Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00016-2018-0

2019 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gabeno ir laikė naminę degtinę: jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo 188,7 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 45,6–50,2 procentų, jam priklausančiu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos nugabeno į jam priklausantį metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažų masyve, kur naminę degtinę neteisėtai laikė iki 2018-05-09, ir tą pačią dieną, apie 10.28 val., ketindamas gabenti į nenustatytą vietą, 40 litrų pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, tačiau 10.30 val. įvykio vietoje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistojo J. S. apeliaciniu skundu ginčijamos teismo išvados dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nesutinkama su nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtu turto konfiskavimu, būtent šiais klausimais (dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir turto konfiskavimo pagrįstumo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, jog naminę degtinę įgijo, tačiau neturėjo tikslo jos toliau realizuoti, todėl jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi tiek pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 201 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami asmenys už tai, kad turėdami tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius), skiriasi tik minėtų gaminių kiekis, t. y. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį turi būti rasta penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių). Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis stipraus namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, todėl pagrįstai leidžia spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu yra disponuojama turint tikslą jį realizuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-239-511/2018, Nr. 2K-291-699/2016, Nr. 2K-237/2011). Šiuo konkrečiu atveju pas J. S. buvo rasta net 188,7 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 45,6–50,2 proc., todėl akivaizdu, jog rastų naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekis aiškiai per didelis paties J. S. asmeniniams poreikiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog J. S. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog J. S. tvirtinimą, jog jis neturėjo tikslo realizuoti naminės degtinės, o ją turėjo tik savo reikmėms, paneigia ne tik pas jį rastas labai didelis kiekis pagamintos naminės degtinės, tačiau ir paties J. S. nurodytos naminės degtinės radimo, gabenimo bei laikymo aplinkybės. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-09 pirmą kartą apklausiamas J. S. nurodė, jog dalį pas jį rastos naminės degtinės, t. y. 40 litrų, kuriuos buvo pakrovęs į savo automobilį ,,Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketino vežti į savo mamos sodybą (duomenys neskelbtini), kadangi už ūkio darbus dažnai reikia atsiskaityti degtine (b. l. 76), todėl ši aplinkybė neabejotinai patvirtina J. S. tikslą šią naminę degtinę realizuoti.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra teismo nutarties, kuria būtų leistas jo slaptas sekimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog visi įrodymai surinkti neteisėtai, ir juos atmesti. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat negalima sutikti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas nuteistojo J. S. slaptas sekimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnio nuostatas, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti (duomenys neskelbtini) pareigūnai T. J. ir A. Ž. nurodė, jog iš kriminalinės žvalgybos subjekto buvo gauta informacija, kad J. S. disponuoja akcizinėmis prekėmis, todėl tikslinant šią informaciją buvo atlikti žvalgybos veiksmai ir ši informacija pasitvirtino (b. l. 137–138). Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog šioje baudžiamojoje byloje įrodymai buvo surinkti pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.

8. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistajam J. S. nepagrįstai pagal BK 72 straipsnio nuostatas taikytas turto konfiskavimas. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. S. pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas automobilio ,,Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, nurodė, jog minėtas automobilis laikytinas J. S. įvykdyto nusikaltimo priemone, kadangi be šio automobilio panaudojimo nusikalstamo dalyko, t. y. 188,7 litro naminės degtinės, gabenimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, jog J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme patvirtino, jog miške rastą naminę degtinę į garažą jis parsigabeno savo automobiliu ,,Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o sulaikymo metu jis į minėtą automobilį jau buvo pakrovęs 40 litrų naminės degtinės, kurią ketino gabenti, jo paties tvirtinimu, į savo motinos sodybą, todėl akivaizdu, jog automobilis ,,Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šios J. S. įvykdytos nusikalstamos veikos priemonė pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią transporto priemonę konfiskavo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. nurodo, jog automobilis jam labai reikalingas asmeninių poreikių tenkinimui ir prižiūrint neįgalią motiną, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo ne konfiskuoti automobilį, o išieškoti iš jo konfiskuotino automobilio vertę. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas įsakmiai nurodo, jog uždraustos veikos priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais, ir nenumato galimybės palikus šią uždraustos veikos priemonę kaltininkui, išieškoti iš jo šios priemonės piniginę vertę.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis J. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota ar nepagrįstai jam taikytas turto konfiskavimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.