- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- I2-2965-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00113-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjos E. K. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. atvyko į ilgalaikį pasimatymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje su vyru M. K. Pareigūnė, kuri atliko asmens kratą neleido jai įsinešti dušo šlepečių ir plono chalato. Šiuos daiktus ji buvo pasiėmusi, nes duše nešvaru, nėra kilimėlių ir ji bijojo susirgti kojų grybeliu bei susižaloti, o chalatu būtų apsirengusi eidama iš dušo iki lovos, nes būna šalta. Kadangi dušo šlepečių ji negalėjo įsinešti, ji vietoj batų pasirinko dušo šlepetes, su kuriomis ėjo iki parduotuvės ir atgal, o po to ir į pasimatymo kambarį. Pasimatymo kambarys buvo netvarkingas, grindys neplautos, šalta. Pagalves ir antklodę pervilko savo atsinešta asmenine patalyne, nes rasta patalynė buvo nešvari, supilta neaiškiais skysčiais. Dušas buvo nešvarus, purvinas. Pasimatymo pabaigoje pajuto drebėjimą ir juto kaip kyla temperatūra, todėl vyras sakė: “kai grįši namo, parašyk skundą ŠTI direktoriui ir išsiųsk registruotu paštu, kad būtų užtvirtinta antspaudu, jog įstaiga gavo“. Ji taip ir padarė. Ji patyrė stiprius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti iš atsakovės atstovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių matyti, jog 2019-11-28 pareiškėjai bei jos sutuoktiniui suteiktas ilgalaikis pasimatymas, kuris vyko I-ajame (Nr. 112) pasimatymų kambaryje.
Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis.
I-ojo ilgalaikio pasimatymo kambario bendras plotas – 9,2981 m², prie jo įrengtas WC kambarys-dušas, kuris yra atskirai nuo bendro ilgalaikio kambario. Šiame kambaryje yra langas, todėl vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per jį. Taip pat langas yra ir dušo patalpoje. Langų atidarymas/uždarymas yra pačių asmenų pasirinkimas.
Pažymi, kad pasimatymo trukmė neviršija 24 val., taigi, tai nelaikoma gyvenamosiomis patalpomis, ir joms netaikomi tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms patalpoms.
Higienos normos HN134:2015 37 punkte įtvirtinta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). HN 134:2015 36 punkte įtvirtinta, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai.
Iš šio reglamentavimo matyti, kad kalinami asmenys, palikdami pasimatymo kambarį, turi jį sutvarkyti, o Šiaulių tardymo izoliatorius turi pareigą suteikti reikiamas valymo priemones, taip pat lankytojams išvykus, patalpas išvalyti drėgnuoju būdu, pakeisti patalynę, išnešti šiukšles.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos apraše, patvirtintame Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-1 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Šio aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad lankytojai ir suimtieji (nuteistieji) po pasimatymo, kurio metu buvo leidžiamas fizinis kontaktas, privalo susitvarkyti pasimatymo patalpą, bei, vadovaujantis to paties tvarkos aprašo 5 punktu, pasibaigus pasimatymams, biuro darbuotojas apžiūri pasimatymų patalpas ir patikrina jų bei inventoriaus būklę, o apie pastebėtus trūkumus informuoja įstaigos direktorių arba jį pavaduojantį pareigūną tarnybiniu pranešimu. Tarnybinių pranešimų dėl prastos pasimatymų patalpos ar joje esančio inventoriaus būklės, po prieš tai vykusių ilgalaikių pasimatymų, nebuvo gauta (Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-21 pažyma Nr. 60-6488).
Taip pat nurodo tai, kad šildymas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų, o duomenų, kad dėl kažkokių priežasčių šildymas būtų užsuktas, nėra, kadangi ilgalaikiai pasimatymai vykdomi nuolat, o šildymas į juos šaltuoju metų laiku nėra nutraukiamas.
Iš 2017-03-13 patikrinimo akto Nr. PA.6-55 bei 2019-06-12 patikrinimo akto PA.6-4414 matyti, kad jokių pažeidimų pasimatymų kambariuose neužfiksuota.
Iš PA.6-4414 taip pat matyti, kad minkštasis inventorius skalbiamas, laikomas tvarkingai.
Nors pasimatymų kambariai dėl jų atitikimo higienos normoms vėliau netikrinti, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti visų sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi patalpos tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų nebuvo. Preziumuoja, kad patalpos atitiko nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie „nešvarių patalpų pajutimą“ – nelogiškos ir nepagrįstos.
Papildomai nurodo, kad jokie teisės aktai reikalavimo patiesti kilimėlį pasimatymų kambario duše nenumato, o dušo grindys išklotos vonios plytelėmis, kurios tam ir yra skirtos, be to, grindyse yra vandens nubėgimo anga, link jo padarytas nuolydis vandeniui. Pagrindo teigti, kad duše buvo slidu, nėra.
Taip pat nepagrįstos pareiškėjos pretenzijos dėl draudimo įsinešti šlepetes bei chalatą, kadangi atsakovas veikė vadovaujantis teisės aktais.
Nurodo, kad draudžiamų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-113 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. V-262 „Dėl įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Šiuo teisės aktu patvirtintas Draudžiamų įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašas, kuris nustato, kad asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, nešulius, ryšulius, rankines, išskyrus:
1.1. higienos priemones;
1.2. vaikų (kūdikių) maistą, jei į pasimatymą atvykstama su vaiku (kūdikiu);
1.3. vaistus, kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptą, rekomendaciją, – tik su laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsinešti į pasimatymų patalpas, sudaromos sąlygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose);
1.4. mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymą ir jam bus sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsinešti į pasimatymų patalpą draudžiama).
Kadangi leidžiamų įsinešti daiktų sąraše šlepetės bei chalatas nenumatyti, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnės reikalavimas jų nesinešti – pagrįstas.
Kartu nurodo ir tai, kad pareiškėja savo noru ir laisva valia nusprendė palikti batus ir eiti su šlepetėmis, dėl to atsakovas negali būti atsakingas. Be to, siekiant patikrinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie lauke buvusią temperatūrą, atsakovas pasidomėjo 2019-11-28 oro temperatūros archyvuose kaupiama informacija (pvz., https://www.gismeteo.ru/diary/4170/2019/11/) ir nurodo, kad minimą dieną lauko temperatūra Šiauliuose buvo apie 8 laipsnius šilumos.
Visa tai apibendrinus, atsakovas negali būti atsakingas už galimai patirtus pareiškėjos nepatogumus, kadangi atsakovas vykdė teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo atstovo neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos ilgalaikio pasimatymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Iš pareiškėjos paaiškinimų skunde nustatyta, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2019 m. lapkričio 28 d. ilgalaikio pasimatymo patalpose turėjo ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu M. K.
Pareiškėja skundėsi, kad ilgalaikio pasimatymo kambaryje pagalvės ir antklodę pervilko savo atsinešta asmeninė patalyne, nes rasta patalynė buvo nešvari, supilta neaiškiais skysčiais, o pasimatymo kambarys buvo netvarkingas, grindys neplautos, šalta.
Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 36 punktas nustato, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 35 punktas nustato, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos patalyne, rankšluosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus ūkvedės 2010 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. 62/08-345 (b. l. 40), iš kurios matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje išduodama išskalbta ir tvarkinga patalynė bei rankšluosčiai. Nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas ne kartą tikrino Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantį minkštąjį inventorių. Tikrinimo metu pažeidimų neužfiksuota: įstaigoje laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal HN 134:2015 reikalavimus. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-21 Nr. 60-6488 pažymos Dėl informacijos suteikimo matyti, kad vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-1 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 19-21), 7 punktu, lankytojai ir suimtieji (nuteistieji) po pasimatymo, kurio metu buvo leidžiamas fizinis kontaktas, privalo susitvarkyti pasimatymo patalpą, bei vadovaujantis to paties tvarkos aprašo 5 punktu, pasibaigus pasimatymams, biuro darbuotojas apžiūri pasimatymų patalpas ir patikrina jų bei inventoriaus būklę, o apie pastebėtus trūkumus informuoja įstaigos direktorių arba jį pavaduojantį pareigūną tarnybiniu pranešimu. Tarnybinių pranešimų dėl prastos pasimatymų patalpos ar joje esančio inventoriaus būklės, po prieš tai vykusių ilgalaikių pasimatymų, nebuvo gauta (b. l. 13).
Juo labiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 22-24) konstatuota, kad patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.
ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibirai, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.
ŠTI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių.
Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti ŠTI esančioje dezinfekavimo kameroje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 25–27) nustatyta, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių.
Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.
Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti pasimatymo patalpų būklės, o patalpos yra tikrinamos, kai gaunami skundai ir tai leidžia teigti, kad jokių pažeidimų nebuvo. Iš byloje esančios pasimatymų patalpos, kurioje buvo pareiškėja, fotonuotraukų (b. l. 28) matyti, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose yra teisės aktais numatytas inventorius, sanitarinis mazgas atitvertas, patalpos švarios, tvarkingos. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos aiškinimas, kad patalpose buvo šalta. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad šildymas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų, o duomenų, kad dėl kažkokių priežasčių šildymas būtų užsuktas, nėra, kadangi ilgalaikiai pasimatymai vykdomi nuolat, o šildymas į juos šaltuoju metų laiku nėra nutraukiamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog įstaigoje buvo laikomasi minėtų Higienos normos HN 134:2015 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų – išvykus lankytojams patalynė ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo pakeičiama, šios patalpos buvo išvalomos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus aukščiau paminėta pažyma (b. l. 13) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus ūkvedės aukščiau paminėta pažyma (b. l. 40) patvirtina, kad tarnybinių pranešimų dėl prastos pasimatymų patalpos ar joje esančio inventoriaus būklės, po prieš tai vykusių ilgalaikių pasimatymų nebuvo gauta. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo netvarkingos, o išduodama patalynė nešvari, supilta neaiškiais skysčiais. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl nešvarios ilgalaikių pasimatymų patalpos ir nešvarios patalynės šioje patalpoje atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad dušas buvo nešvarus, purvinas, dušo patalpose nėra kilimėlių.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pareiškėja skunde nenurodė, kaip ji gali duše susižaloti, tik abstrakčiai teigė, kad ji bijojo susirgti kojų grybeliu bei susižaloti. Tad pareiškėja nepagrindė, kad buvo pažeistos jos teisės, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 22-24) konstatuota, kad karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 29-32) nurodė, kad po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12), kur buvo konstatuota, kad pasimatymų kambaryje pažeidimų nenustatyta, skundų dėl netvarkingų ilgalaikių pasimatymų patalpų nėra gauta. Iš byloje esančios pasimatymų patalpos, kurioje buvo pareiškėja, fotonuotraukų (b. l. 28) matyti, kad dušo patalpos švarios, tvarkingos. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad jokie teisės aktai reikalavimo patiesti kilimėlį pasimatymų kambario duše nenumato, o dušo grindys išklotos vonios plytelėmis, kurios tam ir yra skirtos, be to, grindyse yra vandens nubėgimo anga, link jo padarytas nuolydis vandeniui, todėl teigti, kad duše buvo slidu, nėra. Be to, pareiškėja, jei jai buvo šalta, galėjo užsidaryti langus, esančius tiek pasimatymų patalpoje, tiek duše. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ilgalaikių pasimatymų dušo patalpos buvo netvarkingos. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ilgalaikių pasimatymų dušo patalpos buvo tvarkomos. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėja nepagrindė, kad buvo pažeistos jos teisės analizuojamu aspektu ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjos teisės, ir atmeta šį pareiškėjos skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėja savo skunde nurodė, kad pareigūnė, kuri atliko asmens kratą neleido jai įsinešti dušo šlepečių ir plono chalato.
Draudžiamų įsinešti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-113 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. V-262 „Dėl įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuris numato, kad asmenims, atvykstantiems į ilgalaikį pasimatymą su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, išskyrus higienos priemones, vaikų maistą, jei atvykstama su vaiku, vaistus gamintojo pakuotėje, mokėjimo kortelę. Tad teisės aktai, neleidžiant pareiškėjai įsinešti dušo šlepečių ir chalato, pažeisti nebuvo. Pareiškėja pati savo valia pasirinko palikti batus ir eiti su šlepetėmis, todėl atsakovo atstovas už tai negali atsakyti.
Be to, kai kurie pareiškėjos paaiškinimai yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai, pvz: pareiškėja skunde nurodė, jog pasimatymo pabaigoje pajuto drebėjimą ir juto kaip kyla temperatūra, todėl vyras sakė: “kai grįši namo, parašyk skundą ŠTI direktoriui ir išsiųsk registruotu paštu, kad būtų užtvirtinta antspaudu, jog įstaiga gavo“, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateiktame skunde (kopiją pareiškėja pridėjo prie skundo, b. l. 5) pareiškėja nurodė, kad po pasimatymo, eidama namo, pajuto kaip pradeda purtyti šaltis ir skaudėti galvą. Be to, pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateiktame skunde nurodė, kad pagalvių užvalkalai suplyšę, nors apie suplyšusius pagalvių užvalkalus savo skunde teismui pareiškėja nieko nenurodo ir kt.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytus Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjos skundas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.