Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2016 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. PE SP2-258 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2367 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (minėta, toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. PE SP2-258 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2367, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už darbą ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Vakarų laivų remonto įmonėje dirbant rentgenogamodefektoskopistu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas I. B. 2015 m. kovo 19 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Prie pateikto prašymo pridėjo darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimo kopiją ir AB „Vakarų laivų gamykla“ 1999 m. sausio 26 d. pažymą Nr. 60A6-13-14, patvirtinančią ypatingą darbo pobūdį ir sąlygas, būtinas lengvatinei kompensacijai gauti.

VSDFV Klaipėdos skyrius sprrendė, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Vakarų laivų remonto įmonėje dirbant rentgenogamodefektoskopistu, todėl 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (10.8)SI-18392 kreipėsi į reorganizuotą buvusią pareiškėjo darbovietę AB „Vakarų laivų gamykla“ su prašymu patikslinti 1999 m. sausio 26 d. pažymą Nr. 60A6-13-14 nurodant, ar pareiškėjo darbas laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. tiesiogiai ir betarpiškai buvo susijęs su kontrolės vykdymu gama-defektoskopijos (metalų peršvietimas) metodo pagalba gamadefektoskopiniais įrenginiais ir ar gamybiniai cechai buvo jo nuolatinė darbo vieta bei koks buvo rengenogamagrafavimo defektoskopisto darbo pobūdis. Prašyme nurodyta atsiųsti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas tiesiogiai ir betarpiškai dirbo su gamadefektoskopiniais įrenginiais (pvz., įsakymai, individualūs dozimetrijos kontrolės žurnalai ir kt.) kopijas.

AB „Vakarų laivų gamykla“ 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 60A6-13-55 patvirtino, kad pareiškėjas dirbo Vakarų laivų remonto įmonėje visą darbo dieną centrinėje laboratorijoje rentgenogamadefektoskopininko pareigose nuolat ir betarpiškai laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad įsakymai, individualūs dozimetrijos kontrolės žurnalai neišsaugoti.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. (10.8)SI-27603 dar kartą kreipėsi į AB „Vakarų laivų gamykla“, prašydamas atsiųsti informaciją apie pareiškėjo darbo pobūdį laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d., t. y. ar asmuo šiose pareigose pastoviai ir betarpiškai dirbo su gama-defektoskopijos įrenginiais, atliko metalų peršvietimo darbus.

AB „Vakarų laivų gamykla“ 2015 m. birželio 15 d. raštu Nr. 60A6-13-70 dar kartą patvirtino, kad pareiškėjas tikrai dirbo Vakarų laivų remonto įmonėje visą darbo dieną centrinėje laboratorijoje rentgenogamadefektoskopisto pareigose su gama-defektoskopijos įrenginiais metalų peršvietimo darbus atliko nuolat ir betarpiškai laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Informavo, kad nuo 1980 m. iki 1991 m. galiojusių rentgenogamadefektoskopisto, rentgenogamoradaivimo defektoskopisto, CĮL defektoskopuotojo pareiginių nuostatų ir personalo, dirbančio su jonizuojančio šaltinio spinduliais, viso organizmo apšvitos dozių apskaitos žurnalų įmonės archyve nėra.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.8)SI-37452 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (10.8)SI-44655 pakartotinai prašė AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyti pagrindą (turimus dokumentus), kuriuo remiantis 2015 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. 60A6-13-70 nurodė, kad pareiškėjas nuolat ir betarpiškai su gama-defektoskopijos įrenginiais atliko metalų peršvietimo darbus bei atsiųsti šių dokumentų kopijas.

AB „Vakarų laivų gamykla“ 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 60A6-13-93 VSDFV Klaipėdos skyrių informavo, kad dokumentų, įrodančių, jog pareiškėjas nuolat ir betarpiškai su gamadefektoskopijos įrenginiais atliko metalų peršvietimo darbus, įmonės archyve nėra (į archyvą nebuvo priduoti).

Įvertinęs minėtus duomenis, VSDFV Klaipėdos skyrius skundžiamu 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. PE SP2-258 netenkino pareiškėjo prašymo ir neskyrė jam kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Teisiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnis, Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267, 2, 6.2, 7 punktai. Faktiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodyta tai, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ saugomuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nuolat ir betarpiškai dirbo su gama-defektoskopijos įrenginiais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. PE SP2-258, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2367 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (minėta, toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267.

Pensijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse (šio Tvarkos aprašo 6.1–6.9 punktuose) nustatytą laiką kompensacijai gauti arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėtojo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Tvarkos aprašo priede nurodytu laikotarpiu, jeigu iki 1995 m. sausio 1 d. šiems asmenims nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija tuo metu galiojusia tvarka arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Tvarkos aprašo 6 punktas nustato, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose: 6.1. vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 1 sąraše, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą už 10 metų.

TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybos rūšių, cechų, požeminių darbų profesijų ir pareigų, darbų kenksmingose darbo sąlygose ir karštuose cechuose, kuriuos atliekant suteikiama teisė valstybinę pensiją gauti lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio sąrašo Nr. 1 (toliau – ir Sąrašas Nr. 1) XXI „Bendrosios profesijos“ yra įrašyti darbininkai, visą darbo dieną nuolat ir tiesiogiai (betarpiškai) dirbantys sus gama-defektoskopijos įrenginiais (metalų prašvietimas).

Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: 14.1. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų įskaita; 14.2. darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; 14.3. darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; 14.4. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; 14.5. valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; 14.6. darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduotais remiantis turimais dokumentais.

Įrašai pareiškėjo darbo knygelėje KT-1 Nr. 0249747 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1980 m. birželio 2 d. buvo priimtas į Valstybinę vakarų laivų remonto įmonę 4-osios kategorijos rentgenogamadefektoskopininko pareigas centrinėje laboratorijoje. 1982 m. birželio 4 d. pareiškėjui priskirta centrinės laboratorijos rentgenogamadefektoskopininko 5-oji kategorija, o nuo 1984 m. gegužės 22 d. priskirta 6-oji kategorija. 1988 m. birželio 1 d. pareiškėjas tame pačiame skyriuje perkeltas 6-osios kategorijos rentgenogamosdefektoskopininku. 1991 m. sausio 31 d. darbo sutartis su pareiškėju nutraukta. AB „Vakarų laivų gamykla“ 2009 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 60A6-13-14 patvirtina, kad nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. pareiškėjas dirbo visą dieną rentgenogamodefektoskopistu, t. y. 10 metų, 7 mėnesius ir 29 dienas, o pagrindas tokiam teiginiui – Vakarų laivų remonto įmonės įsakymai ir pareiškėjo asmens kortelė. Šioje pažymoje nurodyta, kad 1995 m. balandžio 19 d. Vakarų laivų remonto įmonė reorganizuota į AB „Vakarų laivų remontas“, 2002 m. rugsėjo 17 d. AB „Vakarų laivų remontas“ pavadinimas pakeistas į AB „Vakarų laivų gamykla“. Akcentuotina, jog AB „Vakarų laivų gamykla“ 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 60A6-13-55, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 60A6-13-70 patvirtino, kad pareiškėjas dirbo Vakarų laivų remonto įmonėje visą darbo dieną centrinėje laboratorijoje rentgenogamadefektoskopininko pareigose nuolat ir betarpiškai nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d., t. y. su gama-defektoskopijos įrenginiais nuolat ir betarpiškai atliko metalų peršvietimo darbus.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikęs Tvarkos aprašo 14.2 ir 14.6 punktuose nustatytus dokumentus (darbo knygelę) ir AB „Vakarų laivų gamykla“ 1999 m. sausio 26 d. pažymą Nr. 60A6-13-14, kurie patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. dirbo rentgenogamadefektoskopininko pareigose. VSDFV Klaipėdos skyriui suabejojus dėl to, ar pareiškėjas nuolat ir betarpiškai atliko metalų peršvietimo darbus, t. y. ilgiau kaip dešimt metų dirbo Sąraše Nr. 1 išvardintą darbą, kreipėsi į AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. birželio 15 d. raštais šias aplinkybes patvirtino. Akcentuotina, jog šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M., buvęs pareiškėjo bendradarbis, nurodydamas, kad jis kartu su pareiškėju dirbo gamykloje rentgenogamadefektoskopininko pareigose, nuolat ir betarpiškai atlikdami metalų peršvietimo darbus. Liudytojas paaiškino, kad už ypatingas darbo sąlygas jam kompensacija buvo paskirta pagal pateiktus dokumentus ir jokių ginčų nekilo.

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktai duomenys įrodo, jog D. M.1998 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 87 nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. paskirta ir mokama kompensacija už darbą rentgenogamadefektoskopininko pareigose Vakarų laivų remonto įmonėje 1981 m. lapkričio 16 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atsakovas nurodė, kad atliekant Vakarų laivų remonto įmonės 1996 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. 46-01/195, patvirtinančios liudytojo D. M. ypatingą darbo pobūdį ir sąlygas, būtinas kompensacijai gauti išdavimo pagrįstumą, buvo patikrinti tuo metu įmonėje buvę įsakymai, asmens kortelės, saugumo technikos žurnalai, instruktyvinė medžiaga, kurie patvirtino minėtos pažymos teisingumą. Pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas, skirdamas kompensaciją už ypatingą darbo pobūdį ir sąlygas D. M., kuris ginčo laikotarpiu dirbo analogišką darbą kaip ir pareiškėjas, tuo metu esančiais rašytiniais įrodymais įsitikino kompensacijos skyrimo pagrįstumu. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad aptariami dokumentai nėra perduoti į įmonės archyvą, kaip tai nurodyta atsakovui teiktoje 2015 m. rugsėjo 8 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ pažymoje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ pateiktos pažymos dėl pareiškėjo darbo pobūdžio ir sąlygų, būtinų kompensacijai gauti, liudytojo D. M. parodymai bei atsakovo pateikti duomenys dėl kompensacijos jam skyrimo pagrindžia, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. dirbo rentgenogamadefektoskopininko pareigose nuolat ir betarpiškai atliko metalų peršvietimo darbus, t. y. dirbo ypatingomis sąlygomis, už kurias numatyta kompensacija. Nors reorganizuota įmonė AB „Vakarų laivų gamykla“ negalėjo pateikti nuo 1980 m. iki 1991 m. galiojusių rentgenogamadefektoskopisto, rentgenogamoradiavimo defektoskopisto, CĮL defektoskopuotojo pareiginių nuostatų ir personalo dirbančio su jonizuojančio šaltinio spinduliais, viso organizmo apšvietos dozių apskaitos žurnalų, kadangi įmonės archyve nebuvo, tačiau atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 28 straipsniu, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti turėjo teisę apklausti liudytojus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1477/2009). Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo negali gauti dokumentų apie darbo pobūdį dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, darbo pobūdis asmens prašymu gali būti nustatomas teismine tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Tokia VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Fondo valdybos pozicija nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-39/2008, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (darbą suvirintoju kompensacijai už kenksmingas darbo sąlygas gavimui)) nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialines teisės normas. Tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tokios teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką ir sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis.

Atsakovas neapklausė liudytojų (pvz. D. M.) apie pareiškėjo darbo pobūdį, be to, skundžiamame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovauja AB „Vakarų laivų gamykla“ pateikta informaciją apie pareiškėjo darbą, įrašais pareiškėjo darbo knygelėje. Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymą skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas iš esmės dėl to, kad reorganizuota įmonė AB „Vakarų laivų gamykla“ neturėjo ir negalėjo pateikti atsakovo prašomų dokumentų, nors ir be šių dokumentų, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, buvo galima nustatyti, kad pareiškėjas dirbo ypatingomis sąlygomis ir jam kompensacija turi būti skiriama.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. PE SP2-258 bei Fondo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. (6.5)I-2367, kuriais atsisakyta pareiškėjui skirti kompensaciją už darbą pavojingomis sąlygomis, naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą bei panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius įpareigojamas pareiškėjui skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 035-016 administracinėje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Petras Macenis.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur. Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 035-016 nurodyta, kad pareiškėjas už medžiagos, įstatymų analizę, skundo paruošimą, surašymą bei pateikimą teismui sumokėjo 450 Eur.

Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 19 d.) 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, numatytas 2,5 koeficientas.

Skundas parengtas ir teismui pateiktas 2016 m. gegužės 13 d., todėl skaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už skundo parengimą, imamas 2015 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris tuo metu sudarė 756,9 Eur. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą – 1 892,25 Eur.

Pareiškėjo prašoma 450 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistina.

Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 035-016 nurodyta, kad pareiškėjas už atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme sumokėjo 250 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Rekomendacijų 10 punktas numato, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžiai, kuriuose pareiškėją atstovavo jo atstovas advokatas Petras Macenis, iš viso truko 59 min. (2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdis prasidėjo 14.39 val., baigėsi 14.54 val., iš viso truko 15 min.; 2016 m. spalio 4 d. teismo posėdis prasidėjo 13.05 val., baigėsi 13.49 val., iš viso truko 44 min.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai vyko 2016 m. trečiąjį ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už atstovavimą teismo posėdžiuose, imamas 2016 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris tuo metu sudarė 748 Eur. Maksimali priteistina suma už pareiškėjo atstovavimą 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. spalio 4 d. teismo posėdžiuose – 74,80 Eur (748 Eur x 0,1 x 1 val.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 250 Eur sumą, kuri viršija rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį už tokio pobūdžio paslaugą, todėl ši suma mažinama ir pareiškėjui priteisiama maksimali 74,80 Eur suma už 1 val. tokio pobūdžio paslaugą.

Vadovaujantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui už teisines paslaugas priteisiama 524,80 Eur (450 Eur už skundo surašymą ir 74,80 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. (I. B.) skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. PE SP2-258.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2367.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl kompensacijos skyrimo I. B. (I. B.) už darbą ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1980 m. birželio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Vakarų laivų remonto įmonėje dirbant rentgenogamodefektoskopistu.

Pareiškėjui I. B. (I. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priteisti 524,80 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo I. B. (I. B.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.