstatymais ir Konstitucija saugomas vertybes – žmogaus sveikatą ir gyvybę, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (daugiau, nei penkeri metai) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. K. K. elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nepažeidinėti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.